Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Tėvams ir specialistams      LPK 2020      Nuotoliniai mokymai      COVID-19      Profesinė etika      Kontaktai      EN

Naujienos  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

AR STUDIJŲ PROGRAMOS PAVADINIME ŽODIS „PSICHOLOGIJA“ REIŠKIA, KAD TAPSI PSICHOLOGU?


Lietuvos psichologų sąjunga reiškia susirūpinimą dėl galimo psichologijos studentų klaidinimo kreipdamasi į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) bei Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC). Šiemet Kauno technologijos universitete pradedama vykdyti bakalauro studijų programa „Sociologija ir psichologija“, kuri yra sociologijos studijų krypties. 2017 m. Lietuvos edukologijos universitete vykdoma bakalauro studijų programa „Psichologija“, buvo priskirta pedagogikos studijų krypčiai, kuri  suteikia ugdymo mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Tačiau abiem šiais atvejais programų absolventai gali būti suklaidinti, nes negalės tapti psichologais. Remiantis ŠMM įsakymo Dėl psichologijos studijų krypties aprašo patvirtinimo (2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. V-923, 12 dalimi, „Į antrosios studijų pakopos psichologijos studijų krypties studijas priimami asmenys, baigę pagrindines psichologijos studijų krypties pirmosios studijų pakopos universitetines studijas ir atitinkantys aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus. Įgytas psichologijos gretutinės studijų krypties bakalauro laipsnis nėra pakankamas stoti į antrosios studijų pakopos psichologijos studijų krypties studijas“. Tik psichologijos studijų krypties absolventai gali toliau studijuoti psichologijos magistrantūroje, o vėliau – dirbti psichologo praktinį darbą. Naudojant „Psichologijos“ terminą kitose, ne psichologijos krypties studijų programose, yra klaidinami jaunuoliai.

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 











 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 1,2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
LPS Garbės nariai
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Vaikams

Ko tikėtis iš psichologo?
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
Kuo skiriasi psichologas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas?
Kur rasti psichologą?
   Klientams

Kada kreiptis į psichologą?
Kuo skiriasi psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir kiti „psi“?
Ko tikėtis iš psichologo?
Kur rasti psichologą?
Kaip paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
Noriu padėti prenatalinę netektį patiriančioms moterims. Kaip tapti kvalifikuota specialiste, galinčia pasiūlyti savo paslaugas medicinos įstaigoms?
Esu bedarbis, gyvenu Vilniuje. Kur galėčiau gauti nemokamas ar už nedidelę kainą psichoterapines paslaugas?
Filmų ir Knygų psichikos sveikatos temomis sąrašai
   Reglamentavimas

   Žurnalistams

   Tėvams ir specialistams

   LPK 2020

LPK 2020
LPK 2020 vieta ir kontaktai
Pranešimų santraukų teikimas
LPK 2020 organizatoriai
LPK 2020 dalyvių registracija
LPK 2020 programa
LPK 2020 prieškongresiniai seminarai
Žodiniai ir stendiniai pranešimai
Simpoziumai
Diskusijos
prof. A. Gučo vardo apdovanojimas
Plenariniai pranešimai
Rėmėjai
   Nuotoliniai mokymai

Nuotoliniai mokymai
SAVIŽUDYBĖS GRĖSMĖJE ESANTYS BEI SAVE ŽALOJANTYS VAIKAI IR PAAUGLIAI: PSICHOLOGINĖ PAGALBA NUOTOLINIU BŪDU
BDAR: ką turi žinoti psichologai?
AŠ TAU – PING, TU MAN – PONG: kaip psichologams bendrauti su žiniasklaida?
Tėvų konsultavimo praktiniai aspektai
   COVID-19

COVID-19
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose
   Kontaktai