Psichologų profesinės etikos kodeksas
LIETUVOS PSICHOLOGŲ SĄJUNGA
Psichologų profesinės etikos
kodeksas (2017)
Pratarmė
Psichologo profesija remiasi Europos žmogaus teisių
konvencijos nuostatomis, pagrįstomis etinėmis vertybėmis, kuriomis vadovaujasi
psichologai visoje Europoje ir už jos ribų. Tos bendrosios vertybės – tai
teisingumas, lygybė ir pagarba žmogaus bei bendruomenės autonomiškumui ir
orumui. Šios vertybės įgyvendinamos, vadovaujantis etikos principais, kurių
tikslas – gerinti piliečių gyvenimo kokybę ir veikti jų interesų labui.
Psichologas dirba su žmonėmis, gilinasi į jų vidinį pasaulį,
o profesiniame bendravime dažnai susiduria su itin pažeidžiamais asmenimis ir
turi didelę įtaką pokyčiams jų gyvenime, todėl privalo naudoti savo profesines
žinias išskirtinai tiek atskiro asmens, tiek ir visos visuomenės gerovės
augimui, ir savo darbe laikytis profesinės etikos normų. Psichologas taip pat
turi gerbti tarptautinių sutarčių ir žmogaus teisių konvencijų apibrėžtus
žmogaus teisių principus, visuomenės gyvenimo normas ir suprasti, kad jų
nesilaikymas gali neigiamai atsiliepti jo paties profesinei veiklai bei
profesijos garbei. Kadangi psichologijos mokslas ir profesija nepaliaujamai
plėtojasi, atsiranda naujos ir vis sudėtingesnės žinios ir metodai, o
socialiniai pokyčiai nuolat sukuria naujų probleminių situacijų, yra svarbu,
kad psichologai stebėtų ir plėstų savo kompetencijos ribas. Be to, psichologas
privalo išmanyti ir deramai atsižvelgti į nacionalinius bei tarptautinius
psichologo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau dalis
psichologo profesinių veiklų nėra aiškiai formalizuotos, tad tokiais atvejais
lemiamą vaidmenį vaidina psichologo etinė nuovoka, atsakomybė ir profesinė
kompetencija. Šiame psichologo profesinės etikos kodekse siekiama įtvirtinti
vertybių sampratą bei įvardinti principus ir gaires, kuriais vadovaudamiesi
psichologai galėtų praturtinti savo profesinę veiklą, pakelti profesinę
kompetenciją ir užtikrinti savo etišką profesinę veiklą.
Kontekstas. Europos psichologų asociacijų federacija (angl. European
Federation of Psychologists‘ Associations, toliau - EFPA) 1995 m. Atėnuose
Generalinės asamblėjos metu priėmė Europos psichologų profesinės etikos
metakodeksą, kuriuo vadovaudamosi Federacijai priklausančios asociacijos turėjo
sudaryti arba atnaujinti savo etikos kodeksus (toliau – Metakodeksas). Šiame Metakodekse
buvo išdėstyti fundamentalieji etikos principai, atspindintys bendrą filosofiją
ir gaires įvairiose psichologo profesinės veiklos situacijose. Šalys narės taip
pat įsipareigojo sukurti skundų tyrimo ir sprendimų priėmimo, susijusio su
etikos pažeidimais, procedūras. Remiantis Metakodeksu, buvo sudarytas
Pavyzdinis etikos kodeksas, kuris buvo patvirtintas 2015 m. Milane EFPA
generalinės asamblėjos metu. Šiuo kodeksu buvo siekiama suvienodinti visų šalių
narių etikos kodeksų struktūrą bei sukurti bendrą psichologų profesinio elgesio
vertinimo sistemą.
Lietuvoje pagrindinis dokumentas, kuriuo psichologai
vadovavosi savo veikloje, buvo Etikos kodeksas (rengė prof. A. Gučas, doc. E.
Rimkutė, doc. D. Gailienė), patvirtintas Lietuvos psichologų sąjungos (toliau -
LPS) suvažiavime 1996 m. lapkričio 23 d., kurį reikėjo peržiūrėti ir
pritaikyti, atsižvelgiant į politinius, ekonominius ir socialinius pokyčius.
Šiam tikslui LPS Etikos komitetas inicijavo komisiją, kuri parengė šią naująją
psichologų profesinės etikos kodekso (toliau - Kodeksas) redakciją.
Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso naujoji
redakcija parengta, remiantis EFPA Psichologo profesinės etikos metakodeksu,
EFPA Pavyzdiniu etikos kodeksu, 1996 m. LPS Etikos kodeksu bei kitų šalių (JAV,
Kanados, Australijos ir kt.) etikos kodeksais.
Kodekso
tikslai
Etikos kodeksas (toliau - Kodeksas) leidžia giliau
suprasti vertybes ir etikos principus, kuriais psichologas privalo remtis
profesinėje veikloje, paliečia svarbiausias etikos dilemas ir siūlo etiško
elgesio gaires profesine veikla užsiimančiam psichologui. Bendrieji Kodekso
tikslai yra šie:
1. padėti
psichologams profesinės veiklos situacijose priimti tinkamus sprendimus;
2. siekti klientų
gerovės ir saugoti juos nuo galimos žalos;
3. skatinti
psichologų bendradarbiavimą tiek tarpusavyje, tiek su kitų profesijų
specialistais;
4. didinti
visuomenės pasitikėjimą psichologo profesija.
Pagrindinės
sąvokos
Psichologas. Psichologu šiame Kodekse laikomas
asmuo, turintis LR įstatymais ir kitais teisės aktais pripažintą
psichologo išsilavinimą ir užsiimantis psichologo profesine veikla.
Klientas. Šiame Kodekse sąvoka „klientas“
reiškia bet kurį asmenį ar asmenis, su kuriais psichologas užmezga profesinį
bendravimą. Klientas gali būti asmuo (pvz., pacientas, studentas arba tyrimo
dalyvis), sutuoktinių ar partnerių pora, šeima, asmenų grupė, įstaiga ar
organizacija.
Profesinė
veikla. Tai veikla, kurios metu
psichologas klientui teikia psichologines paslaugas, tokias kaip psichologinis
vertinimas bei psichologinės intervencijos, vykdo kitas profesines pareigas,
tokias kaip psichologinis švietimas, mokymas, profesinė priežiūra, moksliniai
tyrimai.
Profesinis
bendravimas. Tai bet kuri formali
situacija, kai psichologas, bendraudamas su klientu, atlieka profesinę veiklą.
Suinteresuota
šalis. Tai kitas ar kiti su
klientu susiję asmenys, su kuriais psichologą sieja netiesioginiai ryšiai
(pvz., kliento tėvai, globėjai, sutuoktinis ar kiti su klientu dirbantys
specialistai).
Pagrindiniai
psichologo profesinės etikos principai
Toliau šiame Kodekse išskiriami ir aprašomi keturi pagrindiniai psichologo profesinės veiklos
etikos principai:
- pagarba žmogaus teisėms ir orumui;
- profesinė kompetencija;
- atsakomybė;
- profesinis garbingumas.
<...>
Rengėjai: Rasa Barkauskienė, Viktorija Čepukienė, Jonas Eimontas, Evaldas Kazlauskas, Ilona
Laurinaitytė, Rytis Pakrosnis, Kristina Vrubliauskaitė.
Patvirtinta 2017 m. gegužės 12 d. LPS narių suvažiavime.
|