Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Profesinė etika      Kontaktai      LPK     





           

                

                  







 


 
.

 

 

Reglamentavimas



Šiame puslapyje rasite visą aktualią informaciją susijusią su Psichologų praktinės veiklos reglamentavimu



LR Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas XIIIP-685(2)

Aiškinamasis raštas dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto 

LR Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada

LR Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada

Analitinė psichologų praktinės veiklos teisinio reglamentavimo kitose Europos šalyse apžvalga 

Pasiūlymas dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto nr. XIIIP-685(2)


LPS pozicija dėl psichologų praktinės veiklos įstatymo


Lietuvos psichologų sąjunga (LPS), siekdama profesijos prestižo ir patikimumo bei suprasdama psichologo profesijos svarbą visuomenėje ir atsakomybę prieš kiekvieną žmogų (klientą), kuriam teikiamos psichologinės paslaugos, pasisako už psichologinės veiklos teisinio reglamentavimo būtinumą išreikšdama pritarimą Psichologų praktinės veiklos įstatymo reikalingumui (Įstatymui).

LPS yra Lietuvos atstovas Europos psichologijos asociacijų federacijoje (EFPA), remiasi jos nuostatomis ir siekia įgyvendinti EuroPsy reikalavimus, keliamus psichologo profesijai visoje Europoje. EuroPsy yra profesionalaus psichologo rengimo standartas, kurio link juda visos Europos šalys.

Visi psichologai, nepriklausomai ar jie yra sveikatos, švietimo, teisės, sporto, verslo psichologai, paslaugas teikia viešajame sektoriuje ar privačiai, dirba su žmonėmis, su jų jautriais bei asmeniniais išgyvenimais. Todėl pagrindinis siekis yra užtikrinti kokybiškas paslaugas visų praktinę veiklą vykdančių psichologų, neišskiriant nei organizacinių psichologų, nei dirbančių privačiai.

Klientų apsauga ir psichologinių paslaugų kokybė bus užtikrinta per Įstatymo projekte įtvirtintas nuostatas:

  • tinkamą psichologo išsilavinimą;
  • praktinę veiklą konkrečioje srityje, kuri pradžioje atliekama su labiau patyrusio kolegos priežiūra; Tai užtikrintų psichologo sklandų įsiliejimą į sudėtingą ir atsakingą profesinį gyvenimą, kai išmokstama universitete įgytas žinias taikyti konkrečiose situacijose vykdant psichologo profesinę veiklą;
  • psichologo profesinės etikos kodekso laikymąsi (kuris būtų ne laisvanoriškas);
  • nuolatinį kvalifikacijos kėlimą.

Daugiau čia.



Psichologų memorandumas 2010 m.

 


Europos psichologai kreipėsi į Seimo narius ragindami priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą (2017 11 27)


„Teigiamai vertiname, kad Lietuvos Seimas planuoja įstatymu apibrėžti psichologų praktinę veiklą bei sekti daugelio Europos šalių, kurios tokią praktiką yra apsibrėžusios, pavyzdžiu. Labai svarbu, jog įstatyme numatyta, kokias kvalifikacijas psichologai turi atitikti ir kokių kompetencijų reikia, norint užsiimti psichologo veikla. Įstatymu siekiama įgyvendinti „EuroPsy“ reikalavimus, keliamus psichologo profesijai visoje Europoje“, –  teigia EFPA prezidentas dr. Telmo Mourinho Baptista.

Daugiau čia.

European Federation of Psychologists Associacions (EFPA) laiškas;

Norvegijos psichologų asociacijos laiškas; 

Šveicarijos Ciuricho universiteto Taikomosios psichologijos instituto laiškas.

 


LPS kreipimasis į Seimo narius dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo  (2017 11 22)


Šiuo Įstatymu valstybė psichologų profesijos reguliavimo funkciją deleguoja Savivaldai – t. y.  psichologų bendruomenei (pagal analogiškus Notarų, Architektų ar Odontologų modelius Lietuvoje). Pagal Įstatymo projektą numatyta, kad besiverčiantis psichologo praktine veikla asmuo turės priklausyti Lietuvos psichologų sąjungai. Priklausymas asociacijai yra būtinas tam, kad kiekvienas galėtų įgyvendinti visas savo teises ir pareigas, tokias kaip laikytis profesinės Etikos kodekso ir dalyvauti Savivaldoje renkant Asociacijos valdymo organus, priimant sprendimus dėl nario mokesčio dydžio ir kt. Remiantis Seimo teisininkų išaiškinimais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarimu konstatavo, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą. Taigi įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga.

Taip pat norime pabrėžti, kad Įstatymas prisidės įgyvendinant Vyriausybės programą, kurioje numatytas psichologų licencijavimas bei jų darbo kokybės vertinimas (19, 55, 57.1, 57.8 punktai).

Todėl kviečiame pritarti Psichologų praktinės veiklos Įstatymui XIIIP-685(2) ir padėti užtikrinti visuomenės interesą teikiant kokybiškas psichologines paslaugas, nepriklausomai, kad dalis pačių psichologų aktyviai priešinasi praktinės veiklos reglamentavimui ir vengia prisiimti atsakomybę už privalomą nuolatinės kvalifikacijos kėlimą bei profesinės etikos laikymąsi.

Visas kreipimasis.



Istorinis žvilgsnis į psichologų praktinės veiklos reglamentavimą (Robertas Povilaitis, 2017 10 23)


Pabandžiau surasti ankstesnius Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektus. Radau bent šešis, turbūt dar vienas bus užregistruotas. 2008 m. projektas2009 m. projektas, 2010 m. projektas, 2012 m. projektas, 2016 m. projektas, 2017 m. projektas. 

Visi praėjo panašų ciklą:

  • projekto rengimas, kurio metu vyksta daug konsultacijų, susitikimų;
  • įstatymo projekto registracija Seime;
  • Seimo Teisės departamento, Europos teisės departamento, Vyriausybės išvados;
  • pateikimo stadija Seimo plenariniame posėdyje bei komitetų paskyrimas;
  • svarstymai komitetuose, kreipimasis į įvairias organizacijos dėl nuomonės pateikimo, komitetų išvados;
  • staigus įvairių psichologus atstovaujančių ir neigiamą nuomonę įstatymo atžvilgiu išsakančių organizacijų atsiradimas, kurios paprastai neatstovauja psichologų reikalų santykiuose su valstybinėmis institucijomis, bet šituo metu jų atstovai paaiškina, kad yra žymiai paprastesnių būdų kaip galima spręsti psichologinių paslaugų kokybės ir paslaugų plėtros klausimus ir tam yra nereikalingas įstatymas;
  • kadangi nuomonių yra daug ir tarpusavyje prieštaraujančių, Seimo nariai įvertina, kad „psichologai nesusitaria”, įstatymo nagrinėjimas sustabdomas;
  • keliant klausimus dėl psichologinių paslaugų plėtros, atsakingos institucijos vis paaiškina, kad pirmiausiai reikia apibrėžti psichologines paslaugas, tik po to bus galima kalbėti apie tokių paslaugų apmokėjimą pvz. iš sveikatos draudimo;
  •  įvairių psichologus atstovaujančių ir neigiamą nuomonę išsakiusių organizacijų visuomeninis aktyvumas sumažėja, šios organizacijos jau nebeteikia siūlymų dėl psichologinių paslaugų plėtros, beveik nedalyvauja kasdieniniame darbe sprendžiant psichologams aktualius klausimus, neberašo įrašų Facebook‘e apie psichologinių paslaugų kokybę ir būdus jai užtikrinti, nebesikreipia į Seimo narius dėl spręstinų psichikos sveikatos problemų;
  • Prasideda naujas ciklas.

Per tuos metus argumentacijos į vieną ar kitą pusę išsakyta daug ir labai daug jos pasikartoja šiandien.

Dabar jau darbas lieka Seimo nariams, išgirdus įvairias pozicijas, priimti sprendimus apie tai, kas yra svarbiau viešajam interesui.

Daugiau čia.



LPS narių pasidalinimai


Vykstant diskusijoms ir svarstymams dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo ir viešoje erdvėje keliant klausimus dėl psichologų praktinės veiklos licencijavimo reikalingumo bei įstatymo projekte numatyto LPS vaidmens, LPS sulaukia vis daugiau narių palaikymo laiškų. Dėkojame LPS nariams, kurie sutiko viešai pasidalinti savo nuomone.


„ <...> ar LPS netaps dar viena autoritarine struktūra, kuri suvaržys  pačią psichologinės praktikos plėtrą. Kai kurie mūsų moksliniai tyrimai parodė, kad mūsų istoriniame kontekste, autoriteto patyrimo klausimas yra ypatingai jautrus dalykas. Galbūt dėl istorinės praeities, galbūt dėl kitų veiksnių – autoriteto veikimas (o struktūravimas yra viena iš autoriteto funkcijų) yra suprantamas kaip priespauda, kaip veiklos suvaržymas, kaip svarbių procesų blokavimas. Tad matyt nenuostabu, kad ir mūsų kontekste kyla pasipriešinimas ir bandoma išvengti destruktyvaus dar vienos institucijos veikimo, keliant klausimą ar LPS gali būti šiuo autoritetu, kuris atsakingas už psichologinės veiklos plėtrą Lietuvoje“. Daugiau čia.

Gražina Gudaitė, 2018 01 17


„Nors nesu viešojoje erdvėje besireiškiantis žmogus, bet kažkiek stebiu toje erdvėje vykstančius reiškinius, ypač tuos, kurie siejasi su Lietuvos psichologija. Todėl negalėjo neužkliūti psichologų grupės paskelbtas viešas Kreipimasis į LR Seimo narius „Už laisvą ir atsakingą psichologiją“. Nežinau nei kas ją rašė, nei kas pasirašė, nes perskaičiau tik patį tekstą ir noriu pasidalinti visiškai nešališkais savo įspūdžiais“. Daugiau čia.

Eglė Rimkutė, 2018 01 04


„Pastaruoju metu nuolat stebiu diskusijas, kilusias dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo, nors iki šiol jose labai aktyviai nedalyvavau. Kaip ir 2010 metais, pasirašydamas psichologų memorandumą, aš esu už tokio įstatymo atsiradimą ir psichologų veiklos licencijavimą. Ilgą laiką psichologijos profesija, būdama  svarbi ir populiari, tarp kitų profesijų užėmė tikrai nepelnytai nesolidžią vietą. Jos nebuvimas ekonominių veiklos rūšių klasifikatoriuje žeminančiai vertė psichologų veiklą „slėpti“ po įvairiais kitais pavadinimais <...> Psichologo vardas iki šiol buvo visai teisiškai neapsaugotas ir jį galėjo naudoti net jokio psichologinio išsilavinimo neturintys žmonės. Teisinis psichologo profesijos apsaugojimas jau seniai buvo reikalingas“. Daugiau čia.

Robertas Petronis, 2017 12 14

 


DUK  

 


Naujienų archyvas 


2018.03.15 Užregistruotas Pasiūlymas dėl Psichologų praktinės veiklos reglamentavimo įstatymo projekto nr. XIIIP-685(2)

2018.03.05 Analitinė psichologų praktinės veiklos teisinio reglamentavimo kitose Europos šalyse apžvalga 

2018.01.18 Susitikimas su LR Seimo nariais Z. Streikumi ir R. Šalaševičiūte

2017.12.19 Konferencija psichologijos studentams apie psichologų licencijavimą

2017.12.12 N.Grigutytė: „Licencijos išdavimas pakeltų psichologo profesijos prestižą

2017.12.04 Gruodžio 1 d. vyko išplėstinis LPS Psichologų veiklos reglamentavimo komiteto posėdis

2017.11.27 Europos psichologai kreipėsi į Seimo narius ragindami priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą

2017.11.26 Pasiūlymai Psichologų praktinės veiklos įstatymo XIIIP-685(2) pataisoms

2017.11.20 Seime svarstomas psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas

2017.11.15 Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas perduotas svarstymui į Seimą

2017.11.14 Po klausymų patobulintas Psichologų praktinės veiklos įstatymo variantas

2017.10.23 Diskusija psichologų veiklos reglamentavimo klausimais

2017.09.25 Rugpjūčio 21-22 d. Liublianoje įvyko pirmoji konferencija, skirta aptarti psichologų prižiūrimos praktikos aktualijas Europos šalyse

2017.09.22 Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto klausymai Seime

2017.05.12 Psichologų praktinės veiklos įstatymas bus priimtas Seimo pavasario sesijoje?

2017.05.09 Dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto

2017.03.30 LPS pranešimas spaudai: „Psichologai 16 metų laukia įstatymo, kuris leistų atskirti specialistus nuo „stebukladarių“

2017.03.28 Pasitarimas psichologo profesijos reglamentavimo klausimais

2017.03.03 Psichologų praktinės veiklos įstatymo aptarimas prezidentūroje

2017.03.01 Įvyko diskusija „Kas laukia organizacijų psichologų priėmus psichologų praktinės veiklos įstatymą?"

2017.02.06 Politikai atkreipia dėmesį į psichologinių paslaugų poreikį

2017.01.27 Susitikimas su SAM atstovais dėl psichologų praktinės veiklos reglamentavimo

2016.10.28 Lietuvos psichologų sąjungos Prezidentės pozicija dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo

2016.09.14 Oficiali statistika apie Lietuvoje dirbančius psichologus

2016.06.23 LR Seimas parengė psichologų licencijavimo įstatymo projektą

2016.06.15 Vyko spaudos konferencija „Ar Lietuvoje reikia profesionalių psichologų?“

2016.06.14 Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto pristatymas

2016.05.12 Psichologų veiklos reglamentavimo aktualijos

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 













 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Vaikams

Ko tikėtis iš psichologo?
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
Kuo skiriasi psichologas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas?
Kur rasti psichologą?
   Klientams

Kada kreiptis į psichologą?
Kuo skiriasi psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir kiti „psi“?
Ko tikėtis iš psichologo?
Kur rasti psichologą?
Kaip paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
Noriu padėti prenatalinę netektį patiriančioms moterims. Kaip tapti kvalifikuota specialiste, galinčia pasiūlyti savo paslaugas medicinos įstaigoms?
Esu bedarbis, gyvenu Vilniuje. Kur galėčiau gauti nemokamas ar už nedidelę kainą psichoterapines paslaugas?
   Reglamentavimas

   Žurnalistams

   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose
   Kontaktai

   LPK

LPK 2018
LPK 2018 dalyvių registracija
LPK 2018 programa
Pranešimų teikimas
LPK 2018 organizatoriai
LPK 2018 vieta ir kontaktai
LPK naudinga informacija
Informacija rėmėjams
Ankstesni LPK