Reglamentavimas
Šiame puslapyje rasite visą aktualią
informaciją susijusią su Psichologų praktinės veiklos reglamentavimu
LR Psichologų praktinės veiklos
įstatymo projektas XIIIP-685(2)
Aiškinamasis raštas dėl Psichologų
praktinės veiklos įstatymo projekto
LR Seimo teisės ir teisėtvarkos
komiteto išvada
LR Specialiųjų tyrimų tarnybos
antikorupcinio vertinimo išvada
Analitinė psichologų praktinės veiklos teisinio
reglamentavimo kitose
Europos šalyse apžvalga
Pasiūlymas dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo
projekto nr. XIIIP-685(2)
LPS pozicija dėl psichologų praktinės
veiklos įstatymo
Lietuvos
psichologų sąjunga (LPS), siekdama profesijos prestižo ir patikimumo bei
suprasdama psichologo profesijos svarbą visuomenėje ir atsakomybę prieš
kiekvieną žmogų (klientą), kuriam teikiamos psichologinės paslaugos, pasisako
už psichologinės veiklos teisinio reglamentavimo būtinumą išreikšdama pritarimą
Psichologų praktinės veiklos įstatymo reikalingumui (Įstatymui).
LPS
yra Lietuvos atstovas Europos psichologijos asociacijų federacijoje (EFPA),
remiasi jos nuostatomis ir siekia įgyvendinti EuroPsy reikalavimus, keliamus
psichologo profesijai visoje Europoje. EuroPsy yra profesionalaus psichologo
rengimo standartas, kurio link juda visos Europos šalys.
Visi
psichologai, nepriklausomai ar jie yra sveikatos, švietimo, teisės, sporto,
verslo psichologai, paslaugas teikia viešajame sektoriuje ar privačiai, dirba
su žmonėmis, su jų jautriais bei asmeniniais išgyvenimais. Todėl pagrindinis
siekis yra užtikrinti kokybiškas paslaugas visų praktinę veiklą
vykdančių psichologų, neišskiriant nei organizacinių psichologų, nei dirbančių
privačiai.
Klientų
apsauga ir psichologinių paslaugų kokybė bus užtikrinta per Įstatymo projekte
įtvirtintas nuostatas:
- tinkamą
psichologo išsilavinimą;
- praktinę
veiklą konkrečioje srityje, kuri pradžioje atliekama su labiau patyrusio
kolegos priežiūra; Tai užtikrintų psichologo sklandų įsiliejimą į
sudėtingą ir atsakingą profesinį gyvenimą, kai išmokstama universitete įgytas
žinias taikyti konkrečiose situacijose vykdant psichologo profesinę veiklą;
- psichologo
profesinės etikos kodekso laikymąsi (kuris būtų ne laisvanoriškas);
- nuolatinį kvalifikacijos kėlimą.
Daugiau čia.
Psichologų memorandumas 2018 m.
Psichologų memorandumas 2010 m.
Psichologijos
profesija Europoje: pa(si)tikėjimo stiprinimas -
prof. E. Karayianni
pranešimo LPK 2018 įrašas.
Europos psichologai kreipėsi į Seimo
narius ragindami priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą (2017 11 27)
„Teigiamai vertiname, kad Lietuvos
Seimas planuoja įstatymu apibrėžti psichologų praktinę veiklą bei sekti
daugelio Europos šalių, kurios tokią praktiką yra apsibrėžusios, pavyzdžiu.
Labai svarbu, jog įstatyme numatyta, kokias kvalifikacijas psichologai turi
atitikti ir kokių kompetencijų reikia, norint užsiimti psichologo veikla.
Įstatymu siekiama įgyvendinti „EuroPsy“ reikalavimus, keliamus psichologo
profesijai visoje Europoje“, – teigia
EFPA prezidentas dr. Telmo Mourinho Baptista.
Daugiau čia.
European Federation of
Psychologists Associacions (EFPA) laiškas;
Norvegijos psichologų asociacijos
laiškas;
Šveicarijos Ciuricho universiteto
Taikomosios psichologijos instituto laiškas.
LPS kreipimasis į Seimo narius dėl
Psichologų praktinės veiklos įstatymo (2017 11 22)
Šiuo
Įstatymu valstybė psichologų profesijos reguliavimo funkciją deleguoja
Savivaldai – t. y. psichologų
bendruomenei (pagal analogiškus Notarų, Architektų ar Odontologų modelius Lietuvoje).
Pagal Įstatymo projektą numatyta, kad besiverčiantis psichologo praktine veikla
asmuo turės priklausyti Lietuvos psichologų sąjungai. Priklausymas asociacijai
yra būtinas tam, kad kiekvienas galėtų įgyvendinti visas savo teises ir
pareigas, tokias kaip laikytis profesinės Etikos kodekso ir dalyvauti
Savivaldoje renkant Asociacijos valdymo organus, priimant sprendimus dėl nario
mokesčio dydžio ir kt. Remiantis Seimo teisininkų išaiškinimais, Lietuvos
Respublikos Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarimu konstatavo, kad
įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį
teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės
kontroliuojama profesija, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai
šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir
jų laikymosi priežiūrą. Taigi įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis
reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi
atitinkama profesine veikla sąlyga.
Taip
pat norime pabrėžti, kad Įstatymas prisidės įgyvendinant Vyriausybės programą,
kurioje numatytas psichologų licencijavimas bei jų darbo kokybės vertinimas
(19, 55, 57.1, 57.8 punktai).
Todėl
kviečiame pritarti Psichologų praktinės veiklos Įstatymui XIIIP-685(2) ir
padėti užtikrinti visuomenės interesą teikiant kokybiškas psichologines
paslaugas, nepriklausomai, kad dalis pačių psichologų aktyviai priešinasi
praktinės veiklos reglamentavimui ir vengia prisiimti atsakomybę už privalomą
nuolatinės kvalifikacijos kėlimą bei profesinės etikos laikymąsi.
Visas kreipimasis.
Istorinis
žvilgsnis į psichologų praktinės veiklos reglamentavimą (Robertas Povilaitis, 2017 10 23)
Pabandžiau
surasti ankstesnius Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektus. Radau bent
šešis, turbūt dar vienas bus užregistruotas. 2008 m. projektas, 2009 m. projektas, 2010 m. projektas, 2012 m. projektas, 2016 m. projektas, 2017 m. projektas.
Visi
praėjo panašų ciklą:
- projekto
rengimas, kurio metu vyksta daug konsultacijų, susitikimų;
- įstatymo
projekto registracija Seime;
- Seimo
Teisės departamento, Europos teisės departamento, Vyriausybės išvados;
- pateikimo
stadija Seimo plenariniame posėdyje bei komitetų paskyrimas;
- svarstymai
komitetuose, kreipimasis į įvairias organizacijos dėl nuomonės pateikimo,
komitetų išvados;
- staigus
įvairių psichologus atstovaujančių ir neigiamą nuomonę įstatymo atžvilgiu
išsakančių organizacijų atsiradimas, kurios paprastai neatstovauja psichologų
reikalų santykiuose su valstybinėmis institucijomis, bet šituo metu jų atstovai
paaiškina, kad yra žymiai paprastesnių būdų kaip galima spręsti psichologinių
paslaugų kokybės ir paslaugų plėtros klausimus ir tam yra nereikalingas įstatymas;
- kadangi
nuomonių yra daug ir tarpusavyje prieštaraujančių, Seimo nariai įvertina, kad „psichologai
nesusitaria”, įstatymo nagrinėjimas sustabdomas;
- keliant
klausimus dėl psichologinių paslaugų plėtros, atsakingos institucijos vis
paaiškina, kad pirmiausiai reikia apibrėžti psichologines paslaugas, tik po to
bus galima kalbėti apie tokių paslaugų apmokėjimą pvz. iš sveikatos draudimo;
- įvairių psichologus atstovaujančių ir neigiamą
nuomonę išsakiusių organizacijų visuomeninis aktyvumas sumažėja, šios
organizacijos jau nebeteikia siūlymų dėl psichologinių paslaugų plėtros, beveik
nedalyvauja kasdieniniame darbe sprendžiant psichologams aktualius klausimus,
neberašo įrašų Facebook‘e apie psichologinių paslaugų kokybę ir būdus jai
užtikrinti, nebesikreipia į Seimo narius dėl spręstinų psichikos sveikatos
problemų;
- Prasideda naujas ciklas.
Per
tuos metus argumentacijos į vieną ar kitą pusę išsakyta daug ir labai daug jos
pasikartoja šiandien.
Dabar
jau darbas lieka Seimo nariams, išgirdus įvairias pozicijas, priimti sprendimus
apie tai, kas yra svarbiau viešajam interesui.
Daugiau čia.
LPS narių pasidalinimai
Vykstant
diskusijoms ir svarstymams dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo ir viešoje
erdvėje keliant klausimus dėl psichologų praktinės veiklos licencijavimo
reikalingumo bei įstatymo projekte numatyto LPS vaidmens, LPS sulaukia vis
daugiau narių palaikymo laiškų. Dėkojame LPS nariams, kurie sutiko viešai
pasidalinti savo nuomone.
„
<...> ar LPS netaps dar viena autoritarine struktūra, kuri suvaržys pačią psichologinės praktikos plėtrą. Kai
kurie mūsų moksliniai tyrimai parodė, kad mūsų istoriniame kontekste,
autoriteto patyrimo klausimas yra ypatingai jautrus dalykas. Galbūt dėl istorinės praeities, galbūt dėl
kitų veiksnių – autoriteto veikimas (o struktūravimas yra viena iš autoriteto
funkcijų) yra suprantamas kaip priespauda, kaip veiklos suvaržymas, kaip
svarbių procesų blokavimas. Tad matyt nenuostabu, kad ir mūsų kontekste kyla
pasipriešinimas ir bandoma išvengti destruktyvaus dar vienos institucijos
veikimo, keliant klausimą ar LPS gali būti šiuo autoritetu, kuris atsakingas už
psichologinės veiklos plėtrą Lietuvoje“. Daugiau čia.
Gražina Gudaitė, 2018 01 17
„Nors
nesu viešojoje erdvėje besireiškiantis žmogus, bet kažkiek stebiu toje erdvėje
vykstančius reiškinius, ypač tuos, kurie siejasi su Lietuvos psichologija.
Todėl negalėjo neužkliūti psichologų grupės paskelbtas viešas Kreipimasis į LR
Seimo narius „Už laisvą ir atsakingą psichologiją“. Nežinau nei kas ją rašė,
nei kas pasirašė, nes perskaičiau tik patį tekstą ir noriu pasidalinti visiškai
nešališkais savo įspūdžiais“. Daugiau čia.
Eglė Rimkutė, 2018 01 04
„Pastaruoju
metu nuolat stebiu diskusijas, kilusias dėl Psichologų praktinės veiklos
įstatymo, nors iki šiol jose labai aktyviai nedalyvavau. Kaip ir 2010 metais,
pasirašydamas psichologų memorandumą, aš esu už tokio įstatymo atsiradimą ir
psichologų veiklos licencijavimą. Ilgą laiką psichologijos profesija,
būdama svarbi ir populiari, tarp kitų
profesijų užėmė tikrai nepelnytai nesolidžią vietą. Jos nebuvimas ekonominių
veiklos rūšių klasifikatoriuje žeminančiai vertė psichologų veiklą „slėpti“ po
įvairiais kitais pavadinimais <...> Psichologo vardas iki šiol buvo visai
teisiškai neapsaugotas ir jį galėjo naudoti net jokio psichologinio
išsilavinimo neturintys žmonės. Teisinis psichologo profesijos apsaugojimas jau
seniai buvo reikalingas“. Daugiau čia.
Robertas
Petronis, 2017 12 14
DUK
Naujienų archyvas
2019.03.13 Psichologų
praktinės veiklos įstatymo pataisos
2019.01.28 Kviečiame į
išplėstinį LPS Valdybos posėdį, kuriame bus svarstomos dabartinio
Lietuvos Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto tobulinimo
galimybės.
2019.01.25 Psichologų
sąjungos prezidentė: įstatymas užtikrins kokybiškas paslaugas
2019.01.05 Diskusijos dėl
psichologų veiklos reglamentavimo
2019.01.08 Kviečiame į
diskusiją dėl Psichologų veiklos reglamentavimo
2018.12.11 Kviečiame į diskusiją dėl Psichologų veiklos
reglamentavimo
2018.12.01 Klausymai dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo
projekto
2018.11.29 Klausymai dėl
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto
2018.10.31 Advokatė apie
psichologų praktinės veiklos reglamentavimą
2018.10.17 Psichologų teisinio reglamentavimo
aptarimas LRT laidoje
2018.10.17 Psichologų praktinės veiklos
įstatymas bus tobulinamas
2018.10.12 Laida "Labas rytas,
Lietuva"- "Psichologų licencijavimas: už ir prieš"
2018.10.11 STRAIPSNIS "Darbas be
atsakomybės: Lietuvoje vadintis psichologu ir konsultuoti gali absoliučiai bet
kas"
2018.03.15 Užregistruotas Pasiūlymas dėl
Psichologų praktinės veiklos reglamentavimo įstatymo projekto nr. XIIIP-685(2)
2018.03.05 Analitinė
psichologų praktinės veiklos teisinio reglamentavimokitose Europos šalyse apžvalga
2018.01.18 Susitikimas su LR Seimo nariais Z.
Streikumi ir R. Šalaševičiūte
2017.12.19 Konferencija psichologijos
studentams apie psichologų licencijavimą
2017.12.12 N.Grigutytė: „Licencijos išdavimas pakeltų
psichologo profesijos prestižą“
2017.12.04 Gruodžio 1 d. vyko išplėstinis LPS
Psichologų veiklos reglamentavimo komiteto posėdis
2017.11.27 Europos psichologai kreipėsi į
Seimo narius ragindami priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą
2017.11.26 Pasiūlymai Psichologų praktinės
veiklos įstatymo XIIIP-685(2) pataisoms
2017.11.20 Seime svarstomas psichologų
praktinės veiklos įstatymo projektas
2017.11.15 Psichologų praktinės veiklos
įstatymo projektas perduotas svarstymui į Seimą
2017.11.14 Po klausymų patobulintas Psichologų
praktinės veiklos įstatymo variantas
2017.10.23 Diskusija psichologų veiklos
reglamentavimo klausimais
2017.09.25 Rugpjūčio 21-22 d. Liublianoje
įvyko pirmoji konferencija, skirta aptarti psichologų prižiūrimos praktikos
aktualijas Europos šalyse
2017.09.22 Psichologų praktinės veiklos
įstatymo projekto klausymai Seime
2017.05.12 Psichologų praktinės veiklos
įstatymas bus priimtas Seimo pavasario sesijoje?
2017.05.09 Dėl Psichologų praktinės veiklos
įstatymo projekto
2017.03.30 LPS pranešimas spaudai:
„Psichologai 16 metų laukia įstatymo, kuris leistų atskirti specialistus nuo
„stebukladarių“
2017.03.28 Pasitarimas psichologo profesijos
reglamentavimo klausimais
2017.03.03 Psichologų praktinės veiklos
įstatymo aptarimas prezidentūroje
2017.03.01 Įvyko diskusija „Kas laukia
organizacijų psichologų priėmus psichologų praktinės veiklos įstatymą?"
2017.02.06 Politikai atkreipia dėmesį į
psichologinių paslaugų poreikį
2017.01.27 Susitikimas su SAM atstovais dėl
psichologų praktinės veiklos reglamentavimo
2016.10.28 Lietuvos psichologų sąjungos
Prezidentės pozicija dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo
2016.09.14 Oficiali statistika apie Lietuvoje
dirbančius psichologus
2016.06.23 LR Seimas parengė psichologų
licencijavimo įstatymo projektą
2016.06.15 Vyko spaudos konferencija „Ar
Lietuvoje reikia profesionalių psichologų?“
2016.06.14 Psichologų praktinės veiklos
įstatymo projekto pristatymas
2016.05.12 Psichologų veiklos reglamentavimo
aktualijos
|