Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Profesinė etika      Kontaktai      LPK     

Naujienos  /   Naujienlaiškiai  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

Seime svarstomas psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas


Lietuvos psichologų sąjunga (LPS), siekdama profesijos prestižo ir patikimumo bei suprasdama psichologo profesijos svarbą visuomenėje ir atsakomybę prieš kiekvieną žmogų (klientą), kuriam teikiamos psichologinės paslaugos, pasisako už psichologinės veiklos teisinio reglamentavimo būtinumą išreikšdama pritarimą Psichologų praktinės veiklos įstatymo reikalingumui (Įstatymui).


LPS yra Lietuvos atstovas Europos psichologijos asociacijų federacijoje (EFPA), remiasi jos nuostatomis ir siekia įgyvendinti EuroPsy reikalavimus, keliamus psichologo profesijai visoje Europoje. EuroPsy yra profesionalaus psichologo rengimo standartas, kurio link juda visos Europos šalys.


Visi psichologai, nepriklausomai ar jie yra sveikatos, švietimo, teisės, sporto, verslo psichologai, paslaugas teikia viešajame sektoriuje ar privačiai, dirba su žmonėmis, su jų jautriais bei asmeniniais išgyvenimais. Todėl pagrindinis siekis yra užtikrinti kokybiškas paslaugas visų praktinę veiklą vykdančių psichologų, neišskiriant nei organizacinių psichologų, nei dirbančių privačiai.


Klientų apsauga ir psichologinių paslaugų kokybė bus užtikrinta per Įstatymo projekte įtvirtintas nuostatas:

• tinkamą psichologo išsilavinimą;

• praktinę veiklą konkrečioje srityje, kuri pradžioje atliekama su labiau patyrusio kolegos priežiūra; Tai užtikrintų psichologo sklandų įsiliejimą į sudėtingą ir atsakingą profesinį gyvenimą, kai išmokstama universitete įgytas žinias taikyti konkrečiose situacijose vykdant psichologo profesinę veiklą;

• psichologo profesinės etikos kodekso laikymąsi (kuris būtų ne laisvanoriškas);

• nuolatinį kvalifikacijos kėlimą.


Lietuvos psichologų sąjunga nuo Nepriklausomybės atgavimo siekė psichologo profesijos įteisinimo aukščiausiu lygiu. Žengiant į 21 amžių Lietuvos psichologų sąjunga net buvo suderinusi su valstybinėmis institucijomis klinikinės, pedagoginės ir organizacinės psichologijos licencijų išdavimą. Buvo rengiamas ne vienas psichologo profesinės veiklos įstatymas (su rengtų įstatymų istorija galite susipažinti R. Povilaičio pristatyme čia. Pastarasis Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas yra parengtas Seimo narės R. Šalaševičiūtės. Pasirinktas licencijavimo modelis, kuris užtikrintų asmens atitikimą profesijai, įgyvendinant visus keturis esminius aukščiau išvardintus psichologo profesijos aspektus. Lietuvos psichologų sąjunga visąlaik pasisakė už tai, kad licencijas turėtų išduoti valstybinė institucija. Tačiau nė vienai ministerijai nesutikus licencijuoti psichologų (ir negalint užtikrinti kompetencijos kėlimo pripažinimo bei profesinės etikos kodekso laikymosi), Valstybė psichologų profesijos reguliavimo funkciją nusprendė deleguoti Savivaldai – t. y. psichologų bendruomenei (pagal analogiškus Notarų, Architektų ar Odontologų modelius Lietuvoje). Lietuvos psichologų sąjunga buvo pasirinkta kaip didžiausia išskirtinai psichologus vienijanti organizacija, vienintelė Lietuvos atstovė Europos psichologų asociacijų federacijoje, turinti visus valdymo organus, profesinės etikos kodeksą ir jo laikymosi priežiūros tvarką, administracinės sertifikatų išdavimo patirties. LPS yra EFPA įgaliota ir nuo 2014 m. išduoda EuroPsy sertifikatus Lietuvoje. LPS yra pasirengusi prisiimti Valstybės deleguojamą administravimo funkciją siekdama Europinių psichologų rengimo standartų ir kokybės per psichologų profesinės veiklos reglamentavimą.


LPS sulaukia nemažai klausimų, susijusių su įstatymu.

Kodėl per prievartą turėsiu tapti LPS nariu, ar tai nepažeidžia mano konstitucinių teisių?

Valstybė psichologų profesijos reguliavimo funkciją deleguoja Savivaldai – t. y. psichologų bendruomenei. Pagal Įstatymo projektą numatyta, kad besiverčiantis psichologo praktine veikla asmuo turės priklausyti Lietuvos psichologų sąjungai. Pasak teisininkų, tai yra būtina, kad kiekvienas galėtų įgyvendinti visas savo teises ir pareigas, tokias kaip laikytis profesinės Etikos kodekso ir dalyvauti Savivaldoje renkant Asociacijos valdymo organus, priimant sprendimus dėl nario mokesčio dydžio ir kt.

Remiantis Seimo teisininkų išaiškinimais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarimu konstatavo, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą. Todėl įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga (taip yra ir kitose profesijose – visi architektai, odontologai, advokatai, notarai turi priklausyti savo asociacijai norėdami verstis profesine praktine veikla).

Kokį nario mokestį reikės mokėti LPS?

Nario mokestis metams – 30 EUR. Kalbama, kad priėmus Įstatymą didės nario mokestis. Tiek LPS Įstatuose, tieks Įstatymo projekte numatyta, kad nario mokesčio klausimus sprendžia Visuotinis narių susirinkimas. LPS nesiekia kelti nario mokesčio.

Kiek konkrečiai kainuos licencija?

Konkreti licencijos kaina nėra nustatyta. Ši pareiga pagal Įstatymo projektą deleguota Visuotiniam narių susirinkimui, t. y. Visuotinis susirinkimo metu nariai turės nustatyti sąnaudomis pagrįstą licencijų išdavimo mokestį. Bandant skaičiuoti, galėtume daryti analogiją su EuroPsy sertifikatu, kurį išduoda LPS (kai yra apskaičiuotos visos administracinės išlaidos).  EuroPsy sertifikato mokestis yra 100 Eur LPS nariams ir 140 Eur ne LPS nariams, EuroPsy sertifikatas išduodamas septyneriems metams.

Kiek kainuos supervizijos?

Pirmiausiai norisi pabrėžti, kad Įstatymo projekte numatyti psichologai supervizoriai, prižiūrintys pradedančiojopsichologo praktinę veiklą. Kalbama tik apie prižiūrimos praktikos laikotarpį, kai teikdamas 1500 valandų trukmės psichologo praktinės veiklos paslaugas (nepilnus metus dirbant etatu), turės surinkti 50 individualių arba 100 grupinių supervizavimo valandų. Įstatymo projekte numatyta, jog prižiūrimos psichologų praktinės veiklos tvarką nustato LPS. Remiantis Europsy modeliu, prižiūrima psichologo praktinė veikla galėtų būti dviejų tipų:

-      Darbovietėje, pvz., kai psichologas, ką tik baigęs studijas, įsidarbina įstaigoje ar institucijoje, kurioje yra labiau patyręs psichologas supervizorius, prižiūrintis atliekamą darbą (pvz., medicinos psichologas - poliklinikoje, teisės psichologas - pas labiau patyrusį kolegą, mokykloje dirbantis psichologas - PPT ir pan.). Modelis būtų panašus, kaip dabar psichologijos studentai atlieka profesinę praktiką konkrečioje srityje. Šiuo atveju sudarius sutartis su darboviete, prižiūrimoje praktikoje esančiu psichologo ir psichologu supervizoriumi, supervizijos nieko nekainuotų ir būtų apskaitoma darbo dalis, tiek prižiūrimą praktiką atliekančiam psichologui, tiek psichologui supervizoriui.

-     Privačiai, pvz., privačiai dirbantis psichologas supervizijų valandas renkasi pas labiau patyrusį psichologą supervizorių iš sąrašo. Šiuo atveju supervizijos kainuotų prižiūrimą praktiką atliekančiam psichologui.


Kas bus supervizoriais?


Pradėdamas savo profesinę veiklą specialistas susiduria su eile klausimų, kuriuos padeda spręsti labiau patyręs specialistas, pvz., kaip atlikti vertinimą, kokiu būdu suteikti grįžtamąjį ryšį, kaip spręsti etines dilemas nustatant užsakovą ir klientą, kaip bendradarbiauti su kitais specialistais, susidaryti veiklos planą ir pan. Psichologo prižiūrimos praktikos psichologai supervizoriai skiriasi nuo mums įprasto įsivaizdavimo apie supervizorius, kurie dažniausiai būna skirtingų psicholoterapinių paradigmų supervizorių mokymus baigę asmenys. Pirmiausiai, tai būtų skirtingų psichologijos sričių specialistai, t. y. mokyklos psichologų prižiūrimą praktiką supervizuotų mokyklos psichologas supervizorius, medicinos psichologo prižiūrimą praktiką supervizuotų medicinos psichologas supervizorius, organizacinių psichologų prižiūrimą praktiką supervizuotų organizacinis psichologas supervizorius ir t.t. Įstatyme numatyta, jog psichologas supervizorius turi turėti ne mažesnį kaip penkerių metų praktinio darbo stažą konkrečioje profesinės veiklos srityje ir išklausyti LPS organizuojamus mokymus. LPS psichologų supervizorių mokymai nėra apibrėžti įstatymu. Remiantis tuo pačiu Europsy modeliu, tai būtų mokymai ne apie konkrečios srities supervizavimo turinį (t. y. ne apie tai, ką turi išmanyti pvz., teisės psichologas, dirbantis policijos įstaigoje), o apie psichologo prižiūrimos praktikos supervizavimo proceso administravimą ir organizavimą.


Kaip vyks psichologų kvalifikacijos kėlimas? Kokie mokymai bus užskaitomi?


Įstatymo projekte numatyta, kad psichologų profesinė pareiga yra nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Įstatymo projekte nenurodoma, kokiu būdu tai turi būti daroma, ir palikta nuspręsti Savivaldai t.y. kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašą turės parengti LPS. Šiuo atveju gerai, jog ne viena kuri konkreti ministerija nustato, kuriuos konkrečius mokymus psichologas turi išklausyti. LPS galės organizuoti kvalifikacijos kėlimo mokymus, tačiau svarbiau bus nustatyti adekvačius kriterijus, kad psichologas pats nevaržomai galėtų rinktis mokymus, kurie užsiskaitytų kaip kvalifikacijos kėlimas konkrečioje srityje, pradedant konferencijomis, praktiniais seminarais ar podiplominėmis psichoterapijos studijomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

 

Seime priėmus Psichologų praktinės veiklos įstatymą, lauks didelis darbas – sukurti ir įgyvendinti licencijavimo tvarką, sukurti prižiūrimos praktikos modelį, kvalifikacijos kėlimo sistemą, etikos klausimų svarstymo taisykles ir tvarkas. Privalumas, kad ne kas nors iš kokios nors valstybinės institucijos sukurs visus šiuo dalykus ir nuleis iš viršaus, o tai turės daryti pati psichologų bendruomenė. Įstatymo projekte numatyta, kad LPS bus atskaitinga prieš Vyriausybę, kuri turės tvirtinti licencijavimo taisykles.

 

 

Kviečiame visus psichologus susipažinti su užregistruota naujausia Įstatymo redakcija čia, diskutuoti ir rašyti klausimus bei pasiūlymus el. paštu lps@psichologusajunga.lt (su dažniausiai užduodamas klausimais galite susipažinti čia), o priėmus Įstatymą, aktyviai įsitraukti kuriant poįstatyminius psichologo profesinę veiklą reglamentuojančius aktus ir aprašus.

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 







 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 2% GPM
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Vaikams

   Klientams

   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose
   Kontaktai

   LPK

LPK 2018
LPK 2018 dalyvių registracija
LPK 2018 programa
Informacija pranešėjams
LPK 2018 organizatoriai
LPK 2018 vieta ir kontaktai
LPK naudinga informacija
Informacija rėmėjams
Ankstesni LPK