2017 spalis

Lietuvos psichologų sąjungos požiūriu Psichologų praktinės veiklos įstatymas yra sveikintinas. Vienas iš LPS tikslų (Nr. 2.1.11.) yra „Inicijuoti įstatymus ir ar jų pataisas, užtikrinančius psichologinių paslaugų kokybę ir kvalifikuotą psichologo praktiką“. Nuo 2010 m., kai buvo pasirašytas Psichologų Memorandumas, psichologų praktinės veiklos reglamentavimas yra LPS veiklos prioritetuose. Memorandume skelbiama, jog suprantant psichologo profesijos svarbą visuomenėje bei atsakomybę, būtina teisiškai reglamentuoti psichologo profesiją (siekiant užtikrinti kokybiškas psichologų paslaugas Lietuvoje bei atsižvelgiant į kitų Europos šalių praktiką) ir pritariama Psichologų praktinės veiklos įstatymo reikalingumui. Taip pat nurodoma, jog Psichologas, norintis užsiimti praktine veikla Lietuvoje, privalo gauti licenciją. Reikalavimai licencijai gauti Lietuvoje turi atitikti Europos psichologų asociacijų federacijos nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus – psichologo bakalauro ir psichologo magistro kvalifikacija (arba ne trumpesnės kaip penkerių metų nuoseklios psichologijos studijos) ir vienerių metų prižiūrima praktika.

Įstatymas užtikrintų formalų valstybės psichologo profesijos atskyrimą ir pripažinimą. Šiai dienai Lietuvoje psichologų paslaugos ir jų kokybės užtikrinimas iš dalies įformintas tik švietimo ir sveikatos srityse. Įstatymas apimtų visose srityse dirbančių psichologų:

• tinkamą išsilavinimą;

• praktinę veiklą tam tikroje srityje, kuri pradžioje atliekama su priežiūra;

• psichologo profesinės etikos kodekso laikymąsi;

• nuolatinį kvalifikacijos kėlimą.

Spalio 18 d. LPS iniciavo diskusiją psichologų veikos reglamentavimo klausimais apie psichologų praktinės veiklos licencijavimą ir Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą XIIIP-685(2). Psichologų praktinės veiklos įstatymas ir licencijavimas kelia daug diskusijų tarp kolegų psichologų. Poreikis kalbėtis, išgirsti vieniems kitus ir ieškoti sprendimų atrodo didelis, nors dalyvavo sąlyginai nedaug žmonių. Buvo pristatyta dalis duomenų iš internetinės psichologų apklausos (apklausos organizatoriai žadėjo pasidalinti rezultatais). Taip pat darbinis Įstatymo projekto variantas, kurį Klausymų metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas koreguoja kartu su įvairių institucijų atstovais (iš Seimo Teisės departamento, STT, Sveikatos apsaugos ministerijos, Ūkio ministerijos ir kt.), kurie teikė pastabas Įstatymo projektui. Kai tik Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete bus suderintos Psichologų praktinės veiklos įstatymo nuostatos ir užregistruotas Įstatymo projektas, LPS tęs pristatymus ir diskusijas.

2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1142 pakeistas asmens sveikatos priežiūros veiklos rūšių sąrašas. Medicinos psichologai pripažįstami asmens sveikatos priežiūros specialistais: nuo 2018 m. sausio 1 d. medicinos psichologo praktika laikoma asmens sveikatos priežiūros veikla kurią atlieka medicinos psichologai (anksčiau medicinos psichologijos praktika buvo priskirta kitai sveikatinimo veiklai). Šiame dokumente taip pat nurodyta, kad nuo 2020  m. sausio 1 d. būtina medicinos psichologo praktikos sąlyga bus medicinos psichologijos praktikos licencija.

Medicinos psichologo medicinos normai parengti Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaryta darbo grupė, kurioje aktyviai dalyvauja LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komitetas bei visų universitetų klinikinės ir sveikatos psichologijos magistrantūros programų vadovai. Parengtas pirminis Normos variantas buvo svarstytas su psichiatrų asociacijų ir SAM atstovais. 2017 m. spalio 4 d. darbo grupės posėdyje buvo suderintas Normos tekstas, kuris perduotas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM ir teisininkų vertinimui. Numatyta, kad LR Sveikatos apsaugos ministras patvirtins medicinos psichologo medicinos normą 2017 m.