|
Pranešimas spaudai: „Norite įsitraukusių darbuotojų? Jums reikalingas individualus receptas“
Pranešimas
spaudai
Norite įsitraukusių
darbuotojų? Jums reikalingas individualus receptas
Šiais metais Vilniaus universiteto organizacijų
psichologės dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, dr. Ieva Urbanavičiūtė ir dr.
Rita Rekašiūtė Balsienė pradėjo įgyvendinti tyrimą, kuriuo siekia išsiaiškinti,
kiek Lietuvos organizacijų darbuotojai yra įsitraukę į darbą. Tyrimas parodė,
kad įsitraukimą veikia vadovo palaikymas ir jo teikiamas grįžtamasis ryšys,
darbe turima galimybė tobulėti ir pačiam
planuoti bei atlikti savo darbą.
Tyrimą atlikusios mokslininkės ieško atsakymų, ko reikia,
kad žmogus dirbtų 100 procentų, nesijaustų išsekęs ir nevirstų kankinamu nerimo
darboholiku. Lietuvos psichologų sąjunga rengia seminarus, kad visi norintys
susipažintų su šio tyrimo rezultatais.
„Jei norime, kad
darbuotojas dirbtų 100 procentų, jis turi būti energingas, matyti darbo prasmę
ir jausti jo svarbą bei pilnai ties juo susitelkti. Mes nekalbame apie
darboholikus, kurie jausdami nerimą dėl neatliktų darbų negali išeiti namo –
mes kalbame apie žmones, kurie myli savo darbą ir nori jį atlikti kuo geriau.
Nors įsitraukę į darbą jaučiasi pavargę po ilgos darbo dienos, jų nuovargis
greičiau yra malonus, nes yra lydimas pasiekimų darbe. Paprastai tokie žmonės
darbo dienos pabaigoje geba atsitraukti nuo veiklos ir skirti laiko asmeniniam
gyvenimui. Naujausi tyrimai sako, kad ir jų partneriai, šeima yra laimingesni,
nes darbe patirtos teigiamos emocijos perkeliamos į asmeninį gyvenimą, jomis
užkrečiami šeimos nariai. Todėl įsitraukimas į darbą yra naudingas ne tik
darbdaviui, įmonės vadovui, tačiau ir pačiam darbuotojui, nes tai tiesiogiai
susiję su jo geresne savijauta ir sveikata“, – apie įsitraukimo į darbą svarbą
kalba projekto vadovė dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, Lietuvos psichologų
sąjungos viceprezidentė.
Vilniaus universiteto
organizacinės psichologijos mokslininkių inicijuotas tyrimas vykdomas
bendradarbiaujant su Roterdamo Erasmus universiteto mokslininkais (Nyderlandų
Karalystė), jį iš dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Per metus laiko
jame jau spėjo sudalyvauti 10 Lietuvos viešo ir privataus verslo įmonių, iš
viso į anketinės apklausos klausimus atsakė apie 2500 darbuotojų. Tyrime
dalyvavo pačių įvairiausių profesijų atstovai: mokytojai, rezidentai, bibliotekininkai,
vadybininkai. Projekto vykdytojos apibendrino, nuo kokių veiksnių labiausiai
priklauso Lietuvos įmonėse dirbančių žmonių įsitraukimas į darbą.
Iki 70 proc.
darbuotojo įsitraukimo į darbą lemia:
· Autonomija darbe
(galimybė savo nuožiūra pasirinkti darbo atlikimo būdus, eiliškumą),
· Galimybė tobulėti
darbe (tai ne tik dalyvavimas mokymuose, bet ir naujų užduočių formavimas,
pokalbiai gaunant grįžtamąjį ryšį iš vadovo, trumpos „stažuotės“ kituose
skyriuose ir t.t.),
· Protinė įtampa (jeigu ji nėra per didelė, ji energizuoja, padeda
tikslingai nukreipti jėgas),
· Santykis su
vadovu (vadovo teikiama parama ir informavimas apie darbo rezultatus).
Darbuotojo
įsitraukimas į darbą, jo gerovė – tai organizacijos rūpestis. „Kai darbuotojas
įsitraukęs, jis sunkumus darbe mato kaip galimybes tobulėti. Maža to, pats
ieško naujų užduočių, naujų iššūkių. Jeigu žmogus išsekęs, net suteikus
galimybes, pavyzdžiui, mokytis, jam tai bus tik dar vienas sunkumas,
reikalaujantis papildomų jėgų, kurių ir taip trūksta“, – sako tyrėjos.
Kaip ir visi
europiečiai
Neretai mėgstama
sakyti, kad lietuviai ne tokie laimingi darbe, ne tokie kūrybingi, bijo kovoti
už geresnes darbo sąlygas, nes bijo prarasti darbą ir pan. „Mes tokie patys
kaip dauguma europiečių. Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad lietuviai tiek pat
įsitraukę į darbą kaip ir europiečiai, tiek pat energingi, tiek pat mato savo
darbo prasmę ir ties juo susitelkia“, - sako Lietuvos psichologų sąjungos viceprezidentė,
dr. J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Analogiški tyrimai
atlikti ne vienoje Europos valstybėje leidžia atlikti palyginamąją analizę.
Lietuvos mokslininkės sako, jog lietuviai savo įsitraukimu į darbą
nenusileidžia, tačiau ir nelenkia kitų europiečių. „Lietuvių įsitraukimas į
darbą nėra mažesnis nei kitų šalių. Įsitraukimą į darbą mes siejome su
darbuotojo metiniais veiklos rezultatais – rezultatai tokie patys kaip
Europoje, t. y. apie 10 proc. veiklos rezultatų mes galime paaiškinti žmogaus
įsitraukimu į darbą“, – aiškina psichologės.
Kas trukdo dirbti 100
proc.
Tyrimu taip pat siekta
išsiaiškinti, kokios darbo sąlygos turi neigiamą poveikį darbuotojo motyvacijai
bei gerovei ir lemia išsekimą darbe.
„Išsekimas – tai emocinis
nuovargis, kai žmogus jaučiasi išsunktas ne tik po darbo, bet pavargęs dar
prieš atvykdamas į jį. Darbuotojas iki tam tikro lygio gali būti ir įsitraukęs
į darbą, ir išsekęs, tačiau svarbu, kad įsitraukimas būtų didesnis. Kai
išsekimas viršija įsitraukimą, mes sakome, kad organizacija jau rizikuoja
prarasti darbuotoją, kadangi išsekimas tiesiogiai susijęs su sveikata ir
prastesniais veiklos rezultatais“, - sako Lietuvos psichologų sąjungos narė, dr.
J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Pasak psichologių,
labiausiai išsekimą didina darbe patiriama emocinė įtampa bei darbo ir
laisvalaikio dermės nepaisymas. „Jeigu darbuotojui skambinama po darbo ar per
atostogas, jei jis yra nuolat priverstas užsiimti darbo reikalais ne darbo
metu, tai griauna asmeninį gyvenimą. Išnyksta pusiausvyra tarp darbo ir
poilsio, taip sukuriamas papildomas stresas, kuris dar labiau sekina jėgas ir
atima laiką. Žmogus turi turėti
laisvalaikį, turi užsiimti kitokia veikla tam, kad galėtų tinkamai pailsėti ir
atgauti fizines bei psichikos jėgas“, – sako tyrėjos.
Kiekvienai
organizacijai – unikalus įsitraukimo didinimo receptas
Organizacijos
paprastai nori žinoti, kokius darbo trukdžius reikia pašalinti, kad darbuotojai
būtų labiau įsitraukę. Taip nepelnytai pamirštama, kad įsitraukimo didinimas
nėra vienkartinis veiksmas ir universalaus recepto, tinkančio visoms
organizacijoms, nėra. Mažindami negatyvių darbo aplinkos veiksnių poveikį
turėtume pagalvoti ir apie tai, kaip bus puoselėjamos teigiamos darbo sąlygos.
„Kadangi tyrime
dalyvavo žmonės iš įvairių sektorių ir skirtingų profesinių grupių, mes galime
matyti visiems bendras ir atskiroms organizacijoms svarbias įsitraukimo į darbą
sąlygas. Pavyzdžiui, vienose įmonėse
įsitraukimą į darbą didino galimybė kelti kvalifikaciją, kitose – geras santykis su vadovu, dar kitose didele
paspirtimi buvo kolegos“ – sako dr. J. Lazauskaitė-Zabielskė, Lietuvos
psichologų sąjungos viceprezidentė.
„Kiekvienu atveju mes
kalbame apie darbo sąlygų balansą. Jeigu mes daug reikalaujame iš žmogaus,
turime daug ir duoti. Pavyzdžiui, jeigu duodame didelį darbo krūvį, turime
suteikti daugiau laisvės planuoti savo darbus. Jei darbe daug protinės įtampos,
vertėtų pagalvoti apie darbuotojo ugdymo galimybes. Dirbantys su klientais
paprastai patiria didelę emocinę įtampą, todėl reikėtų pagalvoti, kuo ją
atsverti darbo aplinkoje, kad ilgainiui darbuotojas emociškai neišsektų.
Konkrečios organizacijos atveju, pasitelkdami tyrimus, galime pasiūlyti
organizacijai individualų įsitraukimo didinimo receptą“, – apibendrinimo projekto
vadovė dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.
Vilniaus universiteto
organizacinės psichologijos tyrėjų atliekamas tyrimas išskirtinis tuo, kad turės
tęstinumą – po metų jis bus pakartotas kai kuriose organizacijose. „Tuomet
galėsime tiksliau pasakyti, nuo ko priklauso žmogaus įsitraukimas žvelgiant iš
laiko perspektyvos, kurios prielaidos apie įsitraukimą į darbą yra tiesa, o
kurios – tik mitas“, – sako projekto vadovė dr. J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Daugiau informacijos:
dr. J. Lazauskaitė-Zabielskė,
Lietuvos psichologų sąjungos viceprezidentė, valdybos
narė
Registruota Europos psichologė
Dr.
Ieva Urbanavičiūtė, dr. Rita Rekašiūtė Balsienė, dr. Jurgita
Lazauskaitė-Zabielskė.
V.
Jadzgevičiaus nuotr.
|
|
LPS renginiai |
|
|
|
|
|
|
|
|