|
|
Pranešimas spaudai
Iki šiol Lietuvoje psichologo veikla nėra reglamentuota, ja gali
užsiimti ir tinkamos kvalifikacijos neturintys žmonės, dėl to iškyla
rizika, kad suteiktos paslaugos nebus kokybiškos. Šiuo metu Seime yra
parengtas ir svarstomas Psichologų praktinės veiklos įstatymas, kuris
leistų sukurti psichologo veiklos licencijavimo sistemą.
„Daugelyje Europos šalių psichologo profesija reglamentuojama
įstatymais, tai būtina padaryti ir Lietuvoje. Reikia nepamiršti, kad
psichologai dirba su pažeidžiamų asmenų grupėmis sveikatos, socialinės
apsaugos, švietimo ir kitose srityse. Todėl svarbu, kad psichologines
paslaugas teiktų tik licencijas turintys specialistai. Manome, kad tik
taip gali būti užtikrinta teikiamų paslaugų kokybė“, – įsitikinęs
Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentas dr. Evaldas Kazlauskas.
Anot jo, licencija psichologui turėtų būti suteikiama tik tada, jei jo
kompetencija atitinka Europos psichologo sertifikato reikalavimuose
numatytus standartus (EuroPsy). Juose numatyta, kad mažiausias būtinas
išsilavinimas psichologui – penkeri metai universitetinių studijų bei
vieneri metai prižiūrimos praktikos.
LPS nuomone, itin svarbu, ar pakankamą išsilavinimą turi asmuo
teikiantis psichologo paslaugas. Šiuo metu Seime įregistruotas Gedimino
Navaičio įstatymo projektas, kuriame siūloma įteisinti mažesnius
reikalavimus psichologo išsilavinimui. LPS nuomone, bakalauro studijų
diplomas nėra pakankamas norint kokybiškai ir kvalifikuotai teikti
psichologo paslaugas.
„Licencijas praktinei psichologo veiklai galima suteikti psichologijos
magistro diplomus turintiems psichologams, arba turintiems ne mažiau
kaip penkerių metų universitetinių psichologijos studijų diplomą.
Privalome užtikrinti, kad būtų išvengta pavojų, kurie kyla, kai
psichologinę pagalbą teikia reikiamos tam kompetencijos neturintys
asmenys“, – mano Vilniaus universiteto profesorė Danutė Gailienė.
Pasiūlymą minėtam įstatymo projektui, atspindintį LPS poziciją, Seime
įregistravo Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Kazimieras Kuzminskas. LPS
taip pat kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą prašydama įteisinti
psichologo veiklos licencijavimą bei atsižvelgti į pateiktas pastabas
dėl G.Navaičio projekto.
LPS siūlo, kad už psichologų licencijavimą būtų atsakinga valstybinė
institucija, prie kurios būtų sudaryta speciali licencijavimo komisija.
Taip psichologų veikla licencijuojama daugelyje Europos valstybių bei
JAV. Licencijavimo komisiją sudarytų ministerijų, universitetų,
asocijuotų struktūrų atstovai. Siūloma, kad komisijoje būtų 11 narių.
LPS siūlymus dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo parengė
atsižvelgdama į Lietuvos psichologų memorandumą, kurį šiais metais
pasirašė didžiausios Lietuvos psichologus vienijančios asociacijos bei
visų, psichologus ruošiančių Lietuvos universitetų atstovai.
Daugiau informacijos:
Dr. Evaldas Kazlauskas
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas
Tel.: +370 673 31197
El.paštas: lps@psichologusajunga.lt
LPS_pranesimas_spaudai_2010_01_10
|
| |
| LPS renginiai |
|
|
|
| |
|
|
|
|
| |
|
|
