Albinas Bagdonas, 2021 m.

          Albinas Bagdonas (g. 1941 m. balandžio 12 d., Zobielija, Šilalės valsčius) – neuropsichologas, mokslų daktaras, habilitacijos procedūra  profesorius, politinė orientacija – socialdemokratija.

Išsilavinimas

1960 m. baigė Šilalės vidurinę mokyklą. 1960–1963 m. Vilniaus universitete studijavo zoologiją, 1963–1966 m. Maskvos Lomonosovo universitete – aukštosios nervinės veiklos fiziologiją, 1966–1969 m. Maskvos raidos biologijos institute ir Maskvos Lomonosovo universiteto Psichologijos fakultete – aspirantūroje. 1970 m. apgynė disertaciją „Sensorinių neuronų dinaminės savybės“, kuri 1992 m. nostrifikuota biomedicinos mokslų daktaro laipsniu. 2005 m. atliko habilitacijos procedūrą tema „Atrankumo – psichikos organizavimo principo raiškos tyrimai: habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga“.

Profesinė veikla

Vilniaus universitete A. Bagdonas pradėjo dirbti 1969 m. vyresniuoju dėstytoju, o nuo 1973 m. –  docentu bei VU specialiosios psichologijos mokslinio tyrimo laboratorijos (toliau – SPL) vadovu. 1974–1989 m. dėl politinių priežasčių iš docento pareigų buvo atleistas ir 15 metų dirbo tik SPL, organizuodamas įvairių taikomųjų tyrimų projektų vykdymą. Tyrimų sritys: evoliucinė psichologija, kognityvioji psichologija, neįgaliųjų psichologija, neuropsichologija, psichologijos istorija, psichologinė gerovė. Per 47 SPL egzistavimo metus  A. Bagdono vadovavo daugybei taikomųjų projektų. SPL buvo kuriami, adaptuojami ir standartizuojami psichologiniai testai: „Skaitymo efektyvumo diagnostikos testas“ (1985), „Internalumo-eksternalumo skalė“ (1988), „Wechslerio intelekto skalė vaikams – Trečias leidimas“ (WISC-III, 2002), „Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalė – Trečias leidimas“ (WAIS-III, 2008), „Wechslerio trumpoji intelekto skalė“ (WASI, 2008), „Lietuviškas profesinių interesų klausimynas“ (LPIK, 2008), „Taisytas NEO asmenybės klausimynas“ (NEO PI-R, 2012), „NEO penkių faktorių asmenybės klausimynas“ (NEO-FFI, 2012);  „Lietuviška psichologinės gerovės skalė“ (LPGS, 2013); „Taisytas Hopkinso žodinės atminties testas“ (HVLT-R, 2017). SPL išleido 25 leidinius dviejų serijų pavadinimais: „Socionomija“ ir „Psichologijos klasika“; leido mokslinį žurnalą „STEPP: Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika“.

SPL bazėje buvo organizuotos socialinio darbo magistro studijos (1994–1996 m.), o nuo 1995 m. pradėtos socialinio darbo bakalauro pakopos studijos. A. Bagdono iniciatyva 1996 m. VU Filosofijos fakultete įsteigiama Socialinio darbo katedra, A. Bagdonas buvo pirmuoju Socialinio darbo katedros vedėju. A. Bagdonas dėstė kursus: Anomalioji raidos psichologija, Aukštosios nervinės veiklos fiziologija, Bendroji psichologija, Evoliucinė psichologija, Neįgaliųjų psichologija, Neurofiziologija, Pažinimo psichologija, Socialinio darbo psichologija, Žmogaus neuropsichologija. A. Bagdonui vadovaujant apginta 10 daktaro disertacijų, per 50 magistro ir per 100 bakalauro darbų iš psichologijos, socialinio darbo ir specialiosios pedagogikos.

Žurnalo „STEPP: Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika“ vyr. redaktorius (2001–2010 m.). Žurnalų „Psichologija“ (nuo 2002 m.), „Specialusis ugdymas“ (nuo 2006 m.), „Gerontologija“ redkolegijų narys.

Visuomeninė veikla

A. Bagdonas kelias kadencijas buvo VU Filosofijos fakulteto tarybos narys. 1989 m. Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrimo iniciatyvinės grupės narys, 1989–1991 m. LSDP tarybos ir Prezidiumo narys. Tarptautinės socialinės gerovės tarybos narys (ICSW, 1999–2001 m.). Invalidų reikalų tarybos prie LR Vyriausybės narys (1992–1998 m.). Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų atestacijos aukščiausios komisijos narys ir Bendrojo ugdymo tarybos narys (1995–2010 m.). Grupių, rengusių Gyvūnų globos ir Specialiojo ugdymo įstatymus, narys. Vadovavo tarpžinybinei grupei, rengusiai Specialiojo ugdymo sistemos metmenis (1992–1994 m.). Prokurorų atrankos komisijos prie LR Generalinės prokuratūros narys (1916–1921 m.). Organizavo keletą respublikinių ir vieną tarptautinę konferenciją (1991 m. Baltijos šalių psichologų konferencija).

Veikla Lietuvos psichologų sąjungoje

Psichologų draugijos (Lietuvos psichologų sąjungos pirmtako) narys (nuo 1970 m.), šios draugijos pirmininkas (1988–1989 m.). Pirmasis LPS prezidentas (1989–1991 m.), LPS tarybos narys (1991–2001 m.).

Bibliografija

Leidinių autorius ir bendraautorius (mokymo priemonių, vadovėlių, monografijų): „Eksperimentinė dėmesio psichologija“ (1974 m.), „Sensorika sutrikus regėjimui“ (Brailio raštu, 1977 m.), „Sensorinės sistemos“ (1, 2 d., 1977 m.), „Bendrosios psichologijos paskaitos“ (1980 m.), „Pripratimas“ (rusų k., 1982 m.); vadovėlis „Zoopsichologija“ (1983 m.), „Bendroji psichologija (1986 m.; kartu su kitais), „Tiflosociologija“ (1, 2 d., 1987 m.; kartu su SPL bendradarbiais); „Tiflosociologija“ (1997 m.), „Skirtingi, bet lygūs visuomenėje ir darbuotėje“ (2007 m.), „Lietuvos gyventojų psichologinė gerovė ir jos veiksniai“ (2013 m.), „Anglų – lietuvių kalbų psichologijos žodynas“ (2013 m.), „Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas“ (2019 m.) ir kt. Išvertė Pasaulinės sveikatos organizacijos parengtą „Tarptautinę funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikaciją“ (TFK, 2004 m.). Su bendraautoriais parengė kelis psichologinių testų vadovus ir jų priedus. Paskelbė po kelias dešimtis straipsnių „Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ bei „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“. Publikavo virš 200 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių.

Apdovanojimai

Lietuvos savigynos imtynių čempionatų bronzos medalių laimėtojas (1962 m. ir 1972 m.). 2021 m. lapkričio 23 d. suteiktas VU profesoriaus emerito vardas. Suteiktas Lietuvos psichologų sąjungos garbės nario vardas.