Psichologo darbo iššūkiai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo keitimų kontekste

Nuvilnijus mokslo metų pradžiai, LPS Vaiko psichologinės gerovės komitetas kviečia atkreipti dėmesį į vaikų teises bei su tuo susijusius Psichologų darbo ypatumus, kurie buvo nagrinėjami „Psichologų kongreso 2019” metu vykusioje diskusijoje „Psichologo darbo iššūkiai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo keitimų kontekste”. Už pasidalijimą įžvalgomis esame dėkingi diskusijos dalyviams: psichologei - psichoterapeutei Aušrai Kurienei, gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrei - psichoterapeutei Laurai Činčikienei, psichologui - psichodramos terapeutui Evaldui Karmazai ir Vaiko teisių ekspertei prof. Brigitai Kairienei. Diskusiją moderavo vaiko psichologinės gerovės komiteto pirmininkė, LPS valdybos narė Ingrida Bobinienė ir vaikų ir paauglių psichologė psichoterapeutė Rimantė Eidukevičiūtė.

Dabartiniame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pokyčių kontekste lengva pasimesti. Kovos arena tampa laikraščiai, demonstracijos ir netylančios diskusijos socialiniuose tinkluose. Vienas svarbiausių vaikų teises ginančių dokumentų, Vaikų teisių konvencija, Lietuvoje įsigaliojo dar 1992 metais. Ir šis dokumentas yra viršesnis už visus kitus įstatymus, tačiau vaiko teisių apsaugos sistema iki šiol keitėsi labai lėtai.

Paskutiniaisiais metais įvyko daug pokyčių: pradėta ir vis dar tęsiasi deinstitucionalizacija, 2017 m. LR Seimas priėmė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir lydimuosius teisės aktus, kuriais tobulinama vaiko teisių apsaugos sistema, ypatingą dėmesį skiriant vaiko saugumui. Įstatyme apibrėžtos smurto formos, įtvirtinti grėsmės vaikui lygiai, centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Įstatyme įtvirtintas mobiliųjų komandų – profesionalių specialistų grupių, skubiai teikiančių ir organizuojančių vaikui ir į krizę patekusiai šeimai kompleksinę pagalbą – įkūrimas. Beveik po metų priimtos diskusijų ir klausimų specialistams keliančios šio įstatymo pataisos, įsigalėsiančios 2020 metų sausį. Šiose pataisose jau atsisakoma grėsmės lygių ir pereinama prie šeimos ir vaiko situacijos vertinimo – atsiras pagalbos šeimai poreikis ir vaiko apsaugos poreikis. Pirmuoju atveju šeimai bus teikiama pagalba, antruoju bus užtikrinamas vaiko saugumas, pirmiausia išnaudojant giminaičių pagalbą. Tad specialistams, teikiantiems pagalbą vaikams, svarbu suprasti įstatymuose atsiradusius pokyčius, savo teises bei atsakomybes.

Įvykusioje diskusijoje buvo aptariamas vienas dažniausių specialistams kylančių klausimų: kada ir kaip pranešti apie vaiko teisių pažeidimus tarnyboms. Kalbėta apie tai, kas stabdo psichologus nuo pranešimo. Kiek pranešimas ar nepranešimas priklauso nuo organizacijos kultūros, reikalavimų ir kiek asmeniškai nuo psichologo apsisprendimo. Net suvokiant pranešimo svarbą, panašu, kad vis dar susiduriama su atvejais, kai psichologo aplinka yra linkusi spausti, kad būtų nepranešta. Kita problema ta, kad dažnai specialistai, susidūrę su vaiko teisių pažeidimu, vis dar dvejoja, ar į atvejo sprendimą įtraukti kitas tarnybas. Aptarta, kaip svarbu psichologui turėti savo išankstinę poziciją smurto netoleravimo atžvilgiu ir ja vadovautis. Mažiau diskusijų kėlė pranešimas seksualinio smurto atveju, kuomet neabejojama būtinybe pranešti policijai. Aptarta, kad gali būti sunkiau atpažinti nepriežiūrą. Diskusijos metu keltas klausimas, ar būtina tarnyboms pranešti apie vienkartinio pliaukštelėjimo atvejį, kai tėvai yra motyvuoti keistis. Pasidalinta įžvalga apie smurtinį santykį: kas psichologui svarbu gebėti jį identifikuoti ir turėti pakankamai vidinės drąsos apie jį pranešti. Diskusijoje išgirdome rekomendaciją esant sudėtingesnėms situacijoms ir specialistams nežinant, kaip pasielgti nespręsti vieniems,- tartis su kolegų komanda, psichologų intervizijose, supervizijose, prašyti pagalbos daugiau patirties turinčių specialistų.

Pranešimo ir nepranešimo dilema sudėtinga, tačiau specialistai dirbantys su vaikais, sužinoję, kad yra pažeidžiamos vaiko teisės yra įpareigoti apie tai pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/) ir/ arba policijai. Buvo atkreiptas dėmesys, kad, esant galimybei, prieš pranešimą tarnyboms, būtų svarbu įvardyti tėvams, jog ruošiamės tą padaryti, paaiškinant, kodėl taip darysime, papasakojant apie galimą tolimesnį tarnybų įsikišimą, bendradarbiavimo su tarnybomis prasmę (skatinant jų kaip galimo pagalbininko suvokimą) ir stengiantis išsaugoti kiek įmanomą geresnį ryšį su tėvais.

Diskusijoje taip pat kalbėta apie būtinybę šviesti, mokyti tėvus tėvystės temoje. Šiuo metu yra didžiulis tėvystės grupių poreikis, kuriose tėvai gali mokytis geriau suprasti savo vaikų poreikius, atrasti naujus drausminimo būdus be smurto. Neretai tėvystės grupes lanko motyvuoti tėvai, besidomintys savo vaikais ir jų vidiniu pasauliu, neretai – galintys mokėti už paslaugas. Tačiau vis dar trūksta tėvystės įgūdžių ugdymo programų nemotyvuotiems, žemesnio išsilavinimo tėvams.

Diskusijos dalyviai nuoširdžiai palinkėjo visiems su vaikais ir paaugliais dirbantiems specialistams neapsiimti profesijos ribas viršijančių atsakomybių, rūpintis vaikų saugumu ir savo emociniu pasauliu, ilsėtis, bendrauti ir bendradarbiauti.

LPS renginiai