Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Psichologas organizacijoje 2019      Tėvams ir specialistams      LPK2019      Profesinė etika      Kontaktai      EN

Naujienos  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

Pasitarimas SAM dėl psichoterapijos paslaugų teikimo tvarkos aprašo projekto


2019 m. birželio 6 d. LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto atstovė Aistė Pranckevičienė dalyvavo LR Sveikatos apsaugos ministerijos pasitarime, kuriame svarstytos pastabos dėl psichoterapijos paslaugų teikimo tvarkos aprašo projekto. Svarstyme dalyvavo SAM Psichikos sveikatos skyriaus atstovai Ignas Rubikas ir Edita Bishop, SAM projektų ir procesų valdymo patarėjas Igoris Baikovskis, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM, Valstybinės ligonių kasos atstovės ir gausus psichoterapijos specialistus būrys, atstovaujantis įvairias su psichoterapijos paslaugomis susijusias organizacijas: Lietuvos psichiatrų asociaciją, Lietuvos jaunųjų psichiatrų asociaciją, Lietuvos psichoterapijos asociaciją, Lietuvos grupinės psichoterapijos asociaciją ir kt. Igoris Baikovskis akcentavo ministerijos poziciją, jog būtina didinti psichoterapijos prieinamumą ir skatinti Lietuvoje nemedikamentinių psichikos sveikatos paslaugų plėtrą, ir tai daryti reikia kuo greičiau. Remiantis naujausia Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo redakcija, asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti gydytojai psichiatrai, gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrai, gydytojai ir kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įgiję teisę teikiant asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas naudoti psichoterapiją, kas indikuoja, jog psichoterapijos paslaugas gali skirti ir teikti ne tik gydytojas psichoterapeutas, bet ir kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys tam tinkamą kvalifikaciją. Tokiai pozicijai pritarė ir psichikos sveikatos priežiūros specialistų organizacijų atstovai. Visgi Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba griežtai pasisakė, kad šiuo metu teisiškai tai nėra įmanoma, nes rengiamas Psichoterapijos paslaugų teikimo tvarkos aprašas prieštarauja visai eilei šiuo metu galiojančių ministro įsakymų. Remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais psichoterapija apibrėžiama kaip siaura medicinos praktika, kuria verstis gali tik specialų išsilavinimą turintis  gydytojas (įsakymas Nr. V-680). Taip pat tai išimtinai ambulatorinė paslauga, nenumatant stacionarinių paslaugų galimybės (Įsakymas Nr. V-364). Psichoterapiją skirti gali tik gydytojas psichoterapeutas (įsakymas Nr. V-528), t.y. net gydytojas psichiatras nelaikomas turinčiu pakankamą kompetenciją skirti psichoterapiją. Teisės aktai šiuo metu nenumato galimybės, kad psichoterapijos seansai galėtų vykti be gydytojo psichoterapeuto konsultacijos (Įsakymas Nr. V-256), t.y. psichologas psichoterapeutas būtinai turėtų dirbti komandoje su gydytoju psichoterapeutu. Tačiau kadangi įstatyme apibrėžiama, kad psichoterapiją gali teikti tik asmens sveikatos priežiūros specialistai, psichoterapijos paslaugas galėtų teikti tik medicinos psichologai. Kadangi toks teisinis reglamentavimas neatitinka šiandieninių valstybės poreikių ir psichoterapijos sampratos, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba rekomendavo sistemingai peržiūrėti ir pakeisti visus su psichoterapijos paslaugomis susijusius ministro įsakymus. Nepadarius šių žingsnių iš esmės neįmanoma psichoterapijos apibrėžti kaip savarankiškos paslaugos, kas yra tiesiogiai susiję su galimybe už psichoterapijos paslaugas mokėti iš Valstybinių ligonių kasų lėšų. Taip pat buvo akcentuota, jog daug aiškumo įneštų psichologų praktinės veiklos ir psichoterapijos įstatymų bei psichoterapeuto medicinos normos atsiradimas, kas padėtų apibrėžti psichologų ir psichoterapeutų statusą bei kompetencijas sveikatos apsaugos sistemoje.

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 















 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Vaikams

Ko tikėtis iš psichologo?
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
Kuo skiriasi psichologas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas?
Kur rasti psichologą?
   Klientams

Kada kreiptis į psichologą?
Kuo skiriasi psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir kiti „psi“?
Ko tikėtis iš psichologo?
Kur rasti psichologą?
Kaip paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
Noriu padėti prenatalinę netektį patiriančioms moterims. Kaip tapti kvalifikuota specialiste, galinčia pasiūlyti savo paslaugas medicinos įstaigoms?
Esu bedarbis, gyvenu Vilniuje. Kur galėčiau gauti nemokamas ar už nedidelę kainą psichoterapines paslaugas?
Filmų ir Knygų psichikos sveikatos temomis sąrašai
   Reglamentavimas

   Žurnalistams

   Psichologas organizacijoje 2019

Psichologas organizacijoje 2019
   Tėvams ir specialistams

   LPK2019

LPK 2019
LPK 2019 plenariniai pranešimai
LPK 2019 dalyvių registracija
Pranešimų santraukų teikimas
LPK 2019 organizatoriai
LPK 2019 vieta ir kontaktai
Ankstesni LPK
LPK 2019 programa
LPK 2019 prieškongresiniai seminarai
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose
   Kontaktai