Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Reglamentavimas      Tėvams ir specialistams      COVID-19       Kontaktai      Lietuvos psichologų kongresas 2024      Profesinė etika      EN

Psichologų profesinės etikos kodeksas   /   Kaip pateikti nusiskundimą  /   EFPA etikos metakodeksas  /   Bendravimas su žiniasklaida  /   Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose  /  

Psichologų profesinės etikos kodeksas

LIETUVOS PSICHOLOGŲ SĄJUNGA

Psichologų profesinės etikos kodeksas (2017)

Pratarmė

Psichologo profesija remiasi Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatomis, pagrįstomis etinėmis vertybėmis, kuriomis vadovaujasi psichologai visoje Europoje ir už jos ribų. Tos bendrosios vertybės – tai teisingumas, lygybė ir pagarba žmogaus bei bendruomenės autonomiškumui ir orumui. Šios vertybės įgyvendinamos, vadovaujantis etikos principais, kurių tikslas – gerinti piliečių gyvenimo kokybę ir veikti jų interesų labui.

Psichologas dirba su žmonėmis, gilinasi į jų vidinį pasaulį, o profesiniame bendravime dažnai susiduria su itin pažeidžiamais asmenimis ir turi didelę įtaką pokyčiams jų gyvenime, todėl privalo naudoti savo profesines žinias išskirtinai tiek atskiro asmens, tiek ir visos visuomenės gerovės augimui, ir savo darbe laikytis profesinės etikos normų. Psichologas taip pat turi gerbti tarptautinių sutarčių ir žmogaus teisių konvencijų apibrėžtus žmogaus teisių principus, visuomenės gyvenimo normas ir suprasti, kad jų nesilaikymas gali neigiamai atsiliepti jo paties profesinei veiklai bei profesijos garbei. Kadangi psichologijos mokslas ir profesija nepaliaujamai plėtojasi, atsiranda naujos ir vis sudėtingesnės žinios ir metodai, o socialiniai pokyčiai nuolat sukuria naujų probleminių situacijų, yra svarbu, kad psichologai stebėtų ir plėstų savo kompetencijos ribas. Be to, psichologas privalo išmanyti ir deramai atsižvelgti į nacionalinius bei tarptautinius psichologo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau dalis psichologo profesinių veiklų nėra aiškiai formalizuotos, tad tokiais atvejais lemiamą vaidmenį vaidina psichologo etinė nuovoka, atsakomybė ir profesinė kompetencija. Šiame psichologo profesinės etikos kodekse siekiama įtvirtinti vertybių sampratą bei įvardinti principus ir gaires, kuriais vadovaudamiesi psichologai galėtų praturtinti savo profesinę veiklą, pakelti profesinę kompetenciją ir užtikrinti savo etišką profesinę veiklą.

Kontekstas. Europos psichologų asociacijų federacija (angl. European Federation of Psychologists‘ Associations, toliau - EFPA) 1995 m. Atėnuose Generalinės asamblėjos metu priėmė Europos psichologų profesinės etikos metakodeksą, kuriuo vadovaudamosi Federacijai priklausančios asociacijos turėjo sudaryti arba atnaujinti savo etikos kodeksus (toliau – Metakodeksas). Šiame Metakodekse buvo išdėstyti fundamentalieji etikos principai, atspindintys bendrą filosofiją ir gaires įvairiose psichologo profesinės veiklos situacijose. Šalys narės taip pat įsipareigojo sukurti skundų tyrimo ir sprendimų priėmimo, susijusio su etikos pažeidimais, procedūras. Remiantis Metakodeksu, buvo sudarytas Pavyzdinis etikos kodeksas, kuris buvo patvirtintas 2015 m. Milane EFPA generalinės asamblėjos metu. Šiuo kodeksu buvo siekiama suvienodinti visų šalių narių etikos kodeksų struktūrą bei sukurti bendrą psichologų profesinio elgesio vertinimo sistemą.

Lietuvoje pagrindinis dokumentas, kuriuo psichologai vadovavosi savo veikloje, buvo Etikos kodeksas (rengė prof. A. Gučas, doc. E. Rimkutė, doc. D. Gailienė), patvirtintas Lietuvos psichologų sąjungos (toliau - LPS) suvažiavime 1996 m. lapkričio 23 d., kurį reikėjo peržiūrėti ir pritaikyti, atsižvelgiant į politinius, ekonominius ir socialinius pokyčius. Šiam tikslui LPS Etikos komitetas inicijavo komisiją, kuri parengė šią naująją psichologų profesinės etikos kodekso (toliau - Kodeksas) redakciją.

Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso naujoji redakcija parengta, remiantis EFPA Psichologo profesinės etikos metakodeksu, EFPA Pavyzdiniu etikos kodeksu, 1996 m. LPS Etikos kodeksu bei kitų šalių (JAV, Kanados, Australijos ir kt.) etikos kodeksais.

Kodekso tikslai

Etikos kodeksas (toliau - Kodeksas) leidžia giliau suprasti vertybes ir etikos principus, kuriais psichologas privalo remtis profesinėje veikloje, paliečia svarbiausias etikos dilemas ir siūlo etiško elgesio gaires profesine veikla užsiimančiam psichologui. Bendrieji Kodekso tikslai yra šie:

1.  padėti psichologams profesinės veiklos situacijose priimti tinkamus sprendimus;

2.  siekti klientų gerovės ir saugoti juos nuo galimos žalos;

3.  skatinti psichologų bendradarbiavimą tiek tarpusavyje, tiek su kitų profesijų specialistais;

4.   didinti visuomenės pasitikėjimą psichologo profesija.

Pagrindinės sąvokos

Psichologas. Psichologu šiame Kodekse laikomas asmuo, turintis LR įstatymais ir kitais teisės aktais pripažintą psichologo išsilavinimą ir užsiimantis psichologo profesine veikla.

Klientas. Šiame Kodekse sąvoka „klientas“ reiškia bet kurį asmenį ar asmenis, su kuriais psichologas užmezga profesinį bendravimą. Klientas gali būti asmuo (pvz., pacientas, studentas arba tyrimo dalyvis), sutuoktinių ar partnerių pora, šeima, asmenų grupė, įstaiga ar organizacija.

Profesinė veikla. Tai veikla, kurios metu psichologas klientui teikia psichologines paslaugas, tokias kaip psichologinis vertinimas bei psichologinės intervencijos, vykdo kitas profesines pareigas, tokias kaip psichologinis švietimas, mokymas, profesinė priežiūra, moksliniai tyrimai.

Profesinis bendravimas. Tai bet kuri formali situacija, kai psichologas, bendraudamas su klientu, atlieka profesinę veiklą.

Suinteresuota šalis. Tai kitas ar kiti su klientu susiję asmenys, su kuriais psichologą sieja netiesioginiai ryšiai (pvz., kliento tėvai, globėjai, sutuoktinis ar kiti su klientu dirbantys specialistai).

Pagrindiniai psichologo profesinės etikos principai

Toliau šiame Kodekse išskiriami ir aprašomi keturi pagrindiniai psichologo profesinės veiklos etikos principai:

- pagarba žmogaus teisėms ir orumui;

- profesinė kompetencija;

- atsakomybė;

- profesinis garbingumas.