Lietuvos psichologų kongresas 2026
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Lietuvos psichologų sąjunga kviečia į kasmetinį Lietuvos psichologų kongresą, vyksiantį 2026 m. balandžio 24 – 25 d. LSMU universitete, Kaune.
Kviečiame visus psichologus pasidalyti naujausiomis savo profesinėmis žiniomis ir patirtimi! Nesvarbu, ar esate tyrėjas, ar praktikas, ir kokioje psichologijos srityje dirbate – ateikite, dalyvaukite ir kartu aukime psichologijoje, ieškodami savo šaknų, patirdami dabartį ir žvelgdami į ateities perspektyvas!
LIETUVOS PSICHOLOGŲ KONGRESO 2026 ORGANIZATORIUS LSMU
Mokslo komitetas:
Pirmininkė – doc. dr. Gita Argustaitė-Zailskienė, LSMU
Prof. dr. Aistė Pranckevičienė, LSMU
Prof. dr. Antanas Kairys, VU
Doc. dr. Arvydas Kuzinas, MRU
Prof. dr. Ilona Laurinaitytė, VU
Prof. dr. Jolanta Sondaitė, MRU
Dr. Jolita Jonynienė, LPS
Doc. dr. Junona Silvija Almonaitienė, LSMU
Prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, VDU
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė, VDU
Prof. dr. Reda Gedutienė, KU
Doc. dr. Roma Šimulionienė, KU
Organizacinis komitetas:
Pirmininkė – doc. dr. Raimonda Petrolienė, LSMU
Sekretorė – Goda Martinkutė, LSMU
Aina Adomaitytė, LPS
Aušra Norė, LSMU
Dr. Jevgenij Razgulin, LSMU
Sandra Bliūmienė, LSMU
Skaistė Jurevičienė, LPS
Dr. Šarūnė Magelinskaitė-Legkauskienė, LSMU
Turite klausimų? Rašykite organizatoriams el.paštu: kongresas2026@psichologusajunga.lt
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Lietuvos psichologų sąjunga kviečia į kasmetinį Lietuvos psichologų kongresą, vyksiantį
2026 m. balandžio 24 – 25 d. LSMU universitete, Kaune.
>>> LIETUVOS PSICHOLOGŲ KONGRESO 2026 PROGRAMA <<<
Turite klausimų? Rašykite organizatoriams el.paštu: kongresas2026@psichologusajunga.lt
Žodiniai ir stendiniai pranešimai
Žodiniams (moksliniams ir praktiniams) pranešimams skiriama 15 minučių: 10 minučių – pristatymui, 5 minutės – atsakymams į klausimus.
Rekomenduojama iki pranešimų sesijos pradžios savo pranešimą įsikelti į kompiuterį arba paprašyti tai padaryti auditorijoje esantį savanorį.
Moksliniai žodiniai pranešimai
Struktūra:
Įvadas. Pagrindžiama tyrimo problema, pristatomas tyrimo tikslas.
Metodai. Pristatoma tyrimo dalyvių imtis, pagrindiniai naudoti instrumentai, tyrimo eiga ir duomenų tvarkymo būdai.
Rezultatai. Pristatomi svarbiausi tyrimo radiniai.
Rezultatų aptarimas. Gauti rezultatai apžvelgiami konkrečios problemos tyrimų kontekste, akcentuojama jų reikšmė tolesniems tyrimams, praktikai.
Išvados. Apibendrinami svarbiausi rezultatai, atsižvelgiant į įvade pristatytą tikslą.
Teoriniai žodiniai pranešimai
Struktūra:
Įvadas. Nagrinėjama problema ir jos aktualumas.
Pranešimo turinys. Pagrindinės pranešimo idėjos. Autoriaus įžvalgos ir įdirbis šių idėjų kontekste.
Baigiamoji dalis. Išvada, (-os), apibendrinimas, naujų problemų, idėjų formulavimas etc.
Praktiniai žodiniai pranešimai
Struktūra:
Pranešimo tikslas. Tiksle turėtų atsispindėti nagrinėjama problema, tai, kodėl aktualu kalbėti pasirinkta tema.
Pranešimo turinys. Informacija, kuri atspindi pranešimo turinį – pagrindinės pranešimo idėjos, rezultatai.
Pranešimo baigiamoji mintis–išvada. Apibendrinančios mintys, kurios padėtų konferencijos dalyviams gauti atsakymą į pranešime aptartą problemą.
Praktiniuose pranešimuose gali būti pristatomi arba analizuojami psichologijos praktikams aktualūs klausimai ir problemos, pvz., psichologų geroji praktinio darbo patirtis; psichologų ugdymo klausimai; praktikoje iškylantys sunkumai ir galimi jų sprendimai; psichologo tapatumo klausimai; praktikoje taikomi ir pasiteisinę psichologinio darbo ir įvertinimo metodai / intervencinės priemonės.
Projektų pristatymai
Pristatant vykdomą projektą, atskleidžiama projekto tema / idėja, jo aktualumas, indėlis į mokslo vystymą bei praktinę projekto naudą visuomenei, sukurtus sprendimus egzistuojančioms problemoms bei aptariamos ateities kryptys, kurias galima vystyti atsispiriant nuo įvykdyto ar vykdomo projekto įžvalgų.
Stendiniai pranešimai
Medžiagos pateikimo struktūra analogiška žodinio pranešimo struktūrai. Literatūros sąraše nurodomi visi šaltiniai, į kuriuos pateiktos nuorodos pranešime.
Rengdami stendinį pranešimą, autoriai privalo laikytis tokiems pranešimams visuotinai priimtų informatyvumo ir aiškumo rekomendacijų. Tai reiškia, kad pranešime turi būti pateikta visa reikalinga medžiaga, įgalinanti suprasti pranešimo esmę pirmą kartą jį peržvelgus. Pirmumas teiktinas vaizdinei, o ne tekstinei informacijai.
Rekomenduojamas stendinio pranešimo formatas – A1 (594 x 840 mm), portretinė (angl. portrait) lapo orientacija. Pavadinimas rašomas didelėmis raidėmis (rekomenduojama 90–100 pt dydžio). Tekstas turi būti pakankamo dydžio ir lengvai įskaitomas (rekomenduojamas 25 pt dydis). Rekomenduojamas potemių pavadinimų raidžių dydis – 50 pt. Skaitomas tekstas prasideda iš kairės į dešinę. Be to, tekste neturi būti neaiškių sutrumpinimų. Autoriai gali paruošti stendinio pranešimo dalomąją medžiagą (A4 formatu).
Prašome atsiųsti plakatus pdf formatu šiuo el. pašto adresu iki 22 d. 17 val. Kongreso metu bus organizuojamas geriausio stendinio pranešimo balsavimas.
Atvykus į Kongresą paruoštus stendinius pranešimus prašome palikti registracijoje – organizatoriai pasirūpins jų pakabinimu.
Sesijos metu autorių prašoma būti pasirengus trumpai pristatyti savo pranešimą žodžiu ir atsakyti į užduodamus dalyvių klausimus.
Simpoziumai
Simpoziumo trukmė – 90 min. Simpoziume pristatomi 3–5 žodiniai pranešimai susijusia tema, kurią aprašo simpoziumą siūlantis asmuo ar asmenys. Reikalavimai simpoziumo i pranešimui yra tokie patys, kaip ir žodiniam pranešimui. Simpoziumo moderatorius po kiekvieno pranešimo inicijuoja diskusiją ir apibendrina visus pranešimus simpoziumo pabaigoje.
Diskusijos
Diskusijos trukmė – 90 min. Kongrese numatomos diskusijos aktualiomis Lietuvos psichologams (mokslininkams bei praktikams) temomis. Diskusijos metu moderatorius pristato pagrindinius klausimus, inicijuoja diskusiją, apibendrina diskusijos dalyvių išsakytas mintis ir idėjas. Diskusijos dalyviams suteikiama galimybė pasisakyti, jie pateikia savo problemos matymą.
Pranešimų registracija pratęsiama iki 2026 m. vasario 22 d.
Numatoma, kad apie pranešimo priėmimą į LPK2026 programą pranešėjai bus informuoti individualiai el.paštu iki 2026 m. kovo 3 d.
Tam, kad pranešimas būtį įtrauktas į galutinę programą, pranešimą pristatantis autorius privalo užsiregistruoti į LPK2026 kaip dalyvis ir sumokėti dalyvio mokestį nevėliau kaip 2026 m. balandžio 1 d.
Nuoroda:
Pateikti pranešimą – https://forms.gle/5NFTJ2jTGTjzL4Dz5
Kviečiame Kongresui teikti žodinius ir stendinius pranešimus, siūlyti diskusijas, simpoziumus ir praktines dirbtuves. Žodiniai pranešimai gali pristatyti atliktą tyrimą arba projektą, taip pat gali būti teoriniai arba praktiniai. Simpoziumuose pristatomi susiję pranešimai tam tikra tema.
Bendri reikalavimai pranešimų santraukoms:
- Santraukos teksto apimtis – iki 300 žodžių.
- Pranešimo pavadinimas lietuvių kalba – ne daugiau nei 150 spaudos ženklų su tarpais.
- Pranešimo pavadinimas anglų kalba – ne daugiau nei 150 spaudos ženklų su tarpais.
1. Žodiniai pranešimai
1.1. Žodiniai tyrimų pristatymai
Struktūra:
Įvadas. Pagrindžiama tyrimo problema, pristatomas tyrimo tikslas, klausimas.
Metodai. Pristatoma tyrimo imtis, naudoti instrumentai ir duomenų rinkimo metodai, tyrimo eiga ir duomenų analizės principai, atsižvelgiant į tyrimo dizaino pobūdį — kokybinį, kiekybinį ar eksperimentinį
Rezultatai. Pristatomi svarbiausi tyrimo radiniai.
Rezultatų aptarimas. Gauti rezultatai apžvelgiami konkrečios problemos tyrimų kontekste, akcentuojama jų reikšmė tolesniems tyrimams, praktikai.
Išvados. Apibendrinami svarbiausi rezultatai, atsižvelgiant į įvade pristatytą tikslą.
1.2. Teoriniai žodiniai pranešimai
Struktūra:
Įvadas. Nagrinėjama problema ir jos aktualumas.
Pranešimo turinys. Pagrindinės pranešimo idėjos. Autoriaus įžvalgos ir įdirbis šių idėjų kontekste.
Baigiamoji dalis. Išvada, (-os), apibendrinimas, naujų problemų, idėjų formulavimas etc.
1.3. Praktiniai žodiniai pranešimai
Struktūra:
Pranešimo tikslas. Tiksle turėtų atsispindėti nagrinėjama problema, tai, kodėl aktualu kalbėti pasirinkta tema.
Pranešimo turinys. Informacija, kuri atspindi pranešimo turinį – pagrindinės pranešimo idėjos, rezultatai.
Pranešimo baigiamoji mintis–išvada. Apibendrinančios mintys, kurios padėtų konferencijos dalyviams gauti atsakymą į pranešime aptartą problemą.
Praktiniuose pranešimuose gali būti pristatomi arba analizuojami psichologijos praktikams aktualūs klausimai ir problemos, pvz., psichologų geroji praktinio darbo patirtis; psichologų ugdymo klausimai; praktikoje iškylantys sunkumai ir galimi jų sprendimai; psichologo tapatumo klausimai; praktikoje taikomi ir pasiteisinę psichologinio darbo ir įvertinimo metodai / intervencinės priemonės, psichologinių žinių taikymo kuriant produktus pavyzdžiai.
1.4. Projektų žodiniai pristatymai
Pristatant vykdomą projektą, atskleidžiama projekto tema / idėja, jo aktualumas, indėlis į mokslo vystymą bei praktinę projekto naudą visuomenei, sukurtus sprendimus egzistuojančioms problemoms bei aptariamos ateities kryptys, kurias galima vystyti atsispiriant nuo įvykdyto ar vykdomo projekto įžvalgų.
1.5. Stendiniai pranešimai
Medžiagos pateikimo struktūra analogiška žodinio pranešimo struktūrai. Literatūros sąraše nurodomi visi šaltiniai, į kuriuos pateiktos nuorodos pranešime.
Sesijos metu autorių prašoma būti pasirengus trumpai pristatyti savo pranešimą žodžiu ir atsakyti į užduodamus dalyvių klausimus.
2. Simpoziumai
Reikalavimai simpoziumo pranešimui yra tokie patys, kaip ir žodiniam pranešimui.
Simpoziumo trukmė – 90 min. Simpoziume pristatomi 3–5 žodiniai pranešimai susijusia tema, kurią aprašo simpoziumą siūlantis asmuo ar asmenys. Simpoziumo moderatorius po kiekvieno pranešimo inicijuoja diskusiją ir apibendrina visus pranešimus simpoziumo pabaigoje.
3. Diskusijos
Diskusijos trukmė – 90 min. Kongrese numatomos diskusijos aktualiomis Lietuvos psichologams (mokslininkams bei praktikams) temomis. Diskusijos metu moderatorius pristato pagrindinius klausimus, inicijuoja diskusiją, apibendrina diskusijos dalyvių išsakytas mintis ir idėjas. Diskusijos dalyviams suteikiama galimybė pasisakyti, jie pateikia savo problemos matymą.
4. Praktinės dirbtuvės
Dirbtuvių trukmė – 90 minučių. Dirbtuvėse galima demonstruoti psichologinėje praktikoje, psichologijos mokyme ar empiriniuose tyrimuose naudojamus metodus ir įrankius. Dalyviams suteikiama galimybė praktiškai išbandyti tai, ko mokoma.
Turite klausimų? Rašykite organizatoriams el.paštu: kongresas2026@psichologusajunga.lt
Turite klausimų? Rašykite organizatoriams el.paštu: kongresas2026@psichologusajunga.lt
Dalyvių registracija į LPK2026 vyksta nuo 2025 m. gruodžio 15 d. iki 2026 m. balandžio 18 d.
LPS garbės nariai LPK2026 dalyvauja nemokamai. Siekiant užtikrinti sklandų renginio organizavimą, maloniai prašome visus garbės narius, planuojančius dalyvauti LPK2026, užpildyti registracijos anketą!
DALYVIŲ REGISTRACIJA
Turite klausimų? Rašykite organizatoriams el.paštu: kongresas2026@psichologusajunga.lt
Seminarą ves doc. dr. Jolita Jonynienė, kuri yra VšĮ „Drąsa augti” psichologė, STEP tėvų ir mokytojų grupių koordinatorė-vadovė; LSMU MA VSF Sveikatos psichologijos katedros docentė.
„Darbo dienos vakaras. 17.30. Mokymų klasėje – 12 kėdžių, 12 smalsių, bet pavargusių akių porų. Jos vis dar ieško atsakymo. Taip tradiciškai prasideda tėvų grupių susitikimai pagal tėvystės įgūdžių stiprinimo programas (pavyzdžiui, STEP). Dvi valandos psichologinės literatūros analizės, diskusijų, praktinių situacijų aptarimų ir juoko
– ir jie jau pasiruošę sugrįžti pas vaikus. Kiek nurimę ir atsikvėpę.”
Šiandien daugybė įvairaus amžiaus vaikus auginančių tėvų atsakymų ieško kontaktiniu ar nuotoliniu būdu vykstančiose tėvų grupėse. Ką jie jose patiria? Ką atranda? O ko visgi trūksta? Kada apskritai verta nukreipti bendramintį ar klientą į tėvų grupę?
Lietuvos psichologų kongreso 2026 dalyviams prieškongresiniai seminarai yra nemokami.
Seminaro metu susipažinsite su psichologinės pagalbos organizavimo principais lėtinėmis
ligomis sergantiems vaikams ir paaugliams, taip pat sužinosite, kaip taikyti sisteminį požiūrį bei susipažinsite su keletu metodikų, orientuotų, kaip atliepti psichosocialinius poreikius ligos kontekste.
„4.62l dūmų” – tai prevencinis miuziklas, kuriame jaunimas per teatrą, muziką ir judesį kalba apie jiems aktualius iššūkius: emocinę sveikatą, pasirinkimus, spaudimą, priklausomybių rizikas.
Šis projektas yra Lietuvos psichologų kongreso „Augti psichologijoje“ dalis ir siekia sujungti meną bei psichologiją, kuriant erdvę atviram ir prasmingam dialogui.
Po miuziklo vyks atvira profesionalų ir kūrėjų diskusija, kurioje kalbėsime apie tai, kas lieka už scenos – apie realius jaunimo išgyvenimus, iššūkius ir tai, kaip galime būti šalia.
Diskusijoje dalyvaus:
Moderuoja:
– psichologė, psichoterapeutė kandidatė Aušra Norė
Dalyvauja:
– Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aida Adomaitytė
– psichologas psichoterapeutas dr. Julius Burkauskas
– psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius
– vaikų ir paauglių psichiatrė Giedra Navickė
– psichiatras Mindaugas Jasiulaitis
– LSMU Klinikinės sveikatos psichologijos studentas Šarūnas Janušas
– kūrinio autorius ir režisierius Feliksas Drevinskas – Noras
Tai daugiau nei spektaklis.
Tai – susitikimas.
Tai – pokalbis, kuris svarbus.
Data: 2026 m. balandžio 23 d.
Vieta: LSMU Veterinarijos akademija, Tilžės g. 18, Kaunas
Kviečiame dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Lietuvos psichologų sąjunga organizuojamame Lietuvos psichologų kongrese ir klausytis plenarinių pranešimų. Pirmąjį pristatome – „(Ne)mūsų istorijos: Wilhelmo Wundto idėjų ir darbų aidai Lietuvoje”.
Wilhelmas Wundtas, tradiciškai tituluojamas eksperimentinės psichologijos pradininku, per XX a. virto kone mitine psichologijos istorijos figūra. Nenuostabu, kad XXI-jame amžiuje imtasi iš esmės peržiūrėti jo palikimą, kvestionuojant įprastus šabloniškus teiginius. Dabar pripažįstama, kad jis buvo kur kas platesnių užmojų mąstytojas, nei įprasta manyti. Keletas lietuvių buvo jo studentai, kiti W. Wundto teorinius teiginius, dar šiam esant gyvam, rinkosi kaip temą savo tiriamiesiems darbams. Kokie W. Wundto idėjų ir darbų aidai tebėra mūsų ne iki galo įsisąmoninti, ir ar jie mums aktualūs šiandien? Ši pagrindinė pranešimo problema bus aptarta platesniame Lietuvos psichologijos kontekste.
Pranešimą skaitys LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė, socialinių mokslų (psichologijos) daktarė Junona S. Almonaitienė. Ji nuo 1991 m. dėsto psichologijos dalykus Lietuvos universitetinėse aukštosiose mokyklose (VDU, KTU, LSMU). Nuo 2016 m. – Europos žmogaus mokslų istorijos draugijos (European Society for the History of the Human Sciences, ESHHS) narė. Mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių autorė ir knygų bendraautorė, psichologijos vadovėlių aukštosioms mokykloms atsakingoji redaktorė, bendraautorė.
Taip pat kviečiame klausytis Prof. dr. Romos Jusienės plenarinio pranešimo „Vaikai, jaunimas ir internetas: palikti be ryšio?”
Prof. dr. Roma Jusienė yra klinikinė psichologė, psichodinaminės krypties psichoterapeutė, šiuo metu ji yra Vilniaus universitetas / Vilnius University Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto direktorė, taip pat profesorė ir vyriausia mokslo darbuotoja. Pastarąjį dešimt metų aktyviai tyrinėja vaikų ir jaunimo naudojimosi ekraninėmis medijomis bei internetu apimtis, pobūdį bei jų reikšmę raidai ir sveikatai.
Ji publikavusi daugiau kaip 70 mokslo straipsnių, yra monografijos autorė, keleto vadovėlių ir mokslo studijos bendraautorė, visi jos darbai – vaikų raidos ir sveikatos tematika. Daugiau kaip 25 metus dėsto universitete bei trisdešimt metų konsultuoja šeimas, vaikus ir suaugusiuosius.
Džiaugiamės galėdami pakviesti jus į dar vieną plenarinį pranešimą:
„Building a Quality Testing Culture: Insights from the EFPA Flagships – Test Review Model and the EuroTest (a test user qualification framework)”
Pranešėjai:
Urszula Brzezińska (Pracownia Testów Psychologicznych, Polskie Towarzystwo Psychologiczne, Lenkija)
Ian Florance (European Test Publishers Group, Jungtinė Karalystė)
Mark Schittekatte (Ghent University, Belgija)
Prisijunkite ir kartu panagrinėkime, kaip Europoje galima stiprinti psichologinių testų naudojimo kokybę – gerinant standartus, sertifikavimą bei bendradarbiavimą su institucijomis ir pagrindiniais testavimo rinkos dalyviais.
Praktiniai patarimai atvykstantiems į kongresą
Kaip rasti LSMU Visuomenės sveikatos fakultetą?
Kongreso vieta Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas Tilžės g. 18, Kaunas. Laukiame Jūsų pirmame aukšte, registracijos stalai bus fojė tik įėjus.
Žemėlapyje žaliai yra pažymėtas Visuomenės fakulteto pastatas (12 pastatas), turėtumėte lengvai jį atpažinti iš mažų, šaudymo angas primenančių langelių. Parkavimas aplinkinėse gatvėse arba atvykimas viešuoju transportu.
Kur galima pietauti?
Valgymo vietų pasirinkimas fakulteto apylinkėse yra labai ribotas. Patogiausia tiesiog įsimesti priešpiečių dėžutę. Fakultete yra kavos aparatas, poilsio erdvėse galima patogiai atsisėsti. Smagu prisėsti ir kiemelyje po pastato skliautais arba pasivaikščioti po miestelį – kadangi tai Veterinarijos akademijos kompleksas, nenustebkite, jei sutiksite arklį 😊
Žemėlapyje raudonai pažymėta galima pietavimo už savo lėšas vieta – „Volteris“ bistro, kuris įsikūręs prie įvažiavimo į Veterinarijos akademijos teritoriją nuo LSMU gimnazijos pusės, Tilžės gatvėje, Centrinių rūmų pastato rūsyje, prie kelio užkardo, liaudiškai žinomo kaip „šlagbaumas“ 😊
Lietuvos psichologų kongreso „Augti psichologijoje“ 1-osios dienos nuotraukas galite rasti ir atsisiųsti: https://wetransfer.com/…/fa022c38112d7e03cdf2…/e70592…
2-osios dienos akimirkos:
https://wetransfer.com/…/1fcede1ea687747aa7c4…/39a07c…
Dėkojame Vincentas Photografas DogShows už puikiai įamžintą kongresą!
