Pavaduotoja: Ala Petrulytė
Nariai: Rasa Bubnienė, Alina Martinkutė-Vorobej, Jurga Misiūnienė, Raminta Gaubė, Evelina Grigienė, Saulė Raižienė, Agnė Laskytė.
Komiteto tikslai
Laikantis kolegialumo ir viešumo principų atstovaujama Lietuvos psichologams, dirbantiems švietimo sistemoje, visuomenėje, šalies ir užsienio asociacijose, konferencijose, ir plėtojamas bendradarbiavimas su edukacinių bendruomenių psichologais, LPS Valdyba ir komitetais, SPPC, PPT, ŠMM ir kitomis institucijomis.
Komiteto uždaviniai
- Tirti švietimo sistemoje dirbančių psichologų ir kitų švietimo institucijų bendruomenės narių veiklos aktualijas, poreikius, bei juos atliepti organizuojant kasmetines mokslines-praktines konferencijas, seminarus, diskusijas.
- Prisidėti prie psichologų darbą švietimo sistemoje reglamentuojančių dokumentų koregavimo ir/ar rengimo bei teikti siūlymus LPS Valdybai, ŠMSM ir kitoms institucijoms.
- Bendradarbiauti su edukacinių bendruomenių psichologais, LPS Valdyba ir komitetais, NŠA, PPT, ŠMSM ir kitomis institucijomis.
- Bendradarbiauti su įvairiomis švietimo psichologijos srityje dirbančiomis tarptautinėmis organizacijomis ir jų psichologais, atstovauti LPS švietimo psichologus EFPA “Psychology in education” – švietimo psichologijos komitete.
- Rengti atsakymus į užklausas, skirtas LPS edukacinės psichologijos komitetui
Tarptautiškumas
EFPA darbo grupė – Standing Committee on Psychology in Education – dalyvauja Ala Petrulytė ir Alina Martinkutė – Vorobej
Jei susidomėjote Edukacinės psichologijos komiteto veikla ar turite klausimų Komitetui, rašykite pedagogine.psichologija@psichologusajunga.lt arba lps@psichologusajunga.lt.
Pavaduotoja: Renata Garckija
Nariai: Antanas Valantinas, Lina Bagdonavičienė, Ilona Laurinaitytė, Viktorija Čepukienė, Ingrida Bobinienė.
Komiteto tikslai
LPS Etikos komitete svarstomi Sąjungai adresuojami nusiskundimai dėl psichologo profesinės etikos pažeidimų, Komitetas bendradarbiauja su EFPA Etikos komitetu, dalyvauja pastarojo komiteto organizuojamuose renginiuose, inicijuoja renginius aktualiais psichologo etikos klausimais.
Jei susidomėjote Etikos komiteto veikla ar turite klausimų Komitetui, rašykite lps@psichologusajunga.lt.
CODE OF PROFESSIONAL ETHICS FOR PSYCHOLOGISTS
Psichologų profesinės etikos kodeksas
LIETUVOS PSICHOLOGŲ SĄJUNGA
Pratarmė
Psichologo profesija remiasi Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatomis, pagrįstomis etinėmis vertybėmis, kuriomis vadovaujasi psichologai visoje Europoje ir už jos ribų. Tos bendrosios vertybės – tai teisingumas, lygybė ir pagarba žmogaus bei bendruomenės autonomiškumui ir orumui. Šios vertybės įgyvendinamos, vadovaujantis etikos principais, kurių tikslas – gerinti piliečių gyvenimo kokybę ir veikti jų interesų labui.
Psichologas dirba su žmonėmis, gilinasi į jų vidinį pasaulį, o profesiniame bendravime dažnai susiduria su itin pažeidžiamais asmenimis ir turi didelę įtaką pokyčiams jų gyvenime, todėl privalo naudoti savo profesines žinias išskirtinai tiek atskiro asmens, tiek ir visos visuomenės gerovės augimui, ir savo darbe laikytis profesinės etikos normų. Psichologas taip pat turi gerbti tarptautinių sutarčių ir žmogaus teisių konvencijų apibrėžtus žmogaus teisių principus, visuomenės gyvenimo normas ir suprasti, kad jų nesilaikymas gali neigiamai atsiliepti jo paties profesinei veiklai bei profesijos garbei. Kadangi psichologijos mokslas ir profesija nepaliaujamai plėtojasi, atsiranda naujos ir vis sudėtingesnės žinios ir metodai, o socialiniai pokyčiai nuolat sukuria naujų probleminių situacijų, yra svarbu, kad psichologai stebėtų ir plėstų savo kompetencijos ribas. Be to, psichologas privalo išmanyti ir deramai atsižvelgti į nacionalinius bei tarptautinius psichologo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau dalis psichologo profesinių veiklų nėra aiškiai formalizuotos, tad tokiais atvejais lemiamą vaidmenį vaidina psichologo etinė nuovoka, atsakomybė ir profesinė kompetencija. Šiame psichologo profesinės etikos kodekse siekiama įtvirtinti vertybių sampratą bei įvardinti principus ir gaires, kuriais vadovaudamiesi psichologai galėtų praturtinti savo profesinę veiklą, pakelti profesinę kompetenciją ir užtikrinti savo etišką profesinę veiklą.
Kontekstas. Europos psichologų asociacijų federacija (angl. European Federation of Psychologists‘ Associations, toliau – EFPA) 1995 m. Atėnuose Generalinės asamblėjos metu priėmė Europos psichologų profesinės etikos metakodeksą, kuriuo vadovaudamosi Federacijai priklausančios asociacijos turėjo sudaryti arba atnaujinti savo etikos kodeksus (toliau – Metakodeksas). Šiame Metakodekse buvo išdėstyti fundamentalieji etikos principai, atspindintys bendrą filosofiją ir gaires įvairiose psichologo profesinės veiklos situacijose. Šalys narės taip pat įsipareigojo sukurti skundų tyrimo ir sprendimų priėmimo, susijusio su etikos pažeidimais, procedūras. Remiantis Metakodeksu, buvo sudarytas Pavyzdinis etikos kodeksas, kuris buvo patvirtintas 2015 m. Milane EFPA generalinės asamblėjos metu. Šiuo kodeksu buvo siekiama suvienodinti visų šalių narių etikos kodeksų struktūrą bei sukurti bendrą psichologų profesinio elgesio vertinimo sistemą.
Lietuvoje pagrindinis dokumentas, kuriuo psichologai vadovavosi savo veikloje, buvo Etikos kodeksas (rengė prof. A. Gučas, doc. E. Rimkutė, doc. D. Gailienė), patvirtintas Lietuvos psichologų sąjungos (toliau – LPS) suvažiavime 1996 m. lapkričio 23 d., kurį reikėjo peržiūrėti ir pritaikyti, atsižvelgiant į politinius, ekonominius ir socialinius pokyčius. Šiam tikslui LPS Etikos komitetas inicijavo komisiją, kuri parengė šią naująją psichologų profesinės etikos kodekso (toliau – Kodeksas) redakciją.
Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso naujoji redakcija parengta, remiantis EFPA Psichologo profesinės etikos metakodeksu, EFPA Pavyzdiniu etikos kodeksu, 1996 m. LPS Etikos kodeksu bei kitų šalių (JAV, Kanados, Australijos ir kt.) etikos kodeksais.
Kodekso tikslai
Etikos kodeksas (toliau – Kodeksas) leidžia giliau suprasti vertybes ir etikos principus, kuriais psichologas privalo remtis profesinėje veikloje, paliečia svarbiausias etikos dilemas ir siūlo etiško elgesio gaires profesine veikla užsiimančiam psichologui. Bendrieji Kodekso tikslai yra šie:
1. padėti psichologams profesinės veiklos situacijose priimti tinkamus sprendimus;
2. siekti klientų gerovės ir saugoti juos nuo galimos žalos;
3. skatinti psichologų bendradarbiavimą tiek tarpusavyje, tiek su kitų profesijų specialistais;
4. didinti visuomenės pasitikėjimą psichologo profesija.
Pagrindinės sąvokos
Psichologas. Psichologu šiame Kodekse laikomas asmuo, turintis LR įstatymais ir kitais teisės aktais pripažintą psichologo išsilavinimą ir užsiimantis psichologo profesine veikla.
Klientas. Šiame Kodekse sąvoka „klientas“ reiškia bet kurį asmenį ar asmenis, su kuriais psichologas užmezga profesinį bendravimą. Klientas gali būti asmuo (pvz., pacientas, studentas arba tyrimo dalyvis), sutuoktinių ar partnerių pora, šeima, asmenų grupė, įstaiga ar organizacija.
Profesinė veikla. Tai veikla, kurios metu psichologas klientui teikia psichologines paslaugas, tokias kaip psichologinis vertinimas bei psichologinės intervencijos, vykdo kitas profesines pareigas, tokias kaip psichologinis švietimas, mokymas, profesinė priežiūra, moksliniai tyrimai.
Profesinis bendravimas. Tai bet kuri formali situacija, kai psichologas, bendraudamas su klientu, atlieka profesinę veiklą.
Suinteresuota šalis. Tai kitas ar kiti su klientu susiję asmenys, su kuriais psichologą sieja netiesioginiai ryšiai (pvz., kliento tėvai, globėjai, sutuoktinis ar kiti su klientu dirbantys specialistai).
Pagrindiniai psichologo profesinės etikos principai
Toliau šiame Kodekse išskiriami ir aprašomi keturi pagrindiniai psichologo profesinės veiklos etikos principai:
– pagarba žmogaus teisėms ir orumui;
– profesinė kompetencija;
– atsakomybė;
– profesinis garbingumas.
Atsisiųsti visą Psichologų profesinės etikos kodeksą pdf formatu
Rengėjai: Rasa Barkauskienė, Viktorija Čepukienė, Jonas Eimontas, Evaldas Kazlauskas, Ilona Laurinaitytė, Rytis Pakrosnis, Kristina Vrubliauskaitė.
Patvirtinta 2017 m. gegužės 12 d. LPS narių suvažiavime.
Komiteto pirmininkė: Edita Žilienė
Komiteto pirmininkės pavaduotoja: Palmira Kazlaukienė
Komiteto nariai: Aistė Pranckevičienė, Alicja Juškienė, Aušra Norė, Aušra Griškonytė, Ieva Salialionė (sustabdžiusi veiklą), Jurgita Černiauskienė, Laura Šalčiūnaitė Nikonovė, Dalia Guzaitienė, Rūta Sargautytė, Vilija Banevičienė, Goda Levinskaitė, Radvilė Kuosaitė.
Komiteto tikslas – rūpintis klinikinių ir sveikatos psichologų profesine veikla ir kvalifikacijos kėlimu.
Komiteto uždaviniai:
- Klinikinių ir sveikatos psichologų poreikių analizė.
- Medicinos psichologų profesinės veiklos reglamentavimo sveikatos priežiūros sistemoje klausimų sprendimas.
- Klinikinių ir sveikatos psichologų kvalifikacijos kėlimas.
- Informacijos apie psichologinio įvertinimo instrumentus sklaida.
- Atsakymai į LPS narių ir kitų asmenų bei organizacijų užklausas, teikiant informaciją klinikinės ir sveikatos psichologijos klausimais.
Pirmininkė: Rosita Kanapeckaitė
Pavaduotoja: Karolina Puzinaitė
Nariai: Aina Adomaitytė, Gabija Kačeraitė, Veronika Toleikė, Nida Žemaitienė, Ieva Vaskelienė.
Asocijuoti nariai: Vilma Miglinė, Monika Sandė, Donata Kabelytė, Gustė Gramaglia, Loreta Vaičiulė.
Komiteto tikslas – telkti psichologus, pasirengusius teikti pagalbą nukentėjusiems įvairiuose kritiniuose įvykiuose, didelio mąsto nelaimėse, rūpintis traumų ir katastrofų psichologijos žinių sklaida bei susijusių kompetencijų ugdymu psichologų bendruomenėje.
Komiteto uždaviniai
- Psichologinę ir socialinę pagalbą krizių ir katastrofų atveju teikiančių specialistų registro sudarymas ir bendradarbiaujančio tinklo išvystymas;
- Specialistų kompetencijų ugdymas;
- Psichologinės ir socialinės pagalbos integravimas į planus, skirtus pasirengimui ir krizių bei katastrofų padarinių valdymui;
- Visuomenės švietimas.
Kviečiame kolegas, norinčius aktyviai dalyvauti siekiant įgyvendinti numatytus uždavinius, įsijungti į Krizių ir katastrofų psichologijos komiteto veiklą. Jūsų sprendimo ir motyvacijos laiško laukiame el. pašto adresu: lps@psichologusajunga.lt. Prašome laiške pristatyti savo profesinę patirtį ir su komiteto veikla siejamus lūkesčius.
Nariai: Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė, Lilija Lukša, Raimonda Petrolienė, Giedrė Genevičiūtė Janonė, Vega Dikčienė, Rūta Bačiulytė.
Komiteto tikslas: užtikrinti sklandų EFPA parengto psichologų kvalifikacijos standarto (EuroPsy) ir psichologų atitikimą šio standarto reikalavimams patvirtinančio sertifikato diegimą ir plėtrą Lietuvoje.
Komiteto uždaviniai:
- Atlikti skaidrų ir kokybišką Lietuvos psichologų, norinčių įgyti Europos kvalifikacijos standarto sertifikatą, vertinimą.
- Užtikrinti kokybišką Lietuvos psichologų norinčių įgyti Europos kvalifikacijos standarto sertifikatą, sertifikavimo procesą.
- Užtikrinti Lietuvos psichologų ir visuomenės informuotumą apie EuroPsy ir EuroPsy sertifikuotus psichologus
- Diegti ir palaikyti EuroPsy sertifikato siekiančių psichologų prižiūrimos praktikos sistemą Lietuvoje
- Diegti ir palaikyti psichologų tęstinio profesinio tobulėjimo sistemą Lietuvoje
Kas yra EUROPSY?
- EuroPsy yra europinis psichologų kvalifikacijos standartas
- EuroPsy papildo nacionalinius standartus ir padeda žmonėms nustatyti, ar psichologas gali būti laikoma kompetentingu praktikuoti tam tikroje srityje.
- EuroPsy suteikiamas psichologams, kurie atitinka tam tikrus išsilavinimo ir profesinius reikalavimus.
- EuroPsy įdiegiama visoje Europoje nuo 2010 m.
- EuroPsy buvo sukurtas Europos psichologų asociacijų federacijos (EFPA).
Daugiau infomacijos apie EuroPsy rasite www.europsy.lt arba el. paštu europsy@psichologusajunga.lt
Pirmininko pavaduotoja: Rasa Pilkauskaitė-Valičkienė
Nariai: Kristina Kovalčikienė, Marija Miselytė-Žilinskė, Aurelija Stelmokienė, Tadas Vadvilavičius, Miroslavas Filistovič, Deimantė Mikalauskė, Rita Jakštienė, Karolina Poškutė.
Komiteto tikslas: vienyti organizacinės psichologijos srityje dirbančius psichologus.
Komiteto uždaviniai
- Skatinti organizacinių psichologų bendravimą ir bendradarbiavimą, apsikeitimą informaciją ir idėjomis organizacinės psichologijos srityje.
- Nagrinėti organizaciniams psichologams aktualius klausimus.
- Rūpintis profesiniu organizacinių psichologų ugdymu.
- Skatinti visuomenės informavimą organizacinės psichologijos srityje.
Jei susidomėjote Organizacinės psichologijos komiteto veikla ar turite klausimų Komitetui, rašykite organizacine.psichologija@psichologusajunga.lt arba lps@psichologusajunga.lt.
Nariai: Dalia Antinienė, Dalia Bagdžiūnienė, Rasa Bubnienė, Gražina Gintilienė, Dalia Nasvytienė, Vida Gudauskienė, Estera Švelniūtė Ašembergė.
Komiteto tikslai: aktualių psichologinio įvertinimo dokumentų rengimas; konstruktyvus bendradarbiavimas su bendruomenės nariais; tinkamos psichologinio įvertinimo politikos formavimas.
Jei susidomėjote Psichologinio įvertinimo komiteto veikla ar turite klausimų Komitetui, rašykite lps@psichologusajunga.lt.
Svarbūs komiteto dokumentai
Komiteto nariai:
- doc. dr. Alfredas Laurinavičius
- doc. dr. Ilona Laurinaitytė
- dr. Aleksandras Izotovas
- dr. Ksenija Čunichina
- dr. Virginija Klimukienė
- Aušra Augaitienė,
- Eglė Diliūnienė
- Ignė Mamedovė
- Nerijus Ogintas
Tikslai:
- Skatinti teisės veikimo srityje ar statutinėse įstaigose dirbančių psichologų bendravimą ir bendradarbiavimą;
- Nagrinėti psichologams, kurie dirba teisėsaugos institucijose, statutinėse organizacijose ar kitose srityse, susijusiose su teisės ir karo psichologija, aktualius klausimus ir teikti siūlymus LPS valdybai;
- Užtikrinti metodinės ir praktinės pagalbos prieinamumą psichologams, dirbantiems teisėsaugos institucijose, statutinėse organizacijose ar kitose srityse, susijusiose su teisės ir karo psichologija;
- Teikti aktualią informaciją visiems psichologams, kuriems tenka spręsti teisės ir psichologijos sandūroje kylančias problemas;
- Organizuoti ir dalyvauti su komiteto veikla susijusiuose renginiuose.
Nariai: Rimantė Eidukevičiūtė, Vaida Kalpokienė, Marina Guptor, Ingrida Bobinienė, Asta Adler, Rima Breidokienė.
Detalesnė informacija ruošiama.