Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Tėvams ir specialistams      LPK2019      Profesinė etika      Kontaktai      EN

Naujienos  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kiti naujienlaiškiai  /  

Naujienos

2018.10.10 Spalio 10 diena: pasaulinė psichikos sveikatos diena

Lietuvos psichologų sąjunga sveikina visus pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga! „Jauni žmonės ir psichikos sveikata besikeičiančiame pasaulyje!” – tokia yra šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos tema. Remiantis Europos Psichologų Asociacijų Federacijos (EFPA) pranešimu, „paauglystė ir ankstyvas suaugusiojo amžius pasižymi daugybe pasikeitimų. Jaunas asmuo auga fiziškai ir psichologiškai, mokydamasis saugiai leisti laiką ne šeimos rate, o su draugais ir partneriais.

Lietuvos psichologų sąjunga siekdama užtikrinti kokybiškų psichologinių paslaugų teikimą ir reaguodama į struktūrinius pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigose, kurie gali turėti įtakos psichologinių paslaugų prieinamumui ir kokybei, išreiškė susirūpinimą ir kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu pateikti detalesnę informaciją apie vykdomų pokyčių įtaką teikiamų psichologinių paslaugų prieinamumui ir tęstinumui, šių paslaugų teikėjų vaidmeniui ir psichologo profesinės kvalifikacijos bei kompetencijų užtikrinimui.

Lietuvos psichologų sąjunga siekia gerinti visuomenės psichikos sveikatą, vykdyti socialinių ir psichologinių problemų prevenciją, todėl yra pasirengusi bendradarbiauti, kad nuteistieji gautų kokybiškas psichologines paslaugas, o psichologai turėtų reikiamą kvalifikaciją ir tinkamas sąlygas šių paslaugų teikimui.  Su pateiktu raštu galite susipažinti čia.

Maloniai kviečiame į seminarą apie veiksmingus pagalbos būdus savižudybės rizikoje esantiems žmonėms. Seminaro metu vienas žymiausių pasaulio suicidologų prof. David A. Jobes apžvelgs veiksmingiausius pagalbos būdus savižudybės rizikoje esantiems asmenims. Antrojoje seminaro dalyje, dr. Stephen O'Connor pristatys trumpalaikę intervenciją, skirtą hospitalizuotiems asmenims po mėginimo nusižudyti.

2018-09-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje vyko pasitarimas, kurio metu aptarti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų dėl privalomo psichologų dalyvavimo apklausiant vaikus baudžiamosiose bylose įgyvendinimo iššūkiai. Pasitarime dalyvavo Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Nacionalinės teismų administracijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos bei kitų institucijų atstovai.

Lietuvos psichologų sąjungos Edukacinės psichologijos komitetas kreipėsi į LR Švietimo ir mokslo ministeriją su klausimu, ar numatoma didinti darbo užmokestį švietimo įstaigose dirbantiems psichologams ir ar imamasi konkrečių veiksmų dėl tinkamo darbo užmokesčio užtikrinimo psichologams. 

Iš LR Švietimo ir mokslo ministerijos gautame rašte pažymima kad, mokyklose įsigaliojus etatinio apmokėjimo įstatymui, mokyklose dirbančių psichologų apmokėjimo sąlygos iš esmės nesikeičia. Tačiau, vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, atsižvelgus į  Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą Nr. XIII-198 ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, pedagoginės psichologinės tarnybos ir mokyklos psichologo pareigybė priskirtina A1 lygio pareigybei ir pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turi būti didinamas 20 procentų.

Taip pat ministerijos rašte primenama, kad darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą pagal įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje numatytus kriterijus ir, atsižvelgdamas į patvirtintą įstaigai darbo užmokesčio fondą, nustato biudžetinės įstaigos vadovas. 

ŠMM rašte yra tik patikslinta esama įstatymuose informacija apie švietimo įstaigose dirbančių psichologų atlyginimą, tačiau nėra numatoma imtis konkrečių veiksmų darbo užmokesčio didinimo.

Primename, kad EuroPsy sertifikatas galioja 7 metus ir norėdami jį atnaujinti turėsite pateikti įrodymų apie kvalifikacijos kėlimą. Kvalifikacijos kėlimas gali būti formalus/dokumentuotas(mokymai, seminarai, konferencijos, straipsnių rašymas ir recenzavimas, supervizijos ar supervizijų grupės ir pan.) arba neformalus/nedokumentuotas(intervizijos ar intervizijų grupės, savarankišlas informacijos rinkimas, bendravimas su kolegomis, siekiant praplėsti žinias ir pan.). Kuo anksčiau pradėsite kaupti įrašus tiek apie formalų, tiek apie neformalų kvalifikacijos kėlimą, tuo lengviau bus pateikti dokumentus EuroPsy atnaujinimui.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad nuo šiol EuroPsy ženkliukas suteikiamas ne tik LPS organizuojamiems renginiams. Tai reiškia, kad visi psichologų bendruomenės nariai, rengdami mokymus/seminarus gali kreiptis į LPS valdybą dėl EuroPsy ženkliuko suteikimo renginiui. EuroPsy ženkliukas suteikiamas tuo atveju, jei renginys yra skirtas psichologams ir jį veda psichologo kvalifikaciją turintis asmuo. Dalyvavimas EuroPsy ženkliuku pažymėtame renginyje automatiškai užskaitomas kaip EuroPsy psichologo kvalifikacijos kėlimas.

Lietuvos psichologų sąjunga sulaukė kreipimosi iš Lietuvos kariuomenės psichologų dėl dokumentacijos tvarkymo dirbant su klientais. Rugsėjo 19 dieną įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo LPS prezidentė Neringa Grigutytė, Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto narė Edita Žilienė, atvyko Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo psichologijos sektoriaus viršininkė mjr. Danutė Lapėnaitė, Psichologinės paramos įguloms poskyrio viršininkas kpt. Andrius Jurgaitis ir Psichikos sveikatos priežiūros poskyrio kpt. Giedrė Ambrulaitienė. Buvo aptarti konfidencialumo ir atsakomybės klausimai, kurie svarbūs Lietuvos statutinėse organizacijose dirbantiems psichologams konsultuojant darbuotojus. Tikimės, kad konstruktyvus pirmasis susitikimas išaugs į abipusiai naudingą bendradarbiavimą. 

Organizacinės psichologijos konferencija "Psichologas organizacijoje. Veiklos vertinimas: motyvavimas ar prievolė?" jau Lapkričio 9 d. sukvies organizacinius psichologus ir visus besidominčius šia sritimi praktikus ir mokslininkus. Atskleidžiame kokios temos laukia konferencijos dalyvių:

Veiklos vertinime labai svarbią vietą užima grįžtamasis ryšys, todėl jam bus skiriamas didelis dėmesys: Justas Kupčinskas (Lietuvos paštas) pasidalins savo patirtimi, kas yra svarbu norint, kad grįžtamasis ryšys kurtų vertę organizacijai.
Organizacijų psichologė - konsultantė Vilma Šimaitienė (HR advisor) pasidalins įžvalgomis kaip grįžtamąjį ryšį padaryti organizacinės kultūros dalimi ir laimėti konkurencinį pranašumą. O Karl Laas (Upsteem.com) papasakos, kaip sukūrė IT įrankį grįžtamajam ryšiui ir kokios gerosios jo naudojimo praktikos.

Kokiais atvejais veiklos vertinimas naudingas, o kada jis žlugdo komandą ar net visą organizaciją ir kaip su tuo susiję Lean ir organizacinė psichologija? Apie tai savo įžvalgom pasidalins Indrė Daubarienė (Littelfuse LT). 

Kas yra kritinių pareigybių pamainumo ir stebėsenos sistema, kokioms įmonėms verta ją įsidiegti  ir ką daryti, kad ji veiktų efektyviai? Airidos Zavadskės (PRO Assessments) mintys ir šios sistemos diegimo įmonėje Litgrid patirtis. 

Kokios klaidos daromos vertinant vadovus ir kaip jų išvengti? - doc. dr. Aurelijos Stelmokienės(Vytauto Didžiojo universitetas) mokslinės įžvalgos praktikai. O Viktorija Griciuvienė (Cut-e.com) papasakos apie savo praktikoje taikomą metodą vadovų vertinimui. 

Konferencijos dalyvius kviesime aktyviai diskutuoti ir dalintis savo patirtimi apie šias ir kitas veiklos vertinimo praktikas bei dalyvaujant praktinėje laboratorijoje patirti konsultacinės įmonės Skills Lab praktikoje taikomus metodus.

Nekantriai laukiame susitikimo, kuris vyks jaukiose MRU laboratorijose.

2018 m. lapkričio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 26 d. priimtas įsakymas Nr. V-859 „Dėl pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems, savižudybės krizę išgyvenantiems ir savižudybės krizę išgyvenusiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir įsakymas Nr. V-856 „Dėl savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Įsakyme Nr. V-859 aprašomos atskiros pagalbos teikimo tvarkos, jei: a) savižudybės grėsmę patiriantis asmuo yra susižalojęs ir (ar) apsinuodijęs, b) jei yra akivaizdi grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei, c) jei asmuo yra išsakęs savo ketinimą nusižudyti ir (ar) iš jo elgesio galima spręsti apie asmens ketinimą nusižudyti, d) jei savižudybės grėsmė maža (išsakytos savižudiškos mintys, bet neturima ketinimo nusižudyti ir esant motyvuotam priimti psichologinę pagalbą).

2018 m. rugsėjo 17 d. LPS prezidentė N. Grigutytė dalyvavo Seime apskritojo stalo diskusijoje dėl teismo ekspertų (psichiatrų ir psichologų) darbo specifikos ir organizavimo taip, kad teisiniai procesai būtų palankesni nepilnamečiams. Šiai dienai Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM dirba trys teismo vaikų ir paauglių psichiatrai ekspertai ir 4 teismo vaikų ir paauglių psichologai ekspertai, o nepilnamečiams skiriamų teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizių skaičius yra žymiai išaugęs ir nuolat didėja. Nepilnamečiams nukentėjusiesiems baudžiamosiose bylose ekspertizių, kurios dažniausiai yra kompleksinės, t.y. atliekamos psichologų ir psichiatrų kartu, reikia laukti pusė metų, civilinėse bylose, kuriose ekspertizes dažniausiai atlieka tik psichologai – dar ilgiau. Diskusijoje taip pat svarstyti klausimai dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų procedūrų pagrįstumo bei teisėtumo, vaiko gerovės ir apsaugos nuo smurto multidisciplininės sistemos procedūra ir jos problemos, jaunų asmenų neįgalių iš vaikystės, kuriems suėjus 18 metų, pakartotinai turi būti įvertintas jų civilinis veiksnumas ir kiti klausimai. Plačiau apie renginį ČIA.

Nuotrauka iš LR Seimo archyvo

2018 m. rugsėjo 13 d. vyko medikų sąjūdžio ir Profesinės sąjungos „Solidarumas“ konferencija ,,Medikas Lietuvoje – dabartis ir perspektyva“, kurios metu diskutuota apie medikus ir sveikatos apsaugos sistemą. Sveikatos apsaugos sistemoje kartu su medikais komandose dirba medicinos psichologai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, todėl svarbu, kad sistemos finansavimo, kolektyvinės šakos sutarties ir darbo užmokesčio kėlimo svarstymai apimtų visus specialistus, dirbančius sveikatos apsaugos sistemoje. Konferencijoje Lietuvos psichologų sąjungą atstovavusios dr. Ieva Vaskelienės, kuri yra Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyriaus vedėja, teigimu, medicinos psichologams taip pat rūpi darbo užmokesčio ir darbo krūvių klausimai, atsakomybių bei funkcijų pasiskirstymas tarp specialistų. Plačiau apie renginį čia.