Lietuvos psichologų kongresas 2025

Mokslo komiteto sąrašas

prof. dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė (pirmininkė) (VU)

doc. dr. Arvydas Kuzinas (MRU)

prof. dr. Dalia Antinienė (LSMU)

doc. dr. Giedrė Širvinskienė (LSMU)

prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė (VDU)

doc. dr. Loreta Gustainienė (VDU)

doc. dr. Raimonda Petrolienė (LPS)

prof. dr. Reda Gedutienė (KU)

prof. dr. Rimantas Vosylis (MRU)

doc. dr. Roma Šimulionienė (KU)

prof. dr. Saulė Raižienė (VU)

 

Organizacinio komiteto sąrašas

Aina Adomaitytė(LPS) 

Skaistė Jurevičienė (LPS) 

Gabrielė Gudynaitė (VU)

prof. dr. Antanas Kairys (VU)

dr. Marija Turlinskienė (VU)

dr. Raimonda Sadauskaitė (VU)

dr. Olga Zamalijeva (VU)

 

Turite klausimų? Rašykite organizatoriams el.paštu: kongresas2025@psichologusajunga.lt 

>>>SPAUSKITE ČIA: LPK2025 PROGRAMA<<<

Jau turime galutinę Lietuvos psichologų kongreso, kuris vyks 2025 m. balandžio 25 – 26 d. Vilniaus universitete, Vilniuje, programą!  

Gerbiami kolegos, nepraleiskite progos ir dalyvaukite LPK2025. Nesvarbu, ar esate tyrėjas, ar praktikas, nesvarbu, kokioje psichologijos srityje dirbate – ateikite, dalyvaukite ir pasisemkite naujų žinių ir atradimų. Kartu kurkime psichologijos atlasą, apjungiantį psichologijos praeitį, dabartį ir ateitį!  

Kviečiame aktyviai registruotis iki kovo 23d., vėliau dalyvavimo mokestis kils. 

Dalyvių registracija  

Daugiau informacijos: LPK2025 

 

Šiuolaikinė perdegimo sąvoka pradėta vartoti XX a. septintajame dešimtmetyje ir sulaukė nemažai mokslininkų bei praktikų dėmesio. Per tą laiką pasirodė daugiau kaip 100 000 publikacijų šia tema. Toks didžiulis informacijos kiekis reikalauja atskirti grūdus (nustatytus faktus) nuo pelų (fikcijos ir mitų). Bandydami tai padaryti, aptarsime šešis klausimus: (1) perdegimo sąvoką; (2) perdegimo vertinimą; (3) perdegimo paplitimą; (4) biologinį perdegimo pagrindą; (5) perdegimą darbe; (6) perdegimo mažinimo intervencijas. Daroma išvada, kad iš tiesų „perdegimas“ vartojamas dviprasmiškai: skirtingiems specialistams (darbo medicinos gydytojams ir psichologams) jis reiškia skirtingus dalykus. 

Pranešimas bus skaitomas anglų kalba.  

Profesinė biografija: 

Wilmaras Schaufeli yra Utrechto universiteto (Nyderlandai) darbo ir organizacinės psichologijos profesorius emeritas ir Leuveno KU (Belgija) garbės profesorius. Pagrindinė jo mokslinių tyrimų sritis – profesinės sveikatos psichologija. Daktaro laipsnį jis įgijo Groningeno universitete (Nyderlandai). Dr. Schaufeli yra labai cituojamas tyrėjas, nuo 2013 m. patenkantis tarp 1 proc. geriausių savo srities mokslininkų. Jis yra Europos profesinės sveikatos psichologijos akademijos narys, licencijuotas profesinės sveikatos psichologas, taip pat dalį laiko dirba organizaciniu konsultantu. Asmeninė svetainė: www.wilmarschaufeli.nl. 

 

Šiame pranešime bus kalbama apie psichologinės pagalbos poreikį akistatoje su lėtine somatine liga. Taip pat bus diskutuojama kokios yra medicinos psichologo darbo gairės dirbant tarpdisciplininėse sveikatos priežiūros specialistų komandose, su kokia realybe psichologai susiduria savo darbe, kokios galimybės dar nepilnai išnaudojamos ir kokie iššūkiai kyla.

Profesinė biografija: LSMU Sveikatos psichologijos katedros lektorė, psichologė–psichoterapeutė, daugiau nei 20 metų gilinasi į lėtinių ligų psichologinius aspektus, praktiniame darbe skiria daug dėmesio psichologinės pagalbos organizavimui lėtinėmis somatinėmis ligomis sergantiems ir jų artimiesiems, sveikatos priežiūros specialistų psichoedukacijai.

 

Didėjantis didžiųjų duomenų rinkinių prieinamumas, kurį dažnai lemia vis didėjantis skaitmeninimas, suteikia precedento neturinčių galimybių psichologiniams tyrimams. Šiame pranešime bus pristatyti naujausių projektų, kuriuose didieji duomenys naudojami psichologiniams klausimams tirti ir praktikai informuoti, rezultatai. Pirmiausia bus pristatytas tyrimas, kuriame naudojami išmaniųjų mokymo sistemų duomenys matematikos mokymo srityje, analizuojant milijonus užduočių, kurias atliko šimtai tūkstančių mokinių, siekiant geriau suprasti įsitraukimo ir ilgalaikio mokymosi veiksnius. Toliau bus nagrinėjama, kaip elgsenos sekimo duomenys gali padėti geriau suprasti smalsumą ir informacijos ieškojimo elgseną, taip pat šių tyrimų praktinę reikšmę. Galiausiai bus aptarti mašininio mokymosi tyrimo, kuriame nagrinėjama socialinė nelygybė švietimo srityje, rezultatai. Apskritai šiame pranešime bus iliustruojama, kaip didieji duomenys gali pakeisti psichologinius tyrimus, atverti naujas tyrimų kryptis ir pagerinti praktinį taikymą, kartu sprendžiant duomenų kokybės, etinių aspektų ir prasmingo interpretavimo problemas.

Pranešimas bus skaitomas anglų kalba. 

Profesinė biografija: Lisa Bardach nuo 2024 m. yra Gyseno universiteto (Vokietija) Psichologijos katedros profesorė. Nuo 2025 m. yra ir Kauno technologijų universiteto vyriausioji mokslo darbuotoja. Psichologijos daktaro laipsnį ji įgijo 2018 m. Vienos universitete (Austrija). Po podoktorantūros stažuotės Jungtinėje Karalystėje (Jorko universitetas, 2019-2020 m.) ji tapo jaunesniąja mokslinių tyrimų grupės vadove Tiubingeno universiteto Hektoro ugdymo mokslų ir psichologijos tyrimų institute (Vokietija; 2020-2024 m.). Lisa Bardach yra gavusi įvairių apdovanojimų (pavyzdžiui, Austrijos psichologijos asociacijos disertacijos apdovanojimą, Vienos universiteto apdovanojimą, „Elsevier Scopus“ ankstyvosios karjeros JK tyrėjos apdovanojimą, „Mensa“ apdovanojimą už puikius mokslinius tyrimus). Ji taip pat gavo Jacobs fondo ir Badeno-Viurtembergo fondo Eliteprogram podoktorantūros mokslinių tyrimų stipendijas. Pagrindiniai jos mokslinių tyrimų interesai – individualūs skirtumai (pavyzdžiui, motyvacija, asmenybė, savireguliacija, kognityviniai gebėjimai) ir jų vaidmuo mokymuisi bei vystymuisi, taip pat įvairovė ir socialinė nelygybė švietime. Ji taip pat daug dėmesio skiria skaitmeniniam mokymuisi ir technologijomis grindžiamoms intervencijoms, skatinančioms teigiamą vaikų ir paauglių raidą.

>>>SPAUSKITE ČIA: LPK2025 PROGRAMA<<<

 

Pagrindinės temos: 

• Aplinkos psichologija  
• Edukacinė psichologija  
• Klinikinė ir sveikatos psichologija 
• Organizacinė psichologija 
• Socialinė psichologija  
• Raidos psichologija 
• Teisės psichologija 
• Kitos psichologijos sritys
  

 

Turite klausimų? Rašykite organizatoriams el.paštu: kongresas2025@psichologusajunga.lt 

Kviečiame Kongresui teikti žodinius ir stendinius pranešimus. Žodiniai pranešimai gali būti moksliniai, teoriniai ir praktiniai bei projektų pristatymai arba teikiami grupėmis kaip simpoziumai. 

Bendri reikalavimai pranešimų santraukoms: 

• Santraukos teksto apimtis – iki 300 žodžių. 

• Pranešimo pavadinimas lietuvių kalba – ne daugiau nei 150 spaudos ženklų su tarpais. 

• Pranešimo pavadinimas anglų kalba – ne daugiau nei 150 spaudos ženklų su tarpais. 

  

Žodiniai ir stendiniai pranešimai 

Žodiniams (moksliniams ir praktiniams) pranešimams skiriama 15 minučių: 10 minučių – pristatymui, 5 minutės – atsakymams į klausimus. 

Rekomenduojama iki pranešimų sesijos pradžios savo pranešimą įsikelti į kompiuterį arba paprašyti tai padaryti auditorijoje esantį savanorį. 

 

Moksliniai žodiniai pranešimai 

Struktūra:  

Įvadas. Pagrindžiama tyrimo problema, pristatomas tyrimo tikslas.  

Metodai. Pristatoma tyrimo dalyvių imtis, pagrindiniai naudoti instrumentai, tyrimo eiga ir duomenų tvarkymo būdai.   

Rezultatai. Pristatomi svarbiausi tyrimo radiniai. 

Rezultatų aptarimas. Gauti rezultatai apžvelgiami konkrečios problemos tyrimų kontekste, akcentuojama jų reikšmė tolesniems tyrimams, praktikai. 

Išvados. Apibendrinami svarbiausi rezultatai, atsižvelgiant į įvade pristatytą tikslą. 

 

Teoriniai žodiniai pranešimai 

Struktūra: 

Įvadas. Nagrinėjama problema ir jos aktualumas. 

Pranešimo turinys. Pagrindinės pranešimo idėjos. Autoriaus įžvalgos ir įdirbis šių idėjų kontekste. 

Baigiamoji dalis. Išvada, (-os), apibendrinimas, naujų problemų, idėjų formulavimas etc. 

  

Praktiniai žodiniai pranešimai 

Struktūra: 

Pranešimo tikslas. Tiksle turėtų atsispindėti nagrinėjama problema, tai, kodėl aktualu kalbėti pasirinkta tema. 

Pranešimo turinys. Informacija, kuri atspindi pranešimo turinį – pagrindinės pranešimo idėjos, rezultatai.  

Pranešimo baigiamoji mintis–išvada. Apibendrinančios mintys, kurios padėtų konferencijos dalyviams gauti atsakymą į pranešime aptartą problemą. 

Praktiniuose pranešimuose gali būti pristatomi arba analizuojami psichologijos praktikams aktualūs klausimai ir problemos, pvz., psichologų geroji praktinio darbo patirtis; psichologų ugdymo klausimai; praktikoje iškylantys sunkumai ir galimi jų sprendimai; psichologo tapatumo klausimai; praktikoje taikomi ir pasiteisinę psichologinio darbo ir įvertinimo metodai / intervencinės priemonės.  

 

Projektų pristatymai 

Pristatant vykdomą projektą, atskleidžiama projekto tema / idėja, jo aktualumas, indėlis į mokslo vystymą bei praktinę projekto naudą visuomenei, sukurtus sprendimus egzistuojančioms problemoms bei aptariamos ateities kryptys, kurias galima vystyti atsispiriant nuo įvykdyto ar vykdomo projekto įžvalgų. 

 

Stendiniai pranešimai 

Medžiagos pateikimo struktūra analogiška žodinio pranešimo struktūrai. Literatūros sąraše nurodomi visi šaltiniai, į kuriuos pateiktos nuorodos pranešime. 

Rengdami stendinį pranešimą, autoriai privalo laikytis tokiems pranešimams visuotinai priimtų informatyvumo ir aiškumo rekomendacijų. Tai reiškia, kad pranešime turi būti pateikta visa reikalinga medžiaga, įgalinanti suprasti pranešimo esmę pirmą kartą jį peržvelgus. Pirmumas teiktinas vaizdinei, o ne tekstinei informacijai.  

Rekomenduojamas stendinio pranešimo formatas – A1 (594 x 840 mm), portretinė (angl. portrait) lapo orientacija. Pavadinimas rašomas didelėmis raidėmis (rekomenduojama 90–100 pt dydžio). Tekstas turi būti pakankamo dydžio ir lengvai įskaitomas (rekomenduojamas 25 pt dydis). Rekomenduojamas potemių pavadinimų raidžių dydis – 50 pt. Skaitomas tekstas prasideda iš kairės į dešinę. Be to, tekste neturi būti neaiškių sutrumpinimų. Autoriai gali paruošti stendinio pranešimo dalomąją medžiagą (A4 formatu).  

Atvykus į Kongresą paruoštus stendinius pranešimus prašome palikti registracijoje – organizatoriai pasirūpins jų pakabinimu. 

Sesijos metu autorių prašoma būti pasirengus trumpai pristatyti savo pranešimą žodžiu ir atsakyti į užduodamus dalyvių klausimus. 

 

Simpoziumai  

Simpoziumo trukmė – 90 min. Simpoziume pristatomi 3–5 žodiniai pranešimai susijusia tema, kurią aprašo simpoziumą siūlantis asmuo ar asmenys. Reikalavimai simpoziumo i pranešimui yra tokie patys, kaip ir žodiniam pranešimui. Simpoziumo moderatorius po kiekvieno pranešimo inicijuoja diskusiją ir apibendrina visus pranešimus simpoziumo pabaigoje.  

 

Diskusijos 

Diskusijos trukmė – 90 min. Kongrese numatomos diskusijos aktualiomis Lietuvos psichologams (mokslininkams bei praktikams) temomis. Diskusijos metu moderatorius pristato pagrindinius klausimus, inicijuoja diskusiją, apibendrina diskusijos dalyvių išsakytas mintis ir idėjas. Diskusijos dalyviams suteikiama galimybė pasisakyti, jie pateikia savo problemos matymą.  

 

Turite klausimų? Rašykite organizatoriams el.paštu: kongresas2025@psichologusajunga.lt 

Pranešimai priimami nuo 2024 m. gruodžio 9 d. iki 2025 m. vasario 10 d.  

Numatoma, kad apie pranešimo priėmimą į LPK2025 programą pranešėjai bus informuoti individualiai el.paštu iki 2025 m. kovo 3 d.  

Tam, kad pranešimas būtį įtrauktas į galutinę programą, pranešimą pristatantis autorius privalo užsiregistruoti į LPK2025 kaip dalyvis ir sumokėti dalyvio mokestį nevėliau kaip 2025 m. balandžio 1 d. 

Nuoroda: 

Pateikti pranešimą  [https://forms.gle/jJEpaaYmrASJRNdE7] 

 

Turite klausimų? Rašykite organizatoriams el.paštu: kongresas2025@psichologusajunga.lt  

Dalyvių registracija į LPK2025 vyksta nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. balandžio 18 d.  

LPS garbės nariai LPK2025 dalyvauja nemokamai. Siekiant užtikrinti sklandų renginio organizavimą, maloniai prašome visus garbės narius, planuojančius dalyvauti LPK2025, užpildyti registracijos anketą! 

 

DALYVIŲ REGISTRACIJA

 

Turite klausimų? Rašykite organizatoriams el.paštu: kongresas2025@psichologusajunga.lt 

Mieli kolegos ir kolegės,

Maloniai kviečiame dalyvauti Lietuvos psichologų kongreso 2025 „Psichologijos atlasas“ prieškongresiniuose seminaruose, kurie vyks balandžio 22 – 24 d. Seminarai yra nemokami visiems (net ir tiems, kurie neturi Kongreso bilieto). Seminarai vyks nuotoliu MS Teams platformoje. Seminarai neregistruoti kvalifikacijos tobulinimo platformoje, pažymėjimai nebus išduodami. Prisijungimo nuoroda visiems seminarams viena: