Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Reglamentavimas      Tėvams ir specialistams      COVID-19       Kontaktai      Lietuvos psichologų kongresas 2024      Profesinė etika      EN

Naujienos  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

2018 spalis


LPS naujienos I 2018 spalis
Spalio mėnuo gausus psichologų bendruomenei svarbių įvykių ir renginių: psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas buvo svarstytas Seime ir grąžintas Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti; bausmių vykdymo sistemoje numatomi pokyčiai, kurie gali turėti įtakos psichologinių paslaugų užtikrinimui; diskutuota dėl psichologinės pagalbos prieinamumo teikiant kompleksines paslaugas šeimai; įvyko dvi konferencijos, aktualios kasdieniniame psichologo darbe: „Teisiniai ir etiniai psichikos sveikatos priežiūros aspektai“ ir „Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencija – 2018“. Apie šias ir kitas naujienas kviečiame skaityti plačiau.
 
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė 
dr. Neringa Grigutytė
Aktualijos
Psichologų praktinės veiklos įstatymas bus tobulinamas
Spalio 16 d. į LR Seimo posėdžių darbotvarkės rezervinius klausimus buvo įtrauktas Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas (su darbotvarke galite susipažinti čia). Baigiantis vakariniam posėdžiui įstatymo projektas buvo svarstomas ir grąžintas pagrindiniam komitetui tobulinti. Plačiau: klausimo svarstymo eiga ir posėdžio vaizdo įrašas (3:19).
Lietuvos psichologų sąjunga yra pasirengusi ir toliau bendradarbiauti su Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetu, kad psichologų veiklą reglamentuojančiame įstatyme būtų įtvirtinti Europiniai psichologo profesijai keliami reikalavimai: tinkamas psichologo išsilavinimas; praktinė veikla konkrečioje srityje, kuri pradžioje atliekama su labiau patyrusio kolegos priežiūra; psichologo profesinės etikos kodekso laikymasis ir nuolatinis kvalifikacijos kėlimas.
Diskusijos dėl psichologų praktinės veiklos įstatymo
Psichologų licencijavimas: už ir prieš
Laidoje 
Labas rytas, Lietuva" buvo kalbama apie psichologų licencijavimą.
Visą laidos įrašą galite pamatyti čia: Psichologų licencijavimas: už ir prieš
Diskusija apie licencijavimą nuo 42 laidos minutės.

Psichologų teisinio reglamentavimo aptarimas LRT laidoje
2018.10.17 LRT laidoje 
Ryto garsai" vyko psichologų teisinio reglamentavimo aptarimas, kuriame dalyvavo Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė doc. dr. Neringa Grigutytė ir psichologas Šarūnas Mačiulis. Garso įrašo galite pasiklausyti čia.
Advokatė apie psichologų praktinės veiklos reglamentavimą
Spalio 28 d. vykusioje konferencijoje „Teisiniai ir etiniai psichikos sveikatos priežiūros aspektai“ advokatė ir partnerė Rūta Pumputienė skaitė pranešimą „Teisinis reguliavimas psichikos sveikatos priežiūros srityje“ kurio metu minėjo psichologų praktinės veiklos įstatymo reikalingumą ir pasidalino savo, teisininkės, nuomone:
Mano nuomone, vientisas (t. y. ne tik medicinos ar švietimo srities) psichologų veiklos teisinis sureguliavimas yra naudingas visiems: tiek patiems psichologams, tiek jų klientams, tiek valstybei. Nesant teisinio aiškumo, t. y. kai profesija ir veikla nėra sureglamentuota, psichologai ir jų veikla yra prilyginama bendroms atlygintinoms paslaugoms (tokioms kaip batsiuvio, kirpėjo, valytojo ir pan.), atitinkamai, nėra nei profesijos prestižo bei jo patikimumo, nei šios profesijos svarbos visuomenėje. Tokiu atveju ne tik pacientas negali tikėtis tinkamų paslaugų kokybės standartų iš psichologo (nes nėra nustatyta, kokie standartai yra tinkami, nėra reikalavimų kvalifikacijai, atsakomybei ir pan.), bet ir patys psichologai negali tikėtis, kad kilus kokiam ginčui iš klientų pusės galėtų tinkamai apsiginti, nes tiesiog neturėtų galimybių remtis tuo, kad jis atliko viską pagal nustatytus standartus/reikalavimus.
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas XIIIP-685(2) siūlo psichologų praktinės veiklos sistemą labai panašią į advokatų. Man, kaip advokatei, ši sistema atrodo labai gera – nes ji per daug nėra biurokratiška, valstybė nesikiša į veiklos apimtis, reikalavimus ir pan., nes viską nustato asmenų susivienijimas – šiuo atveju Lietuvos psichologų sąjunga (advokatų atveju – Advokatūra), kurią laisvanoriškai renka ir kompetencijas nustato patys psichologai (advokatų atveju – mes, patys advokatai). Priklausymas sąjungai (kaip kad advokatai visi privalomai turi priklausyti Advokatūrai), kaip sąlyga veikti, yra teisėtas ir labai demokratiškas reikalavimas profesijos veiklai. Nes ši sąjunga išduotų veiklos licenciją, nustatytų kitus veiklos reikalavimus ir t.t., t. y. ji atstotų valstybinę instituciją. Tad neįmanoma būtų kvestionuoti sąjungos, jei jai būtų suteikiamos tokios funkcijos.
Apskritai, teisinis reglamentavimas padėtų žmonėms orientuotis psichikos sveikatos paslaugų rinkoje, tuo pačiu sudarant prielaidas gauti tik kokybiškas psichologo paslaugas, nes būtų sureguliuoti reikalavimai psichologo išsilavinimui; psichologo profesinės etikos reikalavimų laikymasis; nuolatiniam kvalifikacijos kėlimui. Viso šito šiai dienai nėra, todėl nėra galimybės nei reikalauti atsakomybės, nei kokybės iš šią veiklą vykdančių asmenų, neskaitant fakto, kad tokia situacija neleidžia tobulėti ir progresuoti šios profesijos įsitvirtinimui Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje.

Su pranešimo skaidrėmis galite susipažinti čia.
STRAIPSNIS „Darbas be atsakomybės: Lietuvoje vadintis psichologu ir konsultuoti gali absoliučiai bet kas"
Po psichologės viešų pasisakymų užvirė karšta diskusija visuomenėje kokie pasisakymai dera su psichologo profesija, kokios pareigos ir atsakomybės tenka psichologijos profesijos atstovams, kas gali vadintis psichologu ir teikti paslaugas ir kt. Su straipsniu galite susipažinti čia.
STRAIPSNIS „Sumažės ar padaugės psichologų „šarlatanų“?“
Apie tai, ar psichologų praktinės veiklos įstatymas yra laukiamas, ar stumiamas, straipsnyje „Sumažės ar padaugės psichologų „šarlatanų“?“. Su straipsniu galite susipažinti čia.
Kitos aktualijos
Pokyčiai bausmių vykdymo sistemoje, kurie gali turėti įtakos psichologinių paslaugų užtikrinimui
Lietuvos psichologų sąjunga Teisės psichologijos komiteto iniciatyva rugsėjo mėnesio pabaigoje kreipėsi į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių keldama klausimus dėl pokyčių, prasidėjusių bausmių vykdymo sistemoje. Su visu kreipimosi raštu galite susipažinti čia. Šia tema Žmogaus teisių portalas „Mano teisės" paviešino straipsnį „Psichologai susirūpino, ar Kalėjimų departamento pertvarka nepablogins kalinių padėties“, su kuriuo galite susipažinti čia. Spalio 30 d. LPS gavo LR Teisingumo ministerijos atsakymą dėl pokyčių bausmių vykdymo sistemoje, kurie gali turėti įtakos psichologinių paslaugų užtikrinimui. Rašte nurodoma, kad įkalinimo įstaigų struktūriniai pokyčiai, kuriuos planuojama įgyvendinti 2019 metais, neturėtų būti siejami su jose dirbančių psichologų šiuo metu atliekamų funkcijų siaurinimu ar jų atsisakymu, arba psichologų skaičiaus mažinimu. Su raštu susipažinti galite čia.
Kreipimasis į SAM dėl medicinos psichologų teikiamų paslaugų vaikams ir paaugliams
Šiuo metu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje (LR SAM) dirba darbo grupė, sudaryta LR sveikatos apsaugos ministro 2018 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl darbo grupės vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo reikalavimų projektui parengti sudarymo“. Darbo grupė buvo sudaryta LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 730 „Dėl vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir teikimo reikalavimų“ nuostatoms peržiūrėti ir naujam Vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo reikalavimų projektui (toliau – Projektas) parengti. Į šią darbo grupę nebuvo pakviesti medicinos psichologų profesinės grupės atstovai, nors įsakyme Nr. 730 apibrėžiamos ir medicinos psichologų teikiamos paslaugos vaikams ir paaugliams.
Lietuvos psichologų sąjungos Klinikinės ir sveikatos psichologijos komitetas (LPS KSPK) parengė raštą, adresuotą LR sveikatos apsaugos ministrui, kuriuo išreiškė pasiūlymą įtraukti į šią darbo grupę LPS atstovą, kad medicinos psichologų teikiamos paslaugos vaikams ir paaugliams ministro įsakymu būtų apibrėžtos korektiškai; rašte taip pat pateikta keletas pasiūlymų dėl Projekto. Su raštu susipažinti galite čia.
Psichologinės pagalbos prieinamumo teikiant kompleksines paslaugas šeimai
Spalio 10 d. LPS prezidentė Neringa Grigutytė dalyvavo Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje dėl psichologinės pagalbos prieinamumo teikiant kompleksines paslaugas šeimai pagal naująją vaiko teisių apsaugos sistemą. Posėdyje akcentuota, kad didžiausi iššūkiai – viešajame sektoriuje dirbančių psichologų trūkumas ir itin maži psichologų, įdarbinamų pagal savivaldybių įgyvendinamus projektus „Kompleksinės paslaugos šeimai“, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, paslaugų įkainiai. Pažymėta, kad Europos socialinio fondo agentūra, administruodama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą, yra nustačiusi itin žemus psichologų, socialinių darbuotojų ir kitų kompleksines paslaugas šeimai teikiančių specialistų, paslaugų įkainius, remdamasi statistiniais duomenimis (vidurkiniais paslaugų įkainiais viešajame sektoriuje, nevertinant paslaugų įkainių privačiame sektoriuje). Todėl savivaldybėms, įgyvendinančioms projektus „Kompleksinės paslaugos šeimai“, itin sudėtinga pritraukti psichologus dirbti projektuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodoma, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonės „Kompleksinės paslaugos šeimai“ projektuose dirba 177 psichologai; kiek psichologų šiuose projektuose dirba skirtingose savivaldybėse galite susipažinti SADM rašte. Plačiau apie posėdį – pranešime žiniasklaidai.
Spalio 10 diena: pasaulinė psichikos sveikatos diena
Lietuvos psichologų sąjunga sveikina visus pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga! „Jauni žmonės ir psichikos sveikata besikeičiančiame pasaulyje!” – tokia yra šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos tema. Remiantis Europos Psichologų Asociacijų Federacijos (EFPA) pranešimu, „paauglystė ir ankstyvas suaugusiojo amžius pasižymi daugybe pasikeitimų. Jaunas asmuo auga fiziškai ir psichologiškai, mokydamasis saugiai leisti laiką ne šeimos rate, o su draugais ir partneriais. 
Tai gali būti laikotarpis, kuomet jaunuoliai išmėgina naujus vaidmenis, kurie jiems kelia iššūkį, o kartu – suteikia pasitenkinimą. Gali būti periodų, kuomet patiriamas didelis stresas, kartais vedantis į psichologinę įtampą, ar net psichologinį sutrikimą.
Paauglystėje pagrindinės sveikatos problemos dažnai būna susijusios su elgesiu. Tai gali būti sveikatai žalingas elgesys arba labai rizikingas elgesys, kurio pasekoje padaroma didelė žala, arba kartais elgesys gali būti net mirtinas. Labiausiai žalingas elgesys yra susijęs su piktnaudžiavimu psichotropinėmis medžiagomis, prastomis gyvenimo sąlygomis, prasta su sveikata susijusia gyvenimo kokybe ir prasta psichine sveikata.“
Daugiau informacijos galite rasti EFPA interneto svetainėje čia.
Visą EFPA pranešimą (anglų k.) skaitykite čia.

                                                
Primename, kad galite teikti paraiškas EuroPsy ženklelio gavimui organizuojamiems renginiams
Primename, kad nuo spalio mėnesio EuroPsy ženkliukas suteikiamas ne tik LPS organizuojamiems renginiams. Tai reiškia, kad visi psichologų bendruomenės nariai, rengdami mokymus/seminarus, gali kreiptis į LPS valdybą dėl EuroPsy ženkliuko suteikimo renginiui. Daugiau informacijos galite rasti čia

                                        
Įvykę renginiai
Birštone, „Eglės" sanatorijoje, įvyko Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencija – 2018 
Antroji Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencija Birštone sulaukė didžiulio dalyvių susidomėjimo. Konferencijoje atidarymo kalbą sakė LR Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Igoris Baikovskis, prof. Arūnas Germanavičius skaitė paskaitą apie ankstyvųjų psichikos sutrikimų požymių nustatymą, diferencinę diagnostiką ir pagalbą, buvo pristatytas tyrimas apie medicinos psichologų profesinės veiklos realybę, gvildenti klausimai nuo vaiko teisių apsaugos iki onkopsichologijos, nuo bandžiusio žudytis asmens psichosocialinio įvertinimo iki psichologinės pagalbos translyčiams ir kiti medicinos psichologo darbe aktualūs klausimai.
Daugiau konferencijos akimirkų...
Įvyko konferencija „Teisiniai ir etiniai psichikos sveikatos priežiūros aspektai"
Džiaugiamės didelio specialistų dėmesio sulaukusia ir sėkmingai pavykusia pirmąja konferencija apie psichikos sveikatos srityje  dirbančių specialistų teisines atsakomybes, teisines ir etines dilemas  ir kitus svarbius darbo su jautria asmenine informacija aspektus. Konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos psichoterapijos draugija,  Lietuvos psichologų sąjunga, Jaunųjų psichiatrų asociacija ir Vilniaus  universiteto Medicinos fakultetas, buvo aptarti suaugusiųjų ir vaikų  psichoterapijos etiniai aspektai, psichiatrų ir psichologų darbo etiniai  ir teisiniai klausimai, teisinis reguliavimas ir asmens duomenų apsauga  psichikos sveikatos priežiūros srityje.

Diskusijų grupėse konferencijos dalyviai dalinosi savo profesine  patirtimi ir pastebėjimais, kėlė klausimus ir kartu su teisės  specialistais bei kolegomis ieškojo atsakymų į juos.

Kviečiame susipažinti su pranešimų skaidrėmis:

Eugenijus Laurinaitis, Rima Viliūnienė   Etika psichoterapijoje ir jos įgyvendinimas privačioje praktikoje
Aringas Vagonis, Saulius Liutkus Psichoterapijos etiniai aspektai psichiatrijos stacionaruose
Rasa Barkauskienė, Goda Bačienė Vaikų psichoterapijos etiniai aspektai
Ramunė Mazaliauskienė Psichiatro darbo etiniai ir teisiniai aspektai
Edita Žilienė, Vilija Banevičienė Psichologo darbo etiniai ir teisiniai aspektai
Rūta Pumputienė Teisinis reguliavimas psichikos sveikatos priežiūros srityje
Danguolė Morkūnienė Asmens duomenų apsauga psichikos sveikatos priežiūros srityje
Konferencijos nuotraukų albumas
Būsimi renginiai
Kviečiame susipažinti su Organizacinės psichologijos konferencijos programa ir dalyvauti konferencijoje!  
PSICHOLOGAS ORGANIZACIJOJE.
VEIKLOS VERTINIMAS – MOTYVAVIMAS AR PRIEVOLĖ?

 
2018 lapkričio 9 d.
MRU LAB | Vilnius

 
Organizacinės psichologijos konferencija "Psichologas organizacijoje. Veiklos vertinimas: motyvavimas ar prievolė?" jau Lapkričio 9 d. sukvies organizacinius psichologus ir visus besidominčius šia sritimi praktikus ir mokslininkus. Atskleidžiame kokios temos laukia konferencijos dalyvių:

Veiklos vertinime labai svarbią vietą užima grįžtamasis ryšys, todėl jam bus skiriamas didelis dėmesys: Justas Kupčinskas (Lietuvos paštas) pasidalins savo patirtimi, kas yra svarbu norint, kad grįžtamasis ryšys kurtų vertę organizacijai.
Organizacijų psichologė - konsultantė Vilma Šimaitienė (HR advisor) pasidalins įžvalgomis kaip grįžtamąjį ryšį padaryti organizacinės kultūros dalimi ir laimėti konkurencinį pranašumą. O Karl Laas (Upsteem.com) papasakos, kaip sukūrė IT įrankį grįžtamajam ryšiui ir kokios gerosios jo naudojimo praktikos.

Kokiais atvejais veiklos vertinimas naudingas, o kada jis žlugdo komandą ar net visą organizaciją ir kaip su tuo susiję Lean ir organizacinė psichologija? Apie tai savo įžvalgom pasidalins Indrė Daubarienė (Littelfuse LT). 

Kas yra kritinių pareigybių pamainumo ir stebėsenos sistema, kokioms įmonėms verta ją įsidiegti  ir ką daryti, kad ji veiktų efektyviai? Airidos Zavadskės (PRO Assessments) mintys ir šios sistemos diegimo įmonėje Litgrid patirtis. 

Kokios klaidos daromos vertinant vadovus ir kaip jų išvengti? - doc. dr. Aurelijos Stelmokienės (Vytauto Didžiojo universitetas) mokslinės įžvalgos praktikai. O Viktorija Griciuvienė (Cut-e.com) papasakos apie savo praktikoje taikomą metodą vadovų vertinimui. 

Konferencijos dalyvius kviesime aktyviai diskutuoti ir dalintis savo patirtimi apie šias ir kitas veiklos vertinimo praktikas bei dalyvaujant praktinėje laboratorijoje patirti konsultacinės įmonės Skills Lab praktikoje taikomus metodus.

Nekantriai laukiame susitikimo, kuris vyks jaukiose MRU laboratorijose.
PRANEŠĖJAI:
Indrė Daubarienė (Littelfuse LT)
Viktorija Griciuvienė (Cut-e metodika)
Justas Kupčinskas (Lietuvos paštas)
Karl Laas (Upsteem.com)
doc. dr. Aurelija Stelmokienė (Vytauto Didžiojo universitetas)  
Vilma Šimaitienė (HR advisor) 
Airida Zavadskė (PRO Assessments)  

PRAKTINĖ LABORATORIJA
SkillsLab konsultantai

 
Informuojame, kad jau yra paskelbta visa konferencijos programa, su kuria galite susipažinti čia
KONFERENCIJOS PROGRAMA
DALYVIŲ REGISTRACIJA (IKI 11.06)
Kontaktai pasiteiravimui: lps@psichologusajunga.lt , tel. nr. +370 673 31197.
Jaunųjų psichiatrų asociacijos mokslinė-praktinė konferencija Perspektyvos
Kolegos jaunieji psichiatrai (JPA) kviečia į  mokslinę-praktinę konferenciją PERSPEKTYVOS
Konferencijoje bus nagrinėjamiaktualūs bendruomenės psichiatrijos klausimai, o atvirų erdvių forumo metu diskutuojama apie Lietuvos psichiatrijos perspektyvas.
Renginys vyks š. m. lapkričio 17 d. viešbutyje  „Artis“ (Totorių g. 23, Vilnius).
Pirmojoje konferencijos dalyje dalyvių laukia įkvepiančių lektorių pranešimai apie bendruomenės psichiatrijos organizavimo skirtingose šalyse principus. Antrojoje dalyje dalyviai bus kviečiami į atvirų erdvių („Open Space”) forumą, kur bus diskutuojama svarbiausiomis psichikos sveikatos temomis ir ieškoma apčiuopiamų rezultatų duodančių sprendimų problemoms, su kuriomis dažniausiai susiduria JPA bendruomenė. Daugiau apie renginį ir registracija čia.
PROGRAMA
Gruodžio 1 d. vyks seminaras „Effective Ways of Helping Suicidal People“
Gruodžio 1 d. vyks seminaras apie veiksmingus pagalbos būdus savižudybės rizikoje esantiems žmonėms. Seminaro metu vienas žymiausių pasaulio suicidologų prof. David A. Jobes apžvelgs veiksmingiausius pagalbos būdus savižudybės rizikoje esantiems asmenims. Antrojoje seminaro dalyje, dr. Stephen O'Connor pristatys trumpalaikę intervenciją, skirtą hospitalizuotiems asmenims po mėginimo nusižudyti.
Seminaras skirtas psichologams ir gyd. psichiatrams dirbantiems su savižudybės rizikoje esančiais asmenimis.
Skaityti daugiau...
Kitos naujienos
Europos psichologų asociacijų federacijos naujienlaiškis „2018 lapkritis“
Tarptautiniai renginiai
Europos psichologų kongresas 2019
Informuojame, kad pranešimų priėmimas buvo pratęstas iki gruodžio 3 d.
Svarbios datos:
Pranešimų santraukų priėmimas: 2018 m. gruodžio 3 d.
Informacija apie pranešimo priėmimą: 2019 m. vasario 4 d.
Ankstyva dalyvių registracija: 2019 m. balandžio 1 d.


Daugiau informacijos apie kongresą rasite čia.
Sekite naujienas FB
Tapkite LPS nariu
Susisiekite su mumis el. paštu
Lietuvos psichologų sąjunga              
Naugarduko g. 34, Vilnius LT-03228               
Įmonės kodas 190748553 
Telefonas: +370 673 31197 

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 


 




















 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai, grupės ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 1,2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
Intervizijų grupės
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
LPS Garbės nariai
LPS Partneriai
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Reglamentavimas

   Tėvams ir specialistams

   COVID-19

COVID-19
   Kontaktai

   Lietuvos psichologų kongresas 2024

LPK2024
LPK2024 EN
Pranešimų santraukų teikimas
LPK2024 organizatoriai
LPK2024 vieta ir kontaktai
LPK2024 dalyvių registracija
LPK2024 prieškongresiniai pranešimai
Naudinga informacija
Programa
Plenariniai pranešimai
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose