Advokatė apie psichologų praktinės veiklos reglamentavimą

Spalio 28 d. vykusioje konferencijoje „Teisiniai ir etiniai psichikos sveikatos priežiūros aspektai“ advokatė ir partnerė Rūta Pumputienė skaitė pranešimą „Teisinis reguliavimas psichikos sveikatos priežiūros srityje“ kurio metu minėjo psichologų praktinės veiklos įstatymo reikalingumą ir pasidalino savo, teisininkės, nuomone:

„Mano nuomone, vientisas (t. y. ne tik medicinos ar švietimo srities) psichologų veiklos teisinis sureguliavimas yra naudingas visiems: tiek patiems psichologams, tiek jų klientams, tiek valstybei. Nesant teisinio aiškumo, t. y. kai profesija ir veikla nėra sureglamentuota, psichologai ir jų veikla yra prilyginama bendroms atlygintinoms paslaugoms (tokioms kaip batsiuvio, kirpėjo, valytojo ir pan.), atitinkamai, nėra nei profesijos prestižo bei jo patikimumo, nei šios profesijos svarbos visuomenėje. Tokiu atveju ne tik pacientas negali tikėtis tinkamų paslaugų kokybės standartų iš psichologo (nes nėra nustatyta, kokie standartai yra tinkami, nėra reikalavimų kvalifikacijai, atsakomybei ir pan.), bet ir patys psichologai negali tikėtis, kad kilus kokiam ginčui iš klientų pusės galėtų tinkamai apsiginti, nes tiesiog neturėtų galimybių remtis tuo, kad jis atliko viską pagal nustatytus standartus/reikalavimus.

Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas XIIIP-685(2) siūlo psichologų praktinės veiklos sistemą labai panašią į advokatų. Man, kaip advokatei, ši sistema atrodo labai gera – nes ji per daug nėra biurokratiška, valstybė nesikiša į veiklos apimtis, reikalavimus ir pan., nes viską nustato asmenų susivienijimas – šiuo atveju Lietuvos psichologų sąjunga (advokatų atveju – Advokatūra), kurią laisvanoriškai renka ir kompetencijas nustato patys psichologai (advokatų atveju – mes, patys advokatai). Priklausymas sąjungai (kaip kad advokatai visi privalomai turi priklausyti Advokatūrai), kaip sąlyga veikti, yra teisėtas ir labai demokratiškas reikalavimas profesijos veiklai. Nes ši sąjunga išduotų veiklos licenciją, nustatytų kitus veiklos reikalavimus ir t.t., t. y. ji atstotų valstybinę instituciją. Tad neįmanoma būtų kvestionuoti sąjungos, jei jai būtų suteikiamos tokios funkcijos.

Apskritai, teisinis reglamentavimas padėtų žmonėms orientuotis psichikos sveikatos paslaugų rinkoje, tuo pačiu sudarant prielaidas gauti tik kokybiškas psichologo paslaugas, nes būtų sureguliuoti reikalavimai psichologo išsilavinimui; psichologo profesinės etikos reikalavimų laikymasis; nuolatiniam kvalifikacijos kėlimui. Viso šito šiai dienai nėra, todėl nėra galimybės nei reikalauti atsakomybės, nei kokybės iš šią veiklą vykdančių asmenų, neskaitant fakto, kad tokia situacija neleidžia tobulėti ir progresuoti šios profesijos įsitvirtinimui Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje.“

Su pranešimo skaidrėmis galite susipažinti čia.

LPS renginiai