LR Psichologų praktinės veiklos

įstatymo projektas XIIIP-685(2)

Psichologų memorandumas 2018 m.

Psichologų memorandumas 2010 m.

Lietuvos psichologų sąjungos

įstatai (2021 m.)

Psichologų profesinės

etikos kodeksas

Lietuvoje standartizuoti ir adaptuoti psichologinio vertinimo instrumentai

Testų naudojimo reglamentas

(Psichologinio įvertinimo komitetas, 2014)

LPS partnerio reglamentas (2020)

2018 rugsėjis

LPS naujienos I 2018 rugsėjis

Prabėgus vasaros atostogoms ir atėjus rudeniui, aktyviai įtraukia Valstybėje vykstantys sisteminiai pokyčiai ir reformos, kurios liečia įvairiose srityse dirbančius psichologus – aktualijos naujienose žemiau. Lietuvos psichologų sąjunga kviečia jungtis prie LPS komitetų veiklų ir veikti visiems kartu, kad psichologams svarbūs sprendimai būtų priimami juose dalyvaujant ir apginant psichologo profesiją.

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė
dr. Neringa Grigutytė

Aktualijos

Po Kalėjimų departamento administracijos struktūros reformos psichologinės paslaugos laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims gali būti neprieinamos

Lietuvos psichologų sąjunga siekdama užtikrinti kokybiškų psichologinių paslaugų teikimą ir reaguodama į struktūrinius pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigose, kurie gali turėti įtakos psichologinių paslaugų prieinamumui ir kokybei, išreiškė susirūpinimą ir kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu pateikti detalesnę informaciją apie vykdomų pokyčių įtaką teikiamų psichologinių paslaugų prieinamumui ir tęstinumui, šių paslaugų teikėjų vaidmeniui ir psichologo profesinės kvalifikacijos bei kompetencijų užtikrinimui.
Lietuvos psichologų sąjunga siekia gerinti visuomenės psichikos sveikatą, vykdyti socialinių ir psichologinių problemų prevenciją, todėl yra pasirengusi bendradarbiauti, kad nuteistieji gautų kokybiškas psichologines paslaugas, o psichologai turėtų reikiamą kvalifikaciją ir tinkamas sąlygas šių paslaugų teikimui. Su pateiktu raštu galite susipažinti čia.

ŠMM pozicija dėl mokyklose dirbančių psichologų apmokėjimo

Lietuvos psichologų sąjungos Edukacinės psichologijos komitetas kreipėsi į LR Švietimo ir mokslo ministeriją su klausimu, ar numatoma didinti darbo užmokestį švietimo įstaigose dirbantiems psichologams ir ar imamasi konkrečių veiksmų dėl tinkamo darbo užmokesčio užtikrinimo psichologams.
Iš LR Švietimo ir mokslo ministerijos gautame rašte pažymima kad, mokyklose įsigaliojus etatinio apmokėjimo įstatymui, mokyklose dirbančių psichologų apmokėjimo sąlygos iš esmės nesikeičia. Tačiau, vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą Nr. XIII-198 ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, pedagoginės psichologinės tarnybos ir mokyklos psichologo pareigybė priskirtina A1 lygio pareigybei ir pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turi būti didinamas 20 procentų.
Taip pat ministerijos rašte primenama, kad darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą pagal įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje numatytus kriterijus ir, atsižvelgdamas į patvirtintą įstaigai darbo užmokesčio fondą, nustato biudžetinės įstaigos vadovas.
ŠMM rašte yra tik patikslinta esama įstatymuose informacija apie švietimo įstaigose dirbančių psichologų atlyginimą, tačiau nėra numatoma imtis konkrečių veiksmų dėl darbo užmokesčio didinimo.

Lietuvos kariuomenės psichologų dokumentacijos tvarkymo reglamentavimas

Lietuvos psichologų sąjunga sulaukė kreipimosi iš Lietuvos kariuomenės psichologų dėl dokumentacijos tvarkymo dirbant su klientais. Rugsėjo 19 dieną įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo LPS prezidentė Neringa Grigutytė, Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto narė Edita Žilienė, atvyko Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo psichologijos sektoriaus viršininkė mjr. Danutė Lapėnaitė, Psichologinės paramos įguloms poskyrio viršininkas kpt. Andrius Jurgaitis ir Psichikos sveikatos priežiūros poskyrio kpt. Giedrė Ambrulaitienė. Buvo aptarti konfidencialumo ir atsakomybės klausimai, kurie svarbūs Lietuvos statutinėse organizacijose dirbantiems psichologams konsultuojant darbuotojus.

Vyriausybės kanceliarijoje aptartas psichologų dalyvavimas apklausiant vaikus baudžiamajame procese

2018-09-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje vyko pasitarimas, kurio metu aptarti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų dėl privalomo psichologų dalyvavimo apklausiant vaikus baudžiamosiose bylose įgyvendinimo iššūkiai. Pasitarime dalyvavo Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Nacionalinės teismų administracijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos bei kitų institucijų atstovai.
Remiantis pateikta informacija, šiuo metu Psichologų, galinčių padėti apklausti nepilnamečius, sąraše yra 113 psichologų. Sąrašas nuolat pildosi ir planuojama, jog iki metų pabaigos sąraše bus 140 ar daugiau psichologų, galinčių padėti apklausti vaikus baudžiamosiose bylose.
Pasitarimo metu akcentuotas psichologų tęstinių mokymų, konsultacijų, supervizijų poreikis bei svarba, nepilnamečių apklausoms nustatytų reikalavimų (apklausos vaikų apklausoms pritaikytose patalpose, pakartotinių apklausų išimtinumo ir kt.) tinkamo įgyvendinimo praktikoje sunkumai. Taip pat aptartos tolimesnės kryptys sprendžiant sistemos koordinavimo, centralizavimo, efektyvaus įvairiose srityse (socialinės, sveikatos apsaugos, švietimo, kt.) dirbančių psichologų galimybių išnaudojimo, vaikų apklausų efektyvumo didinimo, proceso organizavimo, vaikų apklausoms sukurtos infrastruktūros efektyvaus išnaudojimo bei jos plėtros galimybės, kiti klausimai.

Apskritojo stalo diskusija Seime dėl teismo ekspertų (psichologų ir psichiatrų) darbo specifikos organizavimo

2018 m. rugsėjo 17 d. LPS prezidentė N. Grigutytė dalyvavo Seime apskritojo stalo diskusijoje dėl teismo ekspertų (psichiatrų ir psichologų) darbo specifikos ir organizavimo taip, kad teisiniai procesai būtų palankesni nepilnamečiams. Šiai dienai Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM dirba trys teismo vaikų ir paauglių psichiatrai ekspertai ir 4 teismo vaikų ir paauglių psichologai ekspertai, o nepilnamečiams skiriamų teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizių skaičius yra žymiai išaugęs ir nuolat didėja. Nepilnamečiams nukentėjusiesiems baudžiamosiose bylose ekspertizių, kurios dažniausiai yra kompleksinės, t.y. atliekamos psichologų ir psichiatrų kartu, reikia laukti pusė metų, civilinėse bylose, kuriose ekspertizes dažniausiai atlieka tik psichologai – dar ilgiau. Diskusijoje taip pat svarstyti klausimai dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų procedūrų pagrįstumo bei teisėtumo, vaiko gerovės ir apsaugos nuo smurto multidisciplininės sistemos procedūra ir jos problemos, jaunų asmenų neįgalių iš vaikystės, kuriems suėjus 18 metų, pakartotinai turi būti įvertintas jų civilinis veiksnumas ir kiti klausimai. Plačiau apie renginį ČIA.

SAM ministro įsakymai dėl medicinos psichologų darbo su savižudybės krizėje esančiais asmenimis

2018 m. lapkričio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 26 d. priimtas įsakymas Nr. V-859 „Dėl pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems, savižudybės krizę išgyvenantiems ir savižudybės krizę išgyvenusiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir įsakymas Nr. V-856 „Dėl savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Įsakyme Nr. V-859 aprašomos atskiros pagalbos teikimo tvarkos, jei: a) savižudybės grėsmę patiriantis asmuo yra susižalojęs ir (ar) apsinuodijęs, b) jei yra akivaizdi grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei, c) jei asmuo yra išsakęs savo ketinimą nusižudyti ir (ar) iš jo elgesio galima spręsti apie asmens ketinimą nusižudyti, d) jei savižudybės grėsmė maža (išsakytos savižudiškos mintys, bet neturima ketinimo nusižudyti ir esant motyvuotam priimti psichologinę pagalbą).

Skaityti daugiau...

SAM pasitarimas dėl pacientų sveikatos būklės įvertinimo instrumentų atrinkimo ir pritaikymo Lietuvos medicininės sveikatos sistemai

2018-06-29 LPS klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto atstovės Janina Klimantavičienė, Jurgita Černiauskienė ir dr. Rūta Sargautytė dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotame pasitarime dėl medicininės reabilitacijos naujosios strategijos. Šiuo metu darbo grupė kuria sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ pakeitimo projektą. Ketinama parengti pacientų atrankos ir sveikatos būklės vertinimo medicininėje reabilitacijoje standartus, numatytos naujovės, leisiančios teikti kokybiškas paslaugas tiksliniam pacientui bei įvertinti medicininių paslaugų kokybę ir poveikį.

Konferencija „Medikas Lietuvoje - dabartis ir perspektyva“

2018 m. rugsėjo 13 d. vyko medikų sąjūdžio ir Profesinės sąjungos „Solidarumas“ konferencija ,,Medikas Lietuvoje – dabartis ir perspektyva“, kurios metu diskutuota apie medikus ir sveikatos apsaugos sistemą. Sveikatos apsaugos sistemoje kartu su medikais komandose dirba medicinos psichologai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, todėl svarbu, kad sistemos finansavimo, kolektyvinės šakos sutarties ir darbo užmokesčio kėlimo svarstymai apimtų visus specialistus, dirbančius sveikatos apsaugos sistemoje. Konferencijoje Lietuvos psichologų sąjungą atstovavusios dr. Ieva Vaskelienės, kuri yra Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyriaus vedėja, teigimu, medicinos psichologams taip pat rūpi darbo užmokesčio ir darbo krūvių klausimai, atsakomybių bei funkcijų pasiskirstymas tarp specialistų. Plačiau apie renginį čia.

Rugsėjo 10 d. – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Kadangi savižudybė yra tokia globali ir svarbi visuomenės sveikatos porbema – daugiau nei 800 000 žmonių pasaulyje kasmet nusižudo, šių metų pasaulinės savižudybių prevencijos dienos tema yra „Mažinkime savižudybes, veikdami kartu“ (angl. „Working Together and Saving Lives“). Veikdami kartu todėl, kad tokio sudėtingo reiškinio kaip savižudybė prevencija nėra vieno individo ar vienos profesijos rūpestis, tačiau problema, kurios sprendimui reikia įvairių lygių bendradarbiavimo, nuo individualaus ir asmeninio iki visuomeninio ir politinio.
EFPA pranešimą galite rasti čia.

LPS naujienos

Nacionalinis EuroPsy komitetas siunčia žinią EuroPsy turėtojams!

Primename, kad EuroPsy sertifikatas galioja 7 metus ir norėdami jį atnaujinti turėsite pateikti įrodymų apie kvalifikacijos kėlimą. Kvalifikacijos kėlimas gali būti formalus/dokumentuotas (mokymai, seminarai, konferencijos, straipsnių rašymas ir recenzavimas, supervizijos ar supervizijų grupės ir pan.) arba neformalus/nedokumentuotas (intervizijos ar intervizijų grupės, savarankiškas informacijos rinkimas, bendravimas su kolegomis, siekiant praplėsti žinias ir pan.). Kuo anksčiau pradėsite kaupti įrašus tiek apie formalų, tiek apie neformalų kvalifikacijos kėlimą, tuo lengviau bus pateikti dokumentus EuroPsy atnaujinimui.

Kviečiame teikti paraiškas EuroPsy ženklelio gavimui organizuojamiems renginiams

Gerbiami kolegos, norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad nuo šiol EuroPsy ženkliukas suteikiamas ne tik LPS organizuojamiems renginiams. Tai reiškia, kad visi psichologų bendruomenės nariai, rengdami mokymus/seminarus gali kreiptis į LPS valdybą dėl EuroPsy ženkliuko suteikimo renginiui. EuroPsy ženkliukas suteikiamas tuo atveju, jei renginys yra skirtas psichologams ir jį veda psichologo kvalifikaciją turintis asmuo. Dalyvavimas EuroPsy ženkliuku pažymėtame renginyje automatiškai užskaitomas kaip EuroPsy psichologo kvalifikacijos kėlimas.

LPS Valdyba patvirtino 2018 m. rudens – 2019 m. pavasario Sąjungos renginius

2018.10.01 LPS Klinikinių ir sveikatos psichologijos komiteto organizuojama konferencija „Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencija – 2018“, Birštonas.
2018.10.4-5 LPS Edukacinės psichologijos komiteto Skype konferencija su EFPA „Education in psychology“
2018.10.27 Konferencija „Teisiniai ir etiniai psichikos sveikatos priežiūros aspektai“
2018.11.09 LPS Organizacinės psichologijos komiteto organizuojama konferencija „Psichologas organizacijoje. Veiklos vertinimas – motyvavimas ar prievolė?”
2018.11 LPS Teisės psichologijos komiteto renginys „Kriminalinio elgesio rizikos vertinimas: aktualijos ir kontraversijos"
2018.12.01 Mokymai "Effective Ways of Helping Suicidal People" (lektoriai: David A. Jobes ir Stephen O'Connor).
2018.12.14 LPS Krizių ir katastrofų psichologijos komiteto mokymai.
2019.12.14 LPS Kalėdos
2019.01 LPS Psichologinio įvertinimo ir testavimo komiteto praktinis seminaras „Ką sveikatos apsaugos sistemos specialistai turėtų žinoti apie psichologinį testavimą diagnostiniais tikslais?“
2019.03.22 LPS Krizių ir katastrofų psichologijos komiteto mokymai.
2019.04.11/12 LPS Edukacinės psichologijos komiteto organizuojama Edukacinės psichologijos mokslinė praktinė konferencija.
2019 04/05 LPS Psichologinio įvertinimo ir testavimo komiteto organizuojama apvalaus stalo diskusija su psichologais apie naujausias EFPA politikos gaires psichologinio įvertinimo srityje.
2019.05.24-25 Lietuvos psichologų kongresas.

LPS komitetai kviečia prisijungti naujus narius

Lietuvos psichologų sąjungos komitetai, tęsdami pradėtas ir vystydami naujas veiklas, kviečia prie veiklos prisijungti naujus narius. Šiuo metu į savo komandą kviečia:
- Etikos komitetas (ypač laukiamas organizacinės psichologijos atstovas(-ė)),
- Nacionalinis EuroPsy suteikimo komitetas (laukiamas naujas komiteto narys (-ė) – EuroPsy turėtojas),
- Organizacinės psichologijos komitetas,
- Psichologijos mokslo ir studijų politikos komitetas,
- Teisės psichologijos komitetas,
- Vaiko gerovės komitetas.
Plačiau apie komitetus, jų sudėtį ir veiklą, galima paskaityti čia.
Jei norėtumėte prisijungti prie kurio nors komiteto, ar turite kokių klausimų, maloniai prašome susisiekti su LPS biuru el.paštu lps@psichologusajunga.lt arba telefonu +370 673 31197.

Visuotinis IUPsyS narių susirinkimas

2018 m. birželio 30 d. vyko visuotinis Tarptautinės psichologijos mokslo sąjungos (International Union of Psychological Science, IUPsyS) narių susirinkimas. IUPsyS sudaro 90 narių iš viso pasaulio. Lietuvos psichologų sąjunga yra IUPsyS narė nuo 2000 metų. Visuotinis IUPsyS narių susirinkimas vyko Monrealyje, Kanadoje, Tarptautinio taikomosios psichologijos kongreso metu, Lietuvos psichologų sąjungą atstovavo LPS prezidentė Neringa Grigutytė.

IUPsyS naujienlaiškyje paskelbta informacija apie LPS

Skaitykite apie LPS jubiliejų Tarptautinės psichologijos mokslo sąjungos naujienlaiškyje.

Būsimi renginiai

Spalio 1 d.vyks Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencija – 2018

KLINIKINIŲ IR SVEIKATOS PSICHOLOGŲ
KONFERENCIJA - 2018

Birštonas „EGLĖS“ sanatorija | 2018.10.01

Spalio 1 d. "Eglės" sanatorijoje Birštone vyks Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencija - 2018. Visiems konferencijos dalyviams primename apie svarbią informaciją bei kviečiame susipažinti su pranešimų santraukomis.

Iki susitikimo konferencijoje!

PROGRAMA

PRANEŠIMŲ SANTRAUKOS

SANATORIJOS ERDVIŲ PLANAS

DALYVIO ATMINTINĖ

Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Teisiniai ir etiniai psichikos sveikatos priežiūros aspektai“

Kviečiame kolegas jau dabar rezervuoti 2018 spalio 27 dieną konferencijai visiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams aktualia tema–„TEISINIAI IR ETINIAI PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ASPEKTAI".
Konferencijoje bus kalbama, kokios yra psichikos sveikatos srityje dirbančių specialistų teisinės atsakomybės, su kokiomis teisinėmis ir etinėmis dilemomis galime susidurti savo darbe, ką kiekvienas turime žinoti dirbdami su jautria asmenine informacija.
Praktinėje konferencijos dalyje dalyvius pakviesime pasidalinti savo patirtimi ir pastebėjimais, kelti klausimus ir į juos atsakymų ieškoti diskutuojant atskirose grupėse.
Konferenciją organizuoja Lietuvos psichoterapijos draugija, Lietuvos psichologų sąjunga, Jaunųjų psichiatrų asociacija ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas.
Renginys vyks Vilniuje, dalyviams bus išduodami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.
Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia. Detali konferencijos programa bus paskelbta vėliau.
Registruotis galite iki spalio 21 d. užpildę registracijos formą.

PROGRAMA

Kviečiame susipažinti su Organizacinės psichologijos konferencijos pranešėjais ir registruotis į renginį!

PSICHOLOGAS ORGANIZACIJOJE.
VEIKLOS VERTINIMAS – MOTYVAVIMAS AR PRIEVOLĖ?

2018 lapkričio 9 d.
MRU LAB | Vilnius

Organizacinės psichologijos konferencija "Psichologas organizacijoje. Veiklos vertinimas: motyvavimas ar prievolė?" jau Lapkričio 9 d. sukvies organizacinius psichologus ir visus besidominčius šia sritimi praktikus ir mokslininkus. Atskleidžiame kokios temos laukia konferencijos dalyvių:

Veiklos vertinime labai svarbią vietą užima grįžtamasis ryšys, todėl jam bus skiriamas didelis dėmesys: Justas Kupčinskas (Lietuvos paštas) pasidalins savo patirtimi, kas yra svarbu norint, kad grįžtamasis ryšys kurtų vertę organizacijai.
Organizacijų psichologė - konsultantė Vilma Šimaitienė (HR advisor) pasidalins įžvalgomis kaip grįžtamąjį ryšį padaryti organizacinės kultūros dalimi ir laimėti konkurencinį pranašumą. O Karl Laas (Upsteem.com) papasakos, kaip sukūrė IT įrankį grįžtamajam ryšiui ir kokios gerosios jo naudojimo praktikos.

Kokiais atvejais veiklos vertinimas naudingas, o kada jis žlugdo komandą ar net visą organizaciją ir kaip su tuo susiję Lean ir organizacinė psichologija? Apie tai savo įžvalgom pasidalins Indrė Daubarienė (Littelfuse LT).

Kas yra kritinių pareigybių pamainumo ir stebėsenos sistema, kokioms įmonėms verta ją įsidiegti ir ką daryti, kad ji veiktų efektyviai? Airidos Zavadskės (PRO Assessments) mintys ir šios sistemos diegimo įmonėje Litgrid patirtis.

Kokios klaidos daromos vertinant vadovus ir kaip jų išvengti? - doc. dr. Aurelijos Stelmokienės (Vytauto Didžiojo universitetas) mokslinės įžvalgos praktikai. O Viktorija Griciuvienė (Cut-e.com) papasakos apie savo praktikoje taikomą metodą vadovų vertinimui.

Konferencijos dalyvius kviesime aktyviai diskutuoti ir dalintis savo patirtimi apie šias ir kitas veiklos vertinimo praktikas bei dalyvaujant praktinėje laboratorijoje patirti konsultacinės įmonės Skills Lab praktikoje taikomus metodus.

Nekantriai laukiame susitikimo, kuris vyks jaukiose MRU laboratorijose.

PRANEŠĖJAI:
Indrė Daubarienė (Littelfuse LT)
Viktorija Griciuvienė (Cut-e metodika)
Justas Kupčinskas (Lietuvos paštas)
Karl Laas (Upsteem.com)
doc. dr. Aurelija Stelmokienė (Vytauto Didžiojo universitetas)
Vilma Šimaitienė (HR advisor)
Airida Zavadskė (PRO Assessments)

PRAKTINĖ LABORATORIJA:
SkillsLab konsultantai

DALYVIŲ REGISTRACIJA

Kontaktai pasiteiravimui: lps@psichologusajunga.lt , tel. nr. +370 673 31197.

Jaunųjų psichiatrų asociacijos mokslinė-praktinė konferencija Perspektyvos

Kolegos jaunieji psichiatrai (JPA) kviečia į mokslinę-praktinę konferenciją PERSPEKTYVOS
Konferencijoje bus nagrinėjamiaktualūs bendruomenės psichiatrijos klausimai, o atvirų erdvių forumo metu diskutuojama apie Lietuvos psichiatrijos perspektyvas.
Renginys vyks š. m. lapkričio 17 d. viešbutyje „Artis“ (Totorių g. 23, Vilnius).
Pirmojoje konferencijos dalyje dalyvių laukia įkvepiančių lektorių pranešimai apie bendruomenės psichiatrijos organizavimo skirtingose šalyse principus. Antrojoje dalyje dalyviai bus kviečiami į atvirų erdvių („Open Space”) forumą, kur bus diskutuojama svarbiausiomis psichikos sveikatos temomis ir ieškoma apčiuopiamų rezultatų duodančių sprendimų problemoms, su kuriomis dažniausiai susiduria JPA bendruomenė. Daugiau apie renginį ir registracija čia.

PROGRAMA

Sveikiname prisijungus prie Lietuvos psichologų sąjungos!

Rūtą Muranovaitę, Inną Viršilienę, Vitą Čioraitienę, Robertą Maigienę, Palmirą Diržienę, Aleksandrą Anikiną, Austėją Agnietę Čepulienę, Gabrielę Laukevičienę, Gretą Mastauskaitę, Ingą Šniuolytę, Kristiną Navickienę, Santą Mariją Noskaitę, Brigitą Gelumbauskienę, Laurą Digrytę. Rūtą Adomavičiūtę, Eglę Rukevičiūtę Diliūnienę, Mantą Jeršovą, Tada Vadvilavičių, Andrių Jurgaitį.

Sveikiname prisijungusias prie Europos registruotų psichologių!

Vilmantę Pakalniškienę, Romualdą Rimašiūtę-Knabikienę, Jolitą Stipinienę, Kristiną Kovalčikienę, Aušrą Vengraitę, Rūtą Mackanienę, Daivą Talijūnienę, Malgožatą Garnatkevičiūtę, Vilhelminą Jazdauskaitę, Aidą Akudovičiūtčę, Ramintą Beinerytę, Veroniką Klimenkienę, Ivoną Suchodolską-Miškienę, Justiną Araminaitę-Pelakauskę, Inną Viršilienę, Nataliją Čeikuvienę, Giedrę Genevičiūtę-Janonę, Robertą Petronį, Iloną Šulnienę, Nijolę Jakubaitienę, Vaidą Kalpokienę, Lijaną Bernotienę, Andromedą Kurbatovienę, Marijų Mitrauską, Birutę Jakubaitienę, Indrę Ambraziūnienę, Uldę Sirtautaitę, Jolantą Žilinskienę, Mariją Giedraitytę-Guzikauskienę, Airidą Zavadskę, Emiliją Garbaliauskaitę, Ingą Maslauskienę, Jurgą Misiūnienę, Kristiną Ušackienę, Vaivą Juknevičienę, Ingridą Kairytę, Raimondą Skerytę-Naginskienę, Rasą Aukštinaitytę, Aistę Pranckevičienę, Liną Gudaitienę, Nijolę Sturlienę, Donatą Grakauskaitę-Šličienę, Justiną Buikauskienę, Reginą Valaitienę, Kamilę Butkevičiūtę-Astrauskienę, Jurgitą Petkinienę, Oksaną Zajac, Anastasiją Pilkonienę, Ritą Ivonytę, Daivą Nedzinskienę, Astą Petrulienę, Kristiną Paradnikę, Jolantą Zujevič, Nidą Žemaitienę, Eleną Balnienę.