SAM ministro įsakymai dėl medicinos psichologų darbo su savižudybės krizėje esančiais asmenimis

2018 m. lapkričio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 26 d. priimtas įsakymas Nr. V-859 „Dėl pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems, savižudybės krizę išgyvenantiems ir savižudybės krizę išgyvenusiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir įsakymas Nr. V-856 „Dėl savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Įsakyme Nr. V-859 aprašomos atskiros pagalbos teikimo tvarkos, jei: a) savižudybės grėsmę patiriantis asmuo yra susižalojęs ir (ar) apsinuodijęs, b) jei yra akivaizdi grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei, c) jei asmuo yra išsakęs savo ketinimą nusižudyti ir (ar) iš jo elgesio galima spręsti apie asmens ketinimą nusižudyti, d) jei savižudybės grėsmė maža (išsakytos savižudiškos mintys, bet neturima ketinimo nusižudyti ir esant motyvuotam priimti psichologinę pagalbą).

Savižudybės grėsmę nustato ir emocinę pagalbą asmeniui teikia pagalbos teikėjai: gydytojas psichiatras, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas ir mokyklos psichologas. Taip pat kiti sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai gali nustatyti asmens savižudybės grėsmę ir teikti emocinę pagalbą asmeniui išklausę su Sveikatos apsaugos ministerija suderintą, ne trumpesnę kaip 16 val. trukmės emocinės pagalbos teikimo savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui mokymo programą ir turintys tai patvirtinantį pažymėjimą.

Aprašo tvarka netaikoma, kai savižudybės grėsmę patiriantis asmuo pats telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis kreipiasi emocinės pagalbos į emocinės paramos tarnybą, Bendrąjį pagalbos centrą, greitosios medicinos pagalbos tarnybą, sveikatos priežiūros, švietimo bei socialinių paslaugų įstaigas.

Detalesnė skubios pagalbos APSĮ (asmens sveikatos priežiūros įstaigoje) ir tęstinės pagalbos PAASPĮ (pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje) teikimo tvarka aprašoma įsakyme Nr. V-859.

Įsakyme Nr. V-856 pateikiama psichosocialinio vertinimo tvarka. Psichosocialinis vertinimas atliekamas asmeniui, kuriam nustatyta diagnozė pagal TLK-10-AM žymima kodais X60–X84, R45.81, Y87.0, Z91.5 arba asmeniui, kuris įstaigos personalui pasisako apie savo ketinimą nusižudyti. Psichosocialinį vertinimą atlieka gydytojas psichiatras, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras arba medicinos psichologas.

Psichosocialinio vertinimo metu specialistas gali naudoti įsakyme pridėtą Savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinio vertinimo formą ir Asmens savisaugos plano formą arba pagal kompetenciją kitus specializuotus, mokslu grįstus instrumentus, skirtus kompleksiškai įvertinti savižudybės krizę išgyvenančio asmens psichosocialinę būseną.

Apie atliktą psichosocialinį vertinimą ir jo rezultatus įrašoma į formą Nr. 025/a arba į formą Nr. 003a.

Psichosocialinį vertinimą atliekantis specialistas arba kitas įstaigos vadovo paskirtas specialistas asmens išrašymo iš stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos dieną privalo pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai, prie kurios asmuo prisirašęs, elektroninėmis priemonėmis pateikti įsakyme patikslintus dokumentus.

Daugiau sužinoti apie psichosocialinį savižudybės rizikos vertinimą bei teisinį reglamentavimą galima:

Spalio 1 d. vykstančios Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencijos dr. V. Klimaitės ir O. Geležėlytės praktiniame užsiėmime „Psichosocialinis savižudybės rizikos vertinimas“. Organizatoriai: Lietuvos psichologų sąjunga ir LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komitetas;

Spalio 4 d. vykstančio Forumo „Savižudybių prevencijos pamokos Lietuvos savivaldybėse“ M. Stričkos pranešime „Pagalbos savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui organizavimo ir teikimo teisinis reglamentavimas“. Organizatoriai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedra pagal projektą „Savižudybių prevencijos iniciatyvos plėtra Lietuvos savivaldybėse“ ir Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kaip partneris.

LPS renginiai