|
Dėl translyčių asmenų teisių į reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas užtikrinimo
Dar 2001 m. LR Civiliniame kodekse (2.27 str.) buvo numatyta
asmens teisė pakeisti lytį: kad „Nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę
medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks
asmens prašymas turi būti išreikštas raštu“ (2.27 str. 1 d.) ir kad „Lyties
pakeitimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai“ (2.27 str. 2 d.). Civilinio
kodekso 2.27 straipsnis įsigaliojo nuo 2003-07-01, tačiau iki šiol įstatymai, kuriais
būtų nustatyta lyties pakeitimo tvarka ir sąlygos, nėra priimti.
Kadangi
nėra įstatymų, reglamentuojančių lyties keitimą, ir patvirtinto diagnostikos ir
gydymo tvarkos aprašo, dauguma Lietuvos medikų atsisako teikti medicinos
paslaugas translyčiams, nenorėdami rizikuoti netekti licencijos. Dėl to kai
kurie translyčiai vartoja hormoninius preparatus be endokrinologo priežiūros,
tuo keldami pavojų savo sveikatai. Chirurgines operacijas translyčiai priversti
atlikti užsienyje. Be to, translyčiai susiduria su problema pasikeisti asmens
dokumentus. Dėl faktinės išvaizdos neatitikimo asmens dokumentų įrašams translyčiai
asmenys patiria diskriminaciją ir viktimizaciją, sulaukia mažiau socialinės
paramos, o tai neigiamai veikia jų fizinę ir psichikos sveikatą.
Europos
taryba rekomenduoja nediskriminuoti translyčių asmenų; sudaryti galimybę
lengvai (be teismo) pakeisti vardą ir lytį; nereikalauti medicininių pakeitimų
(chirurginių operacijų, hormoninio gydymo), psichiatrinės diagnozės, tam tikro
amžiaus (t.y. sudaryti galimybę keisti lytį vaikams) ar skyrybų; sudaryti
galimybę gauti medicinines paslaugas, jei asmuo jų nori; pagrindinis kriterijus
keičiant dokumentus – asmens savęs apibrėžimas.
2007-09-11
Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą byloje L. prieš Lietuvą(pareiškimo Nr. 27527/03), kuriuo įpareigojo Lietuvą priimti pagal Civilinio
kodekso 2.27 straipsnį reikalingą specialų įstatymą dėl transseksualų lyties
pakeitimo. Dėl ilgai užtrukusio EŽTT sprendimo neįvykdymo Europos Tarybos
Ministrų komitetas nusprendė taikyti bylai L. prieš Lietuvą sustiprintą priežiūrą ir paragino Lietuvos institucijas
pabaigti teisės aktų projektų teisėkūros procesą ir taip pašalinti teisės
spragą, taip pat užkirsti kelią galimiems Konvencijos 8 straipsnio pažeidimams
ateityje.
Lietuvoje
nuo 2010 m. buvo teismų praktika leisti pakeisti asmens dokumentus, jei lytis
chirurgiškai pakeista, bei priteisti užsienyje patirtas lyties keitimo
medicinines išlaidas. Nuo 2017 m. teismų nutartimis translyčiams keičiami
asmens dokumentai remiantis vien psichiatro diagnoze (be privalomų chirurginio
pobūdžio reikalavimų); pagal šią praktiką pakeisti asmens dokumentai keliems
translyčiams.
LR Vyriausybė
iki 2017-09-01 įpareigojo LR Teisingumo ministeriją ir LR Sveikatos apsaugos
ministeriją parengti įstatymų projektus, reglamentuosiančius lyties keitimą. LR
Teisingumo ministerija parengė Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektą. LR Sveikatos apsaugos ministerija
parengė Lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo
tvarkos aprašą.
Tuo
tarpu grupė LR Seimo narių parengė Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo
įstatymo projektą Nr. XIIIP-1327, pagal
kurį draudžiama keisti lytį. Konkrečiau, siūloma pakeisti 2.27 straipsnį ir jį
išdėstyti taip:
„Asmens lyties nustatymo teisinis pagrindas ir lyties
keitimas
1. Asmens lytis yra genetiškai nulemta žmogaus prigimtinė
savybė. Asmens lyties (vyriškos arba moteriškos) nustatymo teisinis pagrindas
yra genetiškai nulemta asmens lytis.
2. Farmakologinės,
chirurginės procedūros ar psichiatrinė, psichologinė terapija, kuriomis
siekiama pakeisti genetiškai nulemtos asmens lyties požymius (lyties keitimas),
Lietuvos Respublikoje yra draudžiamos.“
Savo
argumentus LR Seimo nariai išdėstė aiškinamajame rašte.
Lietuvos
psichologų sąjunga parengė pozicijas dėl abiejų įstatymų projektų: išreiškė
pritarimą LR Teisingumo ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos Asmens
lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektui, kuriuo užtikrinama translyčių
asmenų teisė į orumą ir privataus gyvenimo neliečiamumą (žr. raštą), ir išreiškė
nepritarimą LR Seimo narių parengtam Civilinio kodekso 2.27 straipsnio
pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1327 (žr. raštą), nes vertina jį kaip pažeidžiantį
žmogaus teises ir iš esmės nederantį su šiuolaikinių psichikos sveikatos
srities mokslinių tyrimų duomenimis, mokslininkų rekomendacijomis, kaip gerinti
translyčių asmenų psichikos sveikatą, ir psichologų asociacijų parengtomis
psichologinės praktikos gairėmis. Lietuvos psichologų sąjunga rekomenduoja
rengiant įstatymus remtis šiuolaikinėmis mokslo žiniomis, o įstatymais nustatant
asmenų gydymą – pasaulio sveikatos, medikų bei psichologų organizacijų
rekomendacijomis.
Be to, Lietuvos psichologų
sąjunga palaiko Jaunųjų psichiatrų asociacijos parengtą poziciją (žr. raštą) „Dėl
translyčių asmenų teisių į reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas
užtikrinimo“. Palaikymą šiai pozicijai taip pat išreiškė Jaunųjų gydytojų
asociacija, Klaipėdos universiteto Psichologijos katedra, Lietuvos edukologijos
universiteto Raidos ir ugdymo psichologijos katedra, Lietuvos psichoterapijos
draugija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinika,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedra,
Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugija, Mykolo Romerio universiteto
Psichologijos institutas, „Psichikos sveikatos perspektyvos“, Vilniaus
universiteto Psichiatrijos klinika, Vilniaus universiteto Psichologijos
institutas, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedra.
|
|
LPS renginiai |
|
|
|
|
|
|
|
|