Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Psichologas organizacijoje 2018      Profesinė etika      Kontaktai      LPK2018      EN

Naujienos  /   Naujienlaiškiai  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

Dėl translyčių asmenų teisių į reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas užtikrinimo


Dar 2001 m. LR Civiliniame kodekse (2.27 str.) buvo numatyta asmens teisė pakeisti lytį: kad „Nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu“ (2.27 str. 1 d.) ir kad „Lyties pakeitimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai“ (2.27 str. 2 d.). Civilinio kodekso 2.27 straipsnis įsigaliojo nuo 2003-07-01, tačiau iki šiol įstatymai, kuriais būtų nustatyta lyties pakeitimo tvarka ir sąlygos, nėra priimti.

 

Kadangi nėra įstatymų, reglamentuojančių lyties keitimą, ir patvirtinto diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo, dauguma Lietuvos medikų atsisako teikti medicinos paslaugas translyčiams, nenorėdami rizikuoti netekti licencijos. Dėl to kai kurie translyčiai vartoja hormoninius preparatus be endokrinologo priežiūros, tuo keldami pavojų savo sveikatai. Chirurgines operacijas translyčiai priversti atlikti užsienyje. Be to, translyčiai susiduria su problema pasikeisti asmens dokumentus. Dėl faktinės išvaizdos neatitikimo asmens dokumentų įrašams translyčiai asmenys patiria diskriminaciją ir viktimizaciją, sulaukia mažiau socialinės paramos, o tai neigiamai veikia jų fizinę ir psichikos sveikatą.

 

Europos taryba rekomenduoja nediskriminuoti translyčių asmenų; sudaryti galimybę lengvai (be teismo) pakeisti vardą ir lytį; nereikalauti medicininių pakeitimų (chirurginių operacijų, hormoninio gydymo), psichiatrinės diagnozės, tam tikro amžiaus (t.y. sudaryti galimybę keisti lytį vaikams) ar skyrybų; sudaryti galimybę gauti medicinines paslaugas, jei asmuo jų nori; pagrindinis kriterijus keičiant dokumentus – asmens savęs apibrėžimas.

 

2007-09-11 Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą byloje L. prieš Lietuvą(pareiškimo Nr. 27527/03), kuriuo įpareigojo Lietuvą priimti pagal Civilinio kodekso 2.27 straipsnį reikalingą specialų įstatymą dėl transseksualų lyties pakeitimo. Dėl ilgai užtrukusio EŽTT sprendimo neįvykdymo Europos Tarybos Ministrų komitetas nusprendė taikyti bylai L. prieš Lietuvą sustiprintą priežiūrą ir paragino Lietuvos institucijas pabaigti teisės aktų projektų teisėkūros procesą ir taip pašalinti teisės spragą, taip pat užkirsti kelią galimiems Konvencijos 8 straipsnio pažeidimams ateityje.

 

Lietuvoje nuo 2010 m. buvo teismų praktika leisti pakeisti asmens dokumentus, jei lytis chirurgiškai pakeista, bei priteisti užsienyje patirtas lyties keitimo medicinines išlaidas. Nuo 2017 m. teismų nutartimis translyčiams keičiami asmens dokumentai remiantis vien psichiatro diagnoze (be privalomų chirurginio pobūdžio reikalavimų); pagal šią praktiką pakeisti asmens dokumentai keliems translyčiams.

 

LR Vyriausybė iki 2017-09-01 įpareigojo LR Teisingumo ministeriją ir LR Sveikatos apsaugos ministeriją parengti įstatymų projektus, reglamentuosiančius lyties keitimą. LR Teisingumo ministerija parengė Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektą. LR Sveikatos apsaugos ministerija parengė Lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašą.

 

Tuo tarpu grupė LR Seimo narių parengė Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1327, pagal kurį draudžiama keisti lytį. Konkrečiau, siūloma pakeisti 2.27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Asmens lyties nustatymo teisinis pagrindas ir lyties keitimas

1. Asmens lytis yra genetiškai nulemta žmogaus prigimtinė savybė. Asmens lyties (vyriškos arba moteriškos) nustatymo teisinis pagrindas yra genetiškai nulemta asmens lytis.

2. Farmakologinės, chirurginės procedūros ar psichiatrinė, psichologinė terapija, kuriomis siekiama pakeisti genetiškai nulemtos asmens lyties požymius (lyties keitimas), Lietuvos Respublikoje yra draudžiamos.

 

Savo argumentus LR Seimo nariai išdėstė aiškinamajame rašte.


Lietuvos psichologų sąjunga parengė pozicijas dėl abiejų įstatymų projektų: išreiškė pritarimą LR Teisingumo ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektui, kuriuo užtikrinama translyčių asmenų teisė į orumą ir privataus gyvenimo neliečiamumą (žr. raštą), ir išreiškė nepritarimą LR Seimo narių parengtam Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1327 (žr. raštą), nes vertina jį kaip pažeidžiantį žmogaus teises ir iš esmės nederantį su šiuolaikinių psichikos sveikatos srities mokslinių tyrimų duomenimis, mokslininkų rekomendacijomis, kaip gerinti translyčių asmenų psichikos sveikatą, ir psichologų asociacijų parengtomis psichologinės praktikos gairėmis. Lietuvos psichologų sąjunga rekomenduoja rengiant įstatymus remtis šiuolaikinėmis mokslo žiniomis, o įstatymais nustatant asmenų gydymą – pasaulio sveikatos, medikų bei psichologų organizacijų rekomendacijomis.

 

Be to, Lietuvos psichologų sąjunga palaiko Jaunųjų psichiatrų asociacijos parengtą poziciją (žr. raštą„Dėl translyčių asmenų teisių į reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas užtikrinimo“. Palaikymą šiai pozicijai taip pat išreiškė Jaunųjų gydytojų asociacija, Klaipėdos universiteto Psichologijos katedra, Lietuvos edukologijos universiteto Raidos ir ugdymo psichologijos katedra, Lietuvos psichoterapijos draugija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedra, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugija, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos institutas, „Psichikos sveikatos perspektyvos“, Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinika, Vilniaus universiteto Psichologijos institutas, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedra.

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 














 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Vaikams

Ko tikėtis iš psichologo?
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
Kuo skiriasi psichologas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas?
Kur rasti psichologą?
   Klientams

Kada kreiptis į psichologą?
Kuo skiriasi psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir kiti „psi“?
Ko tikėtis iš psichologo?
Kur rasti psichologą?
Kaip paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
Noriu padėti prenatalinę netektį patiriančioms moterims. Kaip tapti kvalifikuota specialiste, galinčia pasiūlyti savo paslaugas medicinos įstaigoms?
Esu bedarbis, gyvenu Vilniuje. Kur galėčiau gauti nemokamas ar už nedidelę kainą psichoterapines paslaugas?
   Reglamentavimas

   Žurnalistams

   Psichologas organizacijoje 2018

Psichologas organizacijoje 2018
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose
   Kontaktai

   LPK2018

LPK 2018
LPK 2018 dalyvių registracija
LPK 2018 programa
Pranešimų teikimas
LPK 2018 organizatoriai
LPK 2018 vieta ir kontaktai
LPK naudinga informacija
Informacija rėmėjams
Pranešimų santraukų leidinys
Ankstesni LPK