Europos psichologai kreipėsi į Seimo narius ragindami priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą
Europos
psichologų asociacijų federacija (EFPA), atstovaujanti 37 nacionalinėms
psichologų asociacijoms ir vienijanti daugiau nei 300 tūkstančių narių, šiandien oficialiai kreipėsi į Lietuvos Seimą, ragindama priimti Psichologų praktinės
veiklos įstatymą. Paramos įstatymui raštus mūsų šalies Seimo nariams pasirašė ir Norvegijos psichologų asociacija bei Šveicarijos Ciuricho universiteto Taikomosios
psichologijos institutas.
„Teigiamai vertiname, kad Lietuvos Seimas planuoja įstatymu apibrėžti psichologų
praktinę veiklą bei sekti daugelio Europos šalių, kurios tokią praktiką yra
apsibrėžusios, pavyzdžiu. Labai svarbu, jog įstatyme numatyta, kokias
kvalifikacijas psichologai turi atitikti ir kokių kompetencijų reikia, norint
užsiimti psichologo veikla. Įstatymu siekiama įgyvendinti „EuroPsy“
reikalavimus, keliamus psichologo profesijai visoje Europoje“, – teigia EFPA prezidentas dr. Telmo Mourinho
Baptista.
„EuroPsy“
yra profesionalaus psichologo rengimo standartas, kurio link juda visos Europos
šalys.
„Pagrindinis argumentas už
teisinį psichologų paslaugų reguliavimą yra kliento apsauga. Be tokio
reguliavimo šių paslaugų kokybės niekas negali užtikrinti, nėra jokio teisinio
pagrindo kvestionuoti paslaugų kokybę ar efektyvumą. Dar daugiau –
nereguliuojamoms psichologo paslaugoms negali būti taikomos jokios oficialios
sankcijos“, – kreipimesi į Lietuvos Seimą teigia Ole Tunold, Norvegijos
psichologų asociacijos generalinis sekretorius.
Anot O. Tunold,
psichikos ligos smarkiai veikia ir ekonomiką. Negydomos ar neefektyviai gydomos
problemos siejamos su didelėmis nacionalinėmis išlaidomis – ir darbo jėgos, ir
dėl išlaidų išmokoms ar kompensavimo priemonėms. Todėl tai būtina kontroliuoti.
Psichologai iš
Šveicarijos pateikia savo šalies pavyzdį kaip gerą. Šveicarijoje profesionalai
privalo turėti psichologijos bakalauro ir magistro laipsnius. Taip pat
praktikuojantieji privalo laikytis Etikos kodekso bei yra registruojami
specialiame registre. Tad ieškantieji pagalbos gali rasti reikiamą informaciją
apie sertifikuotus psichologus viešajame registre.
Įstatymas – kokybiškoms
paslaugoms užtikrinti
„Šiuo metu nėra jokių
įstatymiškai sureguliuotų svertų, kurie užtikrintų teikiamų psichologinių
paslaugų kokybę. Žmogus, ieškantis psichologinės pagalbos, paprastai ne tik kad
nelabai skiria psichologą nuo psichiatro ar psichoterapeuto, bet ir negali
žinoti, ar prieš jį esantis psichologas yra patikimas specialistas. Todėl
pagrindinis įstatymo siekis yra užtikrinti kokybiškas paslaugas visų praktinę
veiklą vykdančių psichologų, įskaitant ir dirbančius privačiai“, – teigia
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė dr. Neringa Grigutytė.
Įstatymu siekiama, kad klientų apsauga
ir psichologinių paslaugų kokybė būtų užtikrinta per pagrindines keturias
įstatymo projekte įtvirtintas nuostatas: tinkamą psichologo išsilavinimą;
praktinę veiklą konkrečioje srityje, kuri pradžioje atliekama su labiau
patyrusio kolegos priežiūra; psichologo profesinės etikos kodekso laikymąsi bei
nuolatinį kvalifikacijos kėlimą.
„Pasirinktas licencijavimo modelis užtikrintų
asmens atitikimą profesijai, įgyvendinant visus keturis esminius aukščiau
išvardintus psichologo profesijos aspektus. Lietuvos psichologų sąjunga visą
laiką pasisakė už tai, kad licencijas turėtų išduoti valstybinė institucija.
Tačiau nė vienai ministerijai nesutikus licencijuoti psichologų, Valstybė
psichologų profesijos reguliavimo funkciją pagal analogiškus notarų, architektų
ar odontologų modelius Lietuvoje nusprendė deleguoti savivaldai – t. y.
psichologų bendruomenei“, – argumentuoja dr. N. Grigutytė.
Įstatymo rengėjai neabejoja,
kad priėmus įstatymą psichologinių paslaugų prieinamumas nesumažėtų, o kokybė
pagerėtų. „Keliant klausimus dėl psichologinių paslaugų plėtros, atsakingos
institucijos vis aiškindavo, kad pirmiausiai reikia apibrėžti psichologines
paslaugas, tik po to bus galima kalbėti apie tokių paslaugų apmokėjimą pvz. iš
privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Todėl svarbu priimti psichologų
veiklą reglamentuojantį įstatymą, o tuomet galima bus rimčiau kalbėtis apie
psichologinių paslaugų plėtrą“, – teigia Vaikų linijos vadovas dr. Robertas
Povilaitis.
Ar
tikrai įstatymui priimti būtini tragiški atvejai?
Vilniaus universiteto
filosofijos fakulteto profesorė Danutė Gailienė kaip bene svarbiausią argumentą,
šalia kitų, įvardina psichologų profesijos etiką.
„Stebėdama mūsų
profesiją matau nesėkmingo konsultavimo atvejus, prisistatančių psichologais
žmonių veiklą ar nuo jos nukentėjusius žmones. Skaičiais to nenusakysi, nes
skundai dėl galimų psichologo etikos pažeidimų net negali būti nagrinėjami, nes
nėra reikalingų įstatymų. Dirbdama savižudybių prevencijos srityje žinau
atvejų, kai suicidinės rizikos asmenys buvo konsultuojami neturinčių reikiamos
kvalifikacijos specialistų ir todėl nebuvo išgelbėti. Reikia pasakyti, kad tai
būna didelis sukrėtimas ir pačiam konsultavusiam specialistui. Ar turime
laukti, kol suvesime tokių atvejų statistiką? Tikrai ne. Kiekvienas žmogus,
kiekviena gyvybė yra brangi, ir todėl turime kuo greičiau juos apsaugoti,
įvesdami vieningą psichologų paslaugų teikimo kokybinį reguliavimą“, – sako prof. D. Gailienė.
Daugiau informacijos:
Lietuvos
psichologų sąjunga
Tel. 8 673
31197 Email.
lps@psichologusajunga.lt
|