Diskusija psichologų veiklos reglamentavimo klausimais

Spalio 18 d. LPS iniciavo diskusiją psichologų veikos reglamentavimo klausimais apie psichologų praktinės veiklos licencijavimą ir Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą XIIIP-685(2). Poreikis kalbėtis, išgirsti vieniems kitus ir ieškoti sprendimų atrodo didelis, nors dalyvavo sąlyginai nedaug žmonių. Buvo pristatyta dalis duomenų iš internetinės psichologų apklausos (apklausos organizatoriai žadėjo pasidalinti rezultatais). Diskusijos metu išryškėjo skirtingos pozicijos dėl įstatymo.

Lietuvos psichologų sąjungos požiūriu Psichologų praktinės veiklos įstatymas yra sveikintinas. Vienas iš LPS tikslų (Nr. 2.1.11.) yra „Inicijuoti įstatymus ir ar jų pataisas, užtikrinančius psichologinių paslaugų kokybę ir kvalifikuotą psichologo praktiką“. Nuo 2010 m., kai buvo pasirašytas Psichologų Memorandumas, psichologų praktinės veiklos reglamentavimas yra LPS veiklos prioritetuose. Memorandume skelbiama, jog suprantant psichologo profesijos svarbą visuomenėje bei atsakomybę, būtina teisiškai reglamentuoti psichologo profesiją (siekiant užtikrinti kokybiškas psichologų paslaugas Lietuvoje bei atsižvelgiant į kitų Europos šalių praktiką) ir pritariama Psichologų praktinės veiklos įstatymo reikalingumui. Taip pat nurodoma, jog Psichologas, norintis užsiimti praktine veikla Lietuvoje, privalo gauti licenciją. Reikalavimai licencijai gauti Lietuvoje turi atitikti Europos psichologų asociacijų federacijos nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus – psichologo bakalauro ir psichologo magistro kvalifikacija (arba ne trumpesnės kaip penkerių metų nuoseklios psichologijos studijos) ir vienerių metų prižiūrima praktika.

Įstatymas užtikrintų formalų valstybės psichologo profesijos atskyrimą ir pripažinimą. Šiai dienai Lietuvoje psichologų paslaugos ir jų kokybės užtikrinimas iš dalies įformintas tik švietimo ir sveikatos srityse. Įstatymas apimtų visose srityse dirbančių psichologų:

tinkamą išsilavinimą;
praktinę veiklą tam tikroje srityje, kuri pradžioje atliekama su priežiūra;
psichologo profesinės etikos kodekso laikymąsi;
nuolatinį kvalifikacijos kėlimą.

Licencijavimas – vienas iš būdų užtikrinti asmens atitikimą profesijai, įgyvendinant visus keturis esminius aukščiau išvardintus psichologo profesijos aspektus. Valstybė psichologų profesijos reguliavimo funkciją deleguoja Savivaldai – t. y. psichologų bendruomenei. Tai reiškia, kad psichologų bendruomenė (LPS) po įstatymo priėmimo turės parengti Licencijavimo taisykles, kuriose bus aprašyti su licencijavimu susiję klausimai, tokie kaip prižiūrimos praktinės veiklos organizavimas, kvalifikacijos kėlimas ir kt.

Kviečiame aktyviai dalyvauti tolesnėse diskusijose, prisidėti prie Licencijavimo taisyklių kūrimo. LPS nuomone, ypatingai svarbu yra sukurti racionalius prižiūrimos praktikos pradedančiam psichologui ir kvalifikacijos kėlimo modelius. Informuosime kai tik bus paskelbtas po Seime vykusių klausymų pagal išsakytas pastabas pakoreguotas įstatymo projekto variantas.

LPS renginiai