Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Reglamentavimas      Tėvams ir specialistams      COVID-19       Kontaktai      Lietuvos psichologų kongresas 2024      Profesinė etika      EN

LPS komitetai  /   Etikos komitetas  /   Nacionalinis EuroPsy suteikimo komitetas  /   Organizacinės psichologijos komitetas  /   Edukacinės psichologijos komitetas  /   Psichologinio įvertinimo ir testavimo komitetas  /   Klinikinės ir sveikatos psichologijos komitetas  /   Vaiko psichologinės gerovės komitetas  /   Teisės psichologijos komitetas  /   Krizių ir katastrofų psichologijos komitetas  /   Neuropsichologijos grupė  /   Aplinkos psichologijos grupė  /   LGBTQIA+ psichologijos grupė  /   Aukštųjų mokyklų psichologų grupė  /   Reprodukcinės psichologijos specialistų grupė  /  

Ar X darbo skelbime nurodytas psichologo funkcijas gali atlikti psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį turintis asmuo?

KLAUSIMAS (2017-01-30)

Ar X darbo skelbime nurodytas psichologo funkcijas gali atlikti psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį turintys asmenys?

ATSAKYMAS (2017.02.23)

Lietuvos psichologų sąjungą pasiekė X darbo skelbimas psichologo pareigoms užimti.

Lietuvos psichologų sąjunga yra didžiausia Lietuvoje visuomeninė organizacija vienijanti psichologus, dirbančius įvairiose psichologijos srityse ir aktyviai skatinanti bei koordinuojanti profesionalios psichologinės pagalbos plėtrą bei formuojanti profesionalios psichologijos sampratą visuomenėje. Siekdami užtikrinti, kad Lietuvoje būtų teikiamos tik profesionalios ir kokybiškos psichologo paslaugos bei puoselėdami psichologo profesijos prestižą, šiuo laišku norime atkreipti dėmesį, kad minėtame darbo skelbime psichologo pareigoms užimti nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai pretendentui neatitinka tame pačiame skelbime nurodytų psichologo funkcijų.

Minėtame darbo skelbime nurodoma, kad į psichologo pareigas gali pretenduoti psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį turintis asmuo. Tačiau didelė dalis tame pačiame darbo skelbime išvardintų psichologo funkcijų (pvz., konsultuoti psichologinių ir asmenybės problemų turinčius asmenis šių problemų sprendimo klausimais; rengti individualias rekomendacijas psichologinėms ir asmenybės problemoms spręsti; inicijuoti, rengti ir įgyvendinti psichologinių problemų prevencijos programas, padedančias išvengti psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų; vesti individualius ir grupinius atsipalaidavimo užsiėmimus; vesti motyvacinius interviu) gali būti atliekamos tik profesionalaus psichologo, turinčio teisę užsiimti savarankiška psichologo veikla ir tikrai viršija psichologijos bakalauro kompetenciją.

Europoje psichologų rengimo ir profesinės praktikos standartus numato EuroPsy nuostatai (http://www.europsy.lt/lps/admin/spaw2/uploads/files/EuroPsy_nuostatai_LT.pdf), kurių pagrindu Europoje ir Lietuvoje profesionaliems psichologams, įrodžiusiems, jog atitinka šiuos standartus, išduodami EuroPsy sertifikatai, leidžiantys užsiimti psichologo praktine veikla daugelyje Europos šalių. Be to, vadovaujantis šiais standartais sukonstruotos daugelis Europos ir visos Lietuvos universitetuose vykdomos pirmos ir antros pakopos psichologijos programos. Kalbant apie psichologo profesinę kvalifikaciją, EuroPsy nuostatai nurodo, kad:

·      pirmosios pakopos (bakalauro) psichologijos studijų programos „nesuteikia jokios profesinės kvalifikacijos bei kompetencijų reikalingų nepriklausomai psichologo praktikai.“ (EuroPsy nuostatai, 17 p.)

·      „antrosios pakopos programa ruošia studentą nepriklausomai profesinei psichologo praktikai“ (EuroPsy nuostatai, 18 p.). Be to, „magistras ar jo atitikmuo gautas po 5 metų studijų (300 ECTS) yra laikomas būtinu kvalifikacijos laipsniu, reikalingu pradėti dirbti psichologijos srityje.“ (EuroPsy nuostatai, 17 p.)

Šiuos EuroPsy standartus atspindi ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. V-1 „Dėl numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ bei šio įsakymo pakeitimai (2017 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. V-60), kuriuose nurodoma, kad sveikatos specialisto spaudas psichologui suteikiamas, jei jo kvalifikaciją patvirtina: „7.4. diplomas, patvirtinantis pabaigtas universitetines aukštojo mokslo studijas, universitetų, rengiančių psichologus, akademinė pažyma, patvirtinanti pabaigtas psichologijos išlyginamąsias studijas, ir universitetų, rengiančių psichologus, diplomas, patvirtinantis pabaigtą klinikinės  ar sveikatos  psichologijos  magistro studijų programą“.

Šiuo metu Lietuvoje rengiamame Psichologų praktinės veiklos įstatyme taip pat numatoma, kad savarankiška psichologo veikla galės užsiimti tik pirmos ir antros psichologijos studijų pakopų diplomus turintis asmuo.

Remiantis šiais dokumentais ir Europoje bei Lietuvoje nusistovėjusia praktika, tik psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį turintis asmuo negali užsiimti nepriklausoma psichologo praktika. Todėl minėtame darbo skelbime išvardintoms funkcijoms atlikti turėtų būti įdarbintas psichologijos bakalauro ir magistro (ar juos atitinkantį) kvalifikacinį laipsnį turintis asmuo. Dar daugiau, kadangi skelbime kalbama apie sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaujantis minėtu LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, reikalingas sveikatos ar klinikinės psichologijos magistro diplomas.

Lietuvos psichologų sąjunga atkreipia dėmesį, kad psichologo praktinė veikla yra atsakinga, sudėtinga ir reikalauja aukštos kvalifikacijos. Nesilaikant šiame laiške išdėstytų principų ir neužtikrinant, kad psichologo paslaugas teiktų tik tam pasirengęs, atitinkamą kvalifikaciją ir kompetencijas turintis specialistas, iškyla realus žalos klientams ir visuomenei pavojus ir diskredituojama psichologo profesija. Todėl prašome atkreipti į tai dėmesį vykdant darbuotojų atranką į psichologo pareigas.