Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų draugijos vienijasi ir reikalauja mokslo politikos atnaujinimo
Dvylika Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų
akademinių asociacijų, vienijančių apie pusantro tūkstančio narių, paskelbė
deklaraciją, kuria reikalaujama esmingai atnaujinti Lietuvos mokslo politiką.
Pabrėžiama, kad mokslas ir studijos pagaliau turi tapti pagrindiniu Lietuvos
valstybės prioritetu, ir tai turi būti įtvirtinta nacionaliniu susitarimu.
Pasak vienos iš
deklaracijos iniciatorių, Lietuvos sociologų draugijos prezidentės
doc. dr. Mildos Ališauskienės, kaip rodo oficialiai skelbiami duomenys,
valstybės asignavimai aukštojo mokslo studijoms, kaip BVP daliai, nuolatos
mažėja. Lietuvos valstybinio sektoriaus išlaidos aukštajam mokslui vienam
gyventojui nesiekia nė pusės to, ką vidutiniškai išleidžia kitos ES šalys
narės.
Kitas deklaracijos
iniciatorius Lietuvos politologų asociacijos vadovas doc. dr. Liutauras
Gudžinskas akcentuoja, kad toks prastas mokslo ir studijų finansavimas
neatliepia nei realios šalies ekonominės situacijos (Lietuvos BVP vienam
gyventojui siekia apie tris ketvirčius ES vidurkio), nei skambių politikų
pasižadėjimų.
„Prieš penkerius
metus priimtoje Valstybės pažangos strategijoje, sumanios visuomenės tikslas
buvo paskelbtas svarbiausiu valstybės prioritetu. Deja, pati mokslo bendruomenė
to visiškai nepajuto. Daug kalbama apie inovatyvumo stoką, bet nedaroma nieko,
kas šią situaciją keistų iš esmės“, - pabrėžė L. Gudžinskas.
Deklaracija
susideda iš dešimties punktų, kurie, susibūrusių akademinių asociacijų manymu,
privalomi siekiant naujos Lietuvos mokslo politikos. Čia pabrėžiamas
pusiausvyros tarp skirtingoms mokslo šakoms skiriamo dėmesio atstatymas,
būtinybė atsisakyti ekonominės naudos logika grįsto dabartinio mokslo ir
studijų finansavimo, skatinti ir remti aukštojo mokslo tarptautiškumą, plėtoti
lituanistiką ir svarbių HSM darbų vertimų programą, ugdyti pasitikėjimą
mokslininkais ir jų bendruomenėmis, užtikrinti skaidrų lėšų skirstymą ir
sudaryti nacionalinį susitarimą, kuris numatytų deramą paramą aukštajam mokslui
kaip prioritetinei valstybės gyvenimo sričiai.
Deklaracija žymi
ją pasirašiusių HSM asociacijų Sąjūdį – gilesnio tarpusavio bendradarbiavimo
pradžią. Susibūrę HSM draugijų atstovai sieks, kad politikai galiausiai pradėtų
skirti reikalingą dėmesį tiek HSM disciplinų plėtotei, tiek visos mokslo
politikos atnaujinimui. Su visu deklaracijos tekstu galima susipažinti čia: http://sociology.lt/
humanitariniu-ir-socialiniu- mokslu-hsm-atstovu-sajudzio-
deklaracija-del-lietuvos- mokslo-politikos-atnaujinimo/
HSM atstovų
Sąjūdžio deklaracija skelbiama daugelyje pasaulio šalių balandžio 22 d.
įvyksiančio Maršo už mokslą išvakarėse. Eitynės organizuojamos ir Vilniuje (http://www.bti.vu.lt/marsas- uz-moksla). Jose kviečiami dalyvauti visi,
kurie palaiko žiniomis grįstą
politiką, mokslo mokymą, mokslo finansavimą ir visiems atvirą mokslą.
Kontaktiniai
asmenys:
doc. dr. Liutauras
Gudžinskas, Lietuvos politologų asociacijos prezidentas, tel. 869818488 doc. dr. Milda Ališauskienė, Lietuvos sociologų
draugijos prezidentė, tel. 868613183
Parengė doc. dr. Antanas Kairys
|