|
|
LPS pranešimas spaudai: „Psichologai 16 metų laukia įstatymo, kuris leistų atskirti specialistus nuo „stebukladarių“Lietuvos
psichologų sąjungos duomenimis, šalyje skirtingose institucijose dirba beveik
2000 psichologų. Nuo Nepriklausomybės laikų nėra priimtas psichologų praktinės
veiklos įstatymas, kuris numatytų psichologų veiklos licenzijavimą, galintį
užtikrinti psichologinių paslaugų teikimo visuomenei kokybę. Pasak Lietuvos
psichologų sąjungos narių, gyvenimas be
įstatymo, reglamentuojančio, kas yra psichologas ir kas gali tokiu vadintis, sukuria
keistą situaciją, kai žmones konsultuoja „Bhakti
jogą praktikuojantis psichologas", „chiromantas
ir psichologas", „vedinis
psichologas" ir t.t. Jie žada žmonėms stebuklus ir patys skelbiasi esantys
stebukladariai.
Kiek Lietuvoje psichologų 2015-2016
metų duomenimis, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiose įstaigose dirbo
933 psichologai ir 47 psichologų asistentai. Sveikatos apsaugos ministerijos
duomenimis, sveikatos priežiūros specialisto spaudo numeriai yra suteikti 579
medicinos psichologams (2015 m. dirbo 286 psichologai), Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos įstaigose – 230 psichologų, Kalėjimų departamente – 46,
Vidaus reikalų ministerijos įstaigose – 39, Krašto apsaugos ministerijos įstaigose
– 30 psichologų. Viso apie 1900 psichologų. „Šie statistiniai duomenys neatsispindi, kiek
yra dirbančių organizacinių psichologų, sporto ir kitų sričių psichologų bei
tų, kurie dirba privačiai. Tikėtina, kad jų yra bent dvigubai daugiau. Deja,
gauti tikslios informacijos, kiek yra psichologines paslaugas teikiančių asmenų
neįmanoma, kol nebus licencijavimo ir psichologų registro/sąvado. Tuo pačiu ir
negalime pasakyti, kiek yra „stebukladarių",
save vadinančių psichologais. Problema, kad žmonės net nežino, kas yra
psichologas, kokias kompetencijas jis turi turėti, kuo jis skiriasi,
pavyzdžiui, nuo psichiatro, kur gali kreiptis žmonės, jei yra nepatenkinti
psichologo paslaugomis ir pan.”, - sako Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė
Neringa Grigutytė.
Patikimas psichologas – su sertifikatu Šiuo
metu nėra jokių įstatymiškai sureguliuotų svertų, kurie leistų tiksliai
įvardinti, ar prieš jus esantis psichologas yra patikimas specialistas. „Kol nėra psichologų praktinę veiklą reglamentuojančio įstatymo,
EuroPsy sertifikatas yra vienas iš tų kriterijų, leidžiančių suprasti, jog
psichologas bent jau turi kvalifikaciją ir reikiamą patirtį. Norint įgyti
EuroPsy sertifikatą psichologui keliami tokie reikalavimai: baigtos
universitetinės psichologijos studijos (bakalauro ir magistro laipsnis), 3
metai darbo patirties savo srityje arba metų trukmės prižiūrima praktika. Šį
sertifikatą įgiję psichologai privalo nuolat tobulintis, dalyvauti mokymuose,
seminaruose. Įgiję EuroPsy sertifikatą psichologai pasirašo, kad laikysis psichologo
profesinės etikos kodekso. Jeigu įvyksta kažkokie įvykiai susiję su etikos
pažeidimu, juos svarsto profesinės etikos komitetas“, - aiškina Lietuvos
psichologų sąjungos valdybos narė, nacionalinio
EuroPsy suteikimo komiteto pirmininkė Inga Truskauskaitė-Kunevičienė. „EuroPsy sertifikavimas yra savanoriškas, žiūrint
valstybiniu lygiu, jis neturi didelės reikšmės priimant į darbą. Tik tiek, kad
psichologas sau papildomai turi patvirtinimą, jog jis atitinka reikalavimus,
keliamus psichologui, kurie yra suformuoti Europos psichologų asociacijų federacijos“,
- sako Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys, Reglamentavimo komiteto
pirmininkas doc., dr. Alfredas Laurinavičius. Šiuo metu EuroPsy sertifikatą
turi 144
psichologai, Lietuvos psichologų sąjunga vienija 600 narių.
Ką pakeistų įstatymas Pasak
doc., dr. A. Laurinavičiaus, Lietuvos
psichologų sąjunga dėl kelių priežasčių suinteresuota, kad įstatymas būtų kuo
greičiau priimas. Viena, kad pagerėtų psichologinių paslaugų prieinamumas.
Antra, kad pagerėtų psichologinių paslaugų kokybė. „Mes manome, kad ne bet kas turėtų teikti psichologines paslaugas.
Paslaugų teikėjui turi būti keliami atitinkami reikalavimai, kurie ir būtų
suformuluoti profesinės veiklos įstatyme: · Psichologas turi turėti universitetinį išsilavinimą, · Keičiant darbo sritį, jis privalėtų konsultuotis su
daugiau patyrusiu kolega, · Turi kelti kvalifikaciją. Psichologiniu įvertinimu, konsultavimu ir švietimu
užsiimantys specialistai turėtų būti licenzijuojami. Norintys išlaikyti
licenziją privalės kelti savo kvalifikaciją, vadinasi, gaus naujausias žinias,
tobulės, neužsidarys tarp keturių savo kabineto durų“, - aiškina doc., dr. A.
Laurinavičius. Jis pabrėžia, jog psichologai yra specialistai, kurie
labai aiškiai suvokia savo ribas, jie žino, kiek padėti yra įmanoma, o kas yra
neįmanoma. „Kuo tikras psichologas skirtųsi nuo save tokiu skelbiančio? Tikras
psichologas nepretenduoja į stebukladarius. Reikiamų kompetencijų, žinių
neturintys ir etikos normų nesilaikantys psichologais save vadinantys asmenys
reklamuoja stebuklus, jie „padeda“ visiems ir per trumpą laiką. Mes norėtume,
kad psichologai nebūtų stebukladariais. Psichologų praktinės veiklos įstatymas padėtų
kiekvienam lengvai atskirti stebukladarį nuo praktikuojančio psichologo“, -
sako A. Laurinavičius. „Įsivaizduokime, kad žmogus nuvažiuoja į
kažkokius mokymus, gauna ten įrankius (kažkokius lengvai taikomus psichologinius
metodus) ir neturėdamas bazinių žinių, imąsi teikti pagalbą. Jis žada
stebuklus, bet jis gali smarkiai pakenkti žmogui, o dėl „stebukladarių“ padarytos žalos dažnai kenčia psichologų
įvaizdis.Tokie reikalavimai, kokie yra suformuoti siekiantiems
EuroPsy sertifikato priėmus praktinės veiklos įstatymą būtų privalomi visiems
psichologams. Tada EuroPsy sertifikatas taptų europiniu pažymėjimu,
praplečiančiu specialisto kompetencijas, kad matytųsi specialisto svoris
Europos mastu“, - papildo psichologė, LPS valdybos narė Inga Truskauskaitė-Kunevičienė.
Kodėl įstatymas
nepriimtas 16 metų? Nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos psichologų sąjunga
nuolat dėjo pastangas, kad būtų priimtas psichologo praktinės veiklos
įstatymas. Kodėl jis vis nepriimtas? „Esminė priežastis –
psichologai dirba įvairiose srityse, kurios patenka į daugelio ministerijų
pavaldumą. Psichologai dirba privačioje praktikoje, sveikatos institucijose,
švietimo įstaigose, socialinėse organizacijose, krašto apsaugos sistemoje,
policijoje. Dar iškyla toks techninis klausimas – kas turėtų užsiimti
licenzijavimu? Reikalinga ministerija ar kažkokia kita institucija, kuri turėtų
tą daryti. Įstatymas šiuo metu tobulinamas, teikiamos pataisos, jis sulaukia
pastabų. Esmė – nėra priimta sprendimų, kas tą galėtų daryti. Kas apsiims globoti
psichologus? Visose srityse dirbančių psichologų licenzijavimas, matyt, nebus
lengva užduotis“, - sako doc., dr. A. Laurinavičius. Pasak Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narių,
psichologo praktinės veiklos įstatymo priėmimas – tai strateginis požiūris į
psichologinės pagalbos užtikrinimą, tuo pačiu ir psichinių paslaugų prieinamumą
visuose sektoriuose.
Psichologų paruošimas ir statistika · Psichologai Lietuvoje
ruošiami nuo 1974 m. Psichologus Lietuvoje ruošia: Vilniaus universitetas, Vytauto
didžiojo universitetas, Lietuvos Edukologijos universitetas, Lietuvos sveikatos
mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas, Mykolo Romerio universitetas. · Iš pradžių buvo
vienpakopės studijos, dabar dirbti psichologu savarankiškai gali asmuo, baigęs
ir psichologijos bakalauro, ir psichologijos magistro studijas. · Per metus
psichologijos magistrantūros studijas baigia apie 200 studentų (priklausomai
nuo metų). · Vien per paskutinius
penkerius metus parengta apie 1000 specialistų. · „Faktiškai, psichologų Lietuvoje tikrai
netrūksta, trūksta atitinkamo valstybės požiūrio, kad būtų steigiami etatai,
adekvatūs atlyginimai ir didinamas psichologinių paslaugų prieinamumas, ypač
regionuose. Regionuose situacija su psichologais yra panaši kaip su gydytojai –
jų trūksta, specialistus reikia prisivilioti”, - sako Lietuvos psichologų
sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė.
|
|
