Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Tėvams ir specialistams      LPK2019      Profesinė etika      Kontaktai      EN

Naujienos  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

LPS pranešimas spaudai: „Psichologai 16 metų laukia įstatymo, kuris leistų atskirti specialistus nuo „stebukladarių“


Lietuvos psichologų sąjungos duomenimis, šalyje skirtingose institucijose dirba beveik 2000 psichologų. Nuo Nepriklausomybės laikų nėra priimtas psichologų praktinės veiklos įstatymas, kuris numatytų psichologų veiklos licenzijavimą, galintį užtikrinti psichologinių paslaugų teikimo visuomenei kokybę. Pasak Lietuvos psichologų sąjungos narių, gyvenimas be įstatymo, reglamentuojančio, kas yra psichologas ir kas gali tokiu vadintis, sukuria keistą situaciją, kai žmones konsultuoja Bhakti jogą praktikuojantis psichologas", chiromantas ir psichologas", vedinis psichologas" ir t.t. Jie žada žmonėms stebuklus ir patys skelbiasi esantys stebukladariai.

  


Kiek Lietuvoje psichologų


2015-2016 metų duomenimis, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiose įstaigose dirbo 933 psichologai ir 47 psichologų asistentai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sveikatos priežiūros specialisto spaudo numeriai yra suteikti 579 medicinos psichologams (2015 m. dirbo 286 psichologai), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstaigose – 230 psichologų, Kalėjimų departamente – 46, Vidaus reikalų ministerijos įstaigose – 39, Krašto apsaugos ministerijos įstaigose – 30 psichologų. Viso apie 1900 psichologų.


Šie statistiniai duomenys neatsispindi, kiek yra dirbančių organizacinių psichologų, sporto ir kitų sričių psichologų bei tų, kurie dirba privačiai. Tikėtina, kad jų yra bent dvigubai daugiau. Deja, gauti tikslios informacijos, kiek yra psichologines paslaugas teikiančių asmenų neįmanoma, kol nebus licencijavimo ir psichologų registro/sąvado. Tuo pačiu ir negalime pasakyti, kiek yra stebukladarių", save vadinančių psichologais. Problema, kad žmonės net nežino, kas yra psichologas, kokias kompetencijas jis turi turėti, kuo jis skiriasi, pavyzdžiui, nuo psichiatro, kur gali kreiptis žmonės, jei yra nepatenkinti psichologo paslaugomis ir pan.”, - sako Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė.


 

Patikimas psichologas – su sertifikatu


Šiuo metu nėra jokių įstatymiškai sureguliuotų svertų, kurie leistų tiksliai įvardinti, ar prieš jus esantis psichologas yra patikimas specialistas.


„Kol nėra psichologų praktinę veiklą reglamentuojančio įstatymo, EuroPsy sertifikatas yra vienas iš tų kriterijų, leidžiančių suprasti, jog psichologas bent jau turi kvalifikaciją ir reikiamą patirtį. Norint įgyti EuroPsy sertifikatą psichologui keliami tokie reikalavimai: baigtos universitetinės psichologijos studijos (bakalauro ir magistro laipsnis), 3 metai darbo patirties savo srityje arba metų trukmės prižiūrima praktika. Šį sertifikatą įgiję psichologai privalo nuolat tobulintis, dalyvauti mokymuose, seminaruose. Įgiję EuroPsy sertifikatą psichologai pasirašo, kad laikysis psichologo profesinės etikos kodekso. Jeigu įvyksta kažkokie įvykiai susiję su etikos pažeidimu, juos svarsto profesinės etikos komitetas“, - aiškina Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narė, nacionalinio EuroPsy suteikimo komiteto pirmininkė Inga Truskauskaitė-Kunevičienė.


„EuroPsy sertifikavimas yra savanoriškas, žiūrint valstybiniu lygiu, jis neturi didelės reikšmės priimant į darbą. Tik tiek, kad psichologas sau papildomai turi patvirtinimą, jog jis atitinka reikalavimus, keliamus psichologui, kurie yra suformuoti Europos psichologų asociacijų federacijos“, - sako Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys, Reglamentavimo komiteto pirmininkas doc., dr. Alfredas Laurinavičius. Šiuo metu EuroPsy sertifikatą turi 144 psichologai, Lietuvos psichologų sąjunga vienija 600 narių.


 

Ką pakeistų įstatymas


Pasak doc., dr. A. Laurinavičiaus, Lietuvos psichologų sąjunga dėl kelių priežasčių suinteresuota, kad įstatymas būtų kuo greičiau priimas. Viena, kad pagerėtų psichologinių paslaugų prieinamumas. Antra, kad pagerėtų psichologinių paslaugų kokybė.

„Mes manome, kad ne bet kas turėtų teikti psichologines paslaugas. Paslaugų teikėjui turi būti keliami atitinkami reikalavimai, kurie ir būtų suformuluoti profesinės veiklos įstatyme:  

·        Psichologas turi turėti universitetinį išsilavinimą,

·        Keičiant darbo sritį, jis privalėtų konsultuotis su daugiau patyrusiu kolega,

·        Turi kelti kvalifikaciją.

Psichologiniu įvertinimu, konsultavimu ir švietimu užsiimantys specialistai turėtų būti licenzijuojami. Norintys išlaikyti licenziją privalės kelti savo kvalifikaciją, vadinasi, gaus naujausias žinias, tobulės, neužsidarys tarp keturių savo kabineto durų“, - aiškina doc., dr. A. Laurinavičius.


Jis pabrėžia, jog psichologai yra specialistai, kurie labai aiškiai suvokia savo ribas, jie žino, kiek padėti yra įmanoma, o kas yra neįmanoma. „Kuo tikras psichologas skirtųsi nuo save tokiu skelbiančio? Tikras psichologas nepretenduoja į stebukladarius. Reikiamų kompetencijų, žinių neturintys ir etikos normų nesilaikantys psichologais save vadinantys asmenys reklamuoja stebuklus, jie „padeda“ visiems ir per trumpą laiką. Mes norėtume, kad psichologai nebūtų stebukladariais. Psichologų praktinės veiklos įstatymas padėtų kiekvienam lengvai atskirti stebukladarį nuo praktikuojančio psichologo“, - sako A. Laurinavičius.


Įsivaizduokime, kad žmogus nuvažiuoja į kažkokius mokymus, gauna ten įrankius (kažkokius lengvai taikomus psichologinius metodus) ir neturėdamas bazinių žinių, imąsi teikti pagalbą. Jis žada stebuklus, bet jis gali smarkiai pakenkti žmogui, o dėl „stebukladarių“ padarytos žalos dažnai kenčia psichologų įvaizdis.Tokie reikalavimai, kokie yra suformuoti siekiantiems EuroPsy sertifikato priėmus praktinės veiklos įstatymą būtų privalomi visiems psichologams. Tada EuroPsy sertifikatas taptų europiniu pažymėjimu, praplečiančiu specialisto kompetencijas, kad matytųsi specialisto svoris Europos mastu“, - papildo psichologė, LPS valdybos narė Inga Truskauskaitė-Kunevičienė.


 

Kodėl įstatymas nepriimtas 16 metų?


Nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos psichologų sąjunga nuolat dėjo pastangas, kad būtų priimtas psichologo praktinės veiklos įstatymas.


Kodėl jis vis nepriimtas? „Esminė priežastis – psichologai dirba įvairiose srityse, kurios patenka į daugelio ministerijų pavaldumą. Psichologai dirba privačioje praktikoje, sveikatos institucijose, švietimo įstaigose, socialinėse organizacijose, krašto apsaugos sistemoje, policijoje. Dar iškyla toks techninis klausimas – kas turėtų užsiimti licenzijavimu? Reikalinga ministerija ar kažkokia kita institucija, kuri turėtų tą daryti. Įstatymas šiuo metu tobulinamas, teikiamos pataisos, jis sulaukia pastabų. Esmė – nėra priimta sprendimų, kas tą galėtų daryti. Kas apsiims globoti psichologus? Visose srityse dirbančių psichologų licenzijavimas, matyt, nebus lengva užduotis“, - sako doc., dr. A. Laurinavičius.


Pasak Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narių, psichologo praktinės veiklos įstatymo priėmimas – tai strateginis požiūris į psichologinės pagalbos užtikrinimą, tuo pačiu ir psichinių paslaugų prieinamumą visuose sektoriuose.  

 

Psichologų paruošimas ir statistika



·        Psichologai Lietuvoje ruošiami nuo 1974 m. Psichologus Lietuvoje ruošia: Vilniaus universitetas, Vytauto didžiojo universitetas, Lietuvos Edukologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas, Mykolo Romerio universitetas.


·        Iš pradžių buvo vienpakopės studijos, dabar dirbti psichologu savarankiškai gali asmuo, baigęs ir psichologijos bakalauro, ir psichologijos magistro studijas.


·    Per metus psichologijos magistrantūros studijas baigia apie 200 studentų (priklausomai nuo metų).


·        Vien per paskutinius penkerius metus parengta apie 1000 specialistų.


·   Faktiškai, psichologų Lietuvoje tikrai netrūksta, trūksta atitinkamo valstybės požiūrio, kad būtų steigiami etatai, adekvatūs atlyginimai ir didinamas psichologinių paslaugų prieinamumas, ypač regionuose. Regionuose situacija su psichologais yra panaši kaip su gydytojai – jų trūksta, specialistus reikia prisivilioti”, - sako Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė.

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 

























 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Vaikams

Ko tikėtis iš psichologo?
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
Kuo skiriasi psichologas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas?
Kur rasti psichologą?
   Klientams

Kada kreiptis į psichologą?
Kuo skiriasi psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir kiti „psi“?
Ko tikėtis iš psichologo?
Kur rasti psichologą?
Kaip paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
Noriu padėti prenatalinę netektį patiriančioms moterims. Kaip tapti kvalifikuota specialiste, galinčia pasiūlyti savo paslaugas medicinos įstaigoms?
Esu bedarbis, gyvenu Vilniuje. Kur galėčiau gauti nemokamas ar už nedidelę kainą psichoterapines paslaugas?
Filmų ir Knygų psichikos sveikatos temomis sąrašai
   Reglamentavimas

   Žurnalistams

   Tėvams ir specialistams

   LPK2019

LPK 2019
LPK 2019 plenariniai pranešimai
LPK 2019 dalyvių registracija
Pranešimų santraukų teikimas
LPK 2019 organizatoriai
LPK 2019 vieta ir kontaktai
Ankstesni LPK
LPK 2019 programa
LPK 2019 prieškongresiniai seminarai
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose
   Kontaktai