Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Reglamentavimas      Tėvams ir specialistams      COVID-19       Kontaktai      Lietuvos psichologų kongresas 2024      Profesinė etika      EN





           

                

                  







 


 
.

 

 

Kokias atvejais gali padėti psichologas?


·      Kai kurie vaikai labai nesutaria su tėvais. Vaikams atrodo, kad tėvai jų nuolat nesupranta, verčia daryti tai, ko jie nenori, kas jiems per sunku. Tuomet vaikai jaučiasi pikti, nepatenkinti, liūdni, ginčijasi su tėvais, nepadaro, ką liepia tėvai, o kartais net nenori grįžti namo. Kai kurie vaikai labai nesutaria su savo broliais ar seserimis: jie vis nepasidalina žaislais, trukdo vienas kitam žaisti ar mokytis, atima kito daiktus, pešasi, mušasi vienas su kitu. Tai vadinama šeimos santykių sunkumais. Tokiais atvejais psichologas išklauso visus šeimos narius, jų norus ir padeda šeimos nariams susitarti, kad visi šeimoje jaustųsi geriau.

 

·    Kai kuriems vaikams nesiseka bendrauti su žmonėmis. Vieni vaikai visai nenori su niekuo bendrauti. Kiti bendrauti nori, bet nemoka, kaip susirasti draugų. Jie jaudinasi, ką kiti apie juos pagalvos, ar jų neatstums. Treti draugų susiranda, tačiau labai greitai susipyksta ir išsiskiria. Kiti vaikai jų nepriima į savo grupę, juos atstumia. Tai vadinama bendravimo sunkumais. Tokiu atveju psichologas padeda išsiaiškinti, su kuo vaikas norėtų draugauti, kaip susidraugauti ir kaip išlaikyti draugystę.

 

·     Kai kuriems vaikams per sunku mokykloje mokytis. Vaikams būna sunku susikaupti per pamokas ar ruošiant namų darbus. Būna sunku suprasti, ką aiškina mokytojas ar kas parašyta knygose. Jie vis gauna prastus pažymius. Vaikai mano, kad mokytojai yra per griežti, nesupranta jų, blogai paaiškina, verčia daryti per sunkias užduotis. Vaikams nebesinori mokytis, stengtis, jie jaučiasi liūdni, niekam tikę, nepasitiki savimi. Tai vadinama mokymosi sunkumais. Tokiais atvejais psichologas padeda išsiaiškinti, kas konkrečiai vaikui nesiseka, ir pasiūlyti tokius mokymosi būdus, kad vaikui mokytis būtų ne per sunku ir įdomu.

 

·      Kai kurių vaikų gyvenime nutinka tokių įvykių, kurie vaikams labai nepatinka ir vaikams būna sunku susitaikyti su šiais gyvenimo pasikeitimais. Tai gali būti tėvų skyrybos, patėvio ar pamotės ir jų vaikų atsikraustymas į namus, brolio ar sesers gimimas, persikraustymas gyventi į kitą vietą, mokyklos ar klasės pakeitimas. Dėl šių įvykių kai kurie vaikai ilgą laiką jaučiasi liūdni, pikti, vieniši, išsigandę ar pasimetę. Tai vadinama adaptacijos sunkumais. Tokiais atvejais psichologas padeda išsiaiškinti, kas vaikui nepatinka pasikeitusioje situacijose, ko jis ilgisi iš ankstesnio laiko ir ką galima pakeisti, kad vaikas pasijaustų geriau.

 

·     Kartais vaikų gyvenime nutinka nelaimių, tokių kaip šeimos nario, draugo ar gyvūnėlio netektis, labai sunki liga ar patirta prievarta, koks nors žmogus labai blogai pasielgia su vaiku ir jį nuskriaudžia. Tokie blogi nutikimai vaikus labai sukrečia. Juos gali varginti nuolatinės mintis apie tą labai blogą nutikimą, vis iš atminties iškilti to nutikimo vaizdai. Gali būti sunku susikaupti prie kitų užsiėmimų, mokslų ar iš viso dingsta noras ką nors veikti. Naktimis gali sapnuotis košmarai, lyg vėl vyktų tas blogas nutikimas. Vaiko nuotaika pablogėja, jis tampa liūdnas, neramus, išsigandęs ar piktas ir niekaip negali iš to išsivaduoti. Tai vadinama potrauminiu stresu. Tokiais atvejais psichologas padeda vaikui suprasti, kas įvyko, ką vaikas galvoja, ką jaučia ir kaip jis galėtų sau padėti, kad pasijustų geriau.

 

·     Kai kurių vaikų nuotaika dažnai būna prasta. Vieni dažnai jaučiasi liūdni, vieniši, greitai susigraudina, jei kas nepasiseka, dažnai verkia. Antriems dažnai skauda galvą ar pilvą, juos pykina ar svaigsta galva. Tėvai juos nuveda pas šeimos gydytoją, tačiau gydytojas neranda jokios ligos, kurią galėtų išgydyti vaistais. Treti dažnai būna pikti, juos daug kas erzina, jiems sunku suvaldyti savo pyktį, norisi šaukti, keiktis, muštis, mėtyti daiktus. Ketvirtus kankina greitai besikeičiančios nuotaikos  nuotaika tai labai pakili, smagi, norisi su visais bendrauti, tai labai prasta, vaikas jaučiasi irzlus, nepatenkintas ar liūdnas, nori nuo visų atsitraukti ir užsidaryti savo kambaryje. Kai kurie vaikai jaučiasi taip prastai, kad net ima save žaloti ar nebenori gyventi. Tai vadinama emociniais sunkumais. Tokiu atveju psichologas padeda išsiaiškinti prastos nuotaikos priežastis ir rasti būdus nuotaiką pagerinti.

 

·     Kai kuriems vaikams sunku gerai elgtis. Jie nesilaiko tėvų ir mokytojų nurodymų, taisyklių, dažnai prieštarauja, ginčijasi su tėvais. Jie dažnai keikiasi, rėkia ant kitų, tyčia gąsdina kitus, paima kitų daiktus neatsiklausę, tyčia gadina daiktus, muša vaikus, skriaudžia gyvūnus. Tai vadinama elgesio sunkumais. Neretai vaikai netinkamai elgiasi, nes viduje jaučiasi blogai, yra pikti ant kitų žmonių, patiria skriaudą. Arba vaikai kažko labai nori, tik nemoka tinkamu būdu to pasiekti. Tokiu atveju psichologas padeda išaiškinti priežastis, dėl kurių vaikas prastai jaučiasi ir netinkamai elgiasi, ir rasti būdus kitaip išreikšti savo pyktį ir pasiekti savo tikslų.

 

·      Kai kurie vaikai maitinasi kitaip, nei dauguma vaikų. Vieni jų įsitikinę, kad yra per stori, labai nori numesti svorio, valgo labai mažai ar labai daug sportuoja, dėl to netenka daug svorio ir kyla pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Antri taip pat sielojasi dėl savo didelio svorio, bet negali susilaikyti nuo persivalgymo, kai vienu kartu suvalgo labai daug kaloringo maisto, o paskui, pajutę kaltę, maistą išvemia. Treti nuolat persivalgo ir turi daug antsvorio. Ketvirti valgo vidutinį kiekį maisto, tačiau jų meniu yra siauras: valgo vien tik tuos pačius kelis maisto produktus, o kitų tėvų siūlomų produktų griežtai atsisako. Tai vadinama valgymo sunkumais. Tokiu atveju psichologas padeda išaiškinti tokios žalingos mitybos priežastis ir rasti būdus maitintis sveikiau.

 

·      Kai kuriems vaikams būna sunku išsimiegoti. Vieniems būna sunku užmigti naktį, baisu eiti miegoti, vis prašosi pas tėvus į lovą, užmigę dažnai sapnuoja košmarus, dažnai naktį prabunda, ryte prabunda per anksti ir nebegali užmigti. Antri užmiega lengvai ir išmiega visą naktį, tačiau ryte tėvų žadinami negali atsikelti, dar nori miego, mokykloje jaučiasi apsnūdę, jiems vis trūksta miego. Tai vadinama miego sunkumais. Tokiu atveju psichologas padeda išaiškinti priežastis, dėl kurių vaikas neišsimiega, ir rasti būdus geriau išsimiegoti.

 

·        Kai kurie vaikai pripranta vartoti kenksmingas medžiagas ir nebegali sustoti jų vartoti. Vaikai rūko, geria alkoholinius gėrimus, vartoja narkotikus, svaiginasi uostydami lakias medžiagas. Tai vadinama žalingu vartojimu arba priklausomybe. Tokiu atveju psichologas padeda išaiškinti priežastis, dėl kurių vaikas pradėjo vartoti kenksmingas medžiagas, ir rasti būdus sustoti.

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 


 




















 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai, grupės ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 1,2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
Intervizijų grupės
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
LPS Garbės nariai
LPS Partneriai
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Reglamentavimas

   Tėvams ir specialistams

   COVID-19

COVID-19
   Kontaktai

   Lietuvos psichologų kongresas 2024

LPK2024
LPK2024 EN
Pranešimų santraukų teikimas
LPK2024 organizatoriai
LPK2024 vieta ir kontaktai
LPK2024 dalyvių registracija
LPK2024 prieškongresiniai pranešimai
Naudinga informacija
Programa
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose