|
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
· Kai kurie vaikai labai
nesutaria su tėvais. Vaikams atrodo, kad tėvai jų nuolat nesupranta, verčia
daryti tai, ko jie nenori, kas jiems per sunku. Tuomet vaikai jaučiasi pikti,
nepatenkinti, liūdni, ginčijasi su tėvais, nepadaro, ką liepia tėvai, o kartais
net nenori grįžti namo. Kai kurie vaikai labai nesutaria su savo broliais ar
seserimis: jie vis nepasidalina žaislais, trukdo vienas kitam žaisti ar
mokytis, atima kito daiktus, pešasi, mušasi vienas su kitu. Tai vadinama šeimos santykių
sunkumais. Tokiais atvejais psichologas išklauso visus šeimos narius, jų norus ir
padeda šeimos nariams susitarti, kad visi šeimoje jaustųsi geriau.
· Kai kuriems vaikams
nesiseka bendrauti su žmonėmis. Vieni vaikai visai nenori su niekuo bendrauti.
Kiti bendrauti nori, bet nemoka, kaip susirasti draugų. Jie jaudinasi, ką kiti
apie juos pagalvos, ar jų neatstums. Treti draugų susiranda, tačiau labai
greitai susipyksta ir išsiskiria. Kiti vaikai jų nepriima į savo grupę, juos
atstumia. Tai vadinama bendravimo sunkumais. Tokiu atveju psichologas padeda išsiaiškinti, su kuo vaikas norėtų
draugauti, kaip susidraugauti ir kaip išlaikyti draugystę.
· Kai kuriems vaikams per
sunku mokykloje mokytis. Vaikams būna sunku susikaupti per pamokas ar ruošiant
namų darbus. Būna sunku suprasti, ką aiškina mokytojas ar kas parašyta knygose.
Jie vis gauna prastus pažymius. Vaikai mano, kad mokytojai yra per griežti,
nesupranta jų, blogai paaiškina, verčia daryti per sunkias užduotis. Vaikams
nebesinori mokytis, stengtis, jie jaučiasi liūdni, niekam tikę, nepasitiki
savimi. Tai vadinama mokymosi sunkumais. Tokiais atvejais psichologas padeda išsiaiškinti, kas konkrečiai vaikui
nesiseka, ir pasiūlyti tokius mokymosi būdus, kad vaikui mokytis būtų ne per
sunku ir įdomu.
· Kai kurių vaikų gyvenime
nutinka tokių įvykių, kurie vaikams labai nepatinka ir vaikams būna sunku
susitaikyti su šiais gyvenimo pasikeitimais. Tai gali būti tėvų skyrybos,
patėvio ar pamotės ir jų vaikų atsikraustymas į namus, brolio ar sesers
gimimas, persikraustymas gyventi į kitą vietą, mokyklos ar klasės pakeitimas.
Dėl šių įvykių kai kurie vaikai ilgą laiką jaučiasi liūdni, pikti, vieniši,
išsigandę ar pasimetę. Tai vadinama adaptacijos sunkumais. Tokiais atvejais
psichologas padeda išsiaiškinti, kas vaikui nepatinka pasikeitusioje
situacijose, ko jis ilgisi iš ankstesnio laiko ir ką galima pakeisti, kad
vaikas pasijaustų geriau.
· Kartais vaikų gyvenime
nutinka nelaimių, tokių kaip šeimos nario, draugo ar gyvūnėlio netektis, labai
sunki liga ar patirta prievarta, koks nors žmogus labai blogai pasielgia su
vaiku ir jį nuskriaudžia. Tokie blogi nutikimai vaikus labai sukrečia. Juos
gali varginti nuolatinės mintis apie tą labai blogą nutikimą, vis iš atminties
iškilti to nutikimo vaizdai. Gali būti sunku susikaupti prie kitų užsiėmimų, mokslų ar iš viso dingsta noras ką nors veikti. Naktimis gali
sapnuotis košmarai, lyg vėl vyktų tas blogas nutikimas. Vaiko
nuotaika pablogėja, jis tampa liūdnas, neramus, išsigandęs ar piktas ir niekaip
negali iš to išsivaduoti. Tai vadinama potrauminiu stresu. Tokiais atvejais
psichologas padeda vaikui suprasti, kas įvyko, ką vaikas galvoja, ką jaučia ir
kaip jis galėtų sau padėti, kad pasijustų geriau.
· Kai kurių vaikų nuotaika
dažnai būna prasta. Vieni dažnai jaučiasi liūdni, vieniši, greitai
susigraudina, jei kas nepasiseka, dažnai verkia. Antriems dažnai skauda galvą
ar pilvą, juos pykina ar svaigsta galva. Tėvai juos nuveda pas šeimos gydytoją,
tačiau gydytojas neranda jokios ligos, kurią galėtų išgydyti vaistais. Treti
dažnai būna pikti, juos daug kas erzina, jiems sunku suvaldyti savo pyktį,
norisi šaukti, keiktis, muštis, mėtyti daiktus. Ketvirtus kankina greitai
besikeičiančios nuotaikos – nuotaika tai labai pakili, smagi, norisi su visais
bendrauti, tai labai prasta, vaikas jaučiasi irzlus, nepatenkintas ar liūdnas,
nori nuo visų atsitraukti ir užsidaryti savo kambaryje. Kai kurie vaikai
jaučiasi taip prastai, kad net ima save žaloti ar nebenori gyventi. Tai
vadinama emociniais sunkumais. Tokiu atveju psichologas padeda išsiaiškinti prastos nuotaikos priežastis
ir rasti būdus nuotaiką pagerinti.
· Kai kuriems vaikams sunku
gerai elgtis. Jie nesilaiko tėvų ir mokytojų nurodymų, taisyklių, dažnai prieštarauja,
ginčijasi su tėvais. Jie dažnai keikiasi, rėkia ant kitų, tyčia gąsdina kitus,
paima kitų daiktus neatsiklausę, tyčia gadina daiktus, muša vaikus, skriaudžia
gyvūnus. Tai vadinama elgesio sunkumais. Neretai vaikai netinkamai elgiasi, nes viduje jaučiasi blogai, yra pikti
ant kitų žmonių, patiria skriaudą. Arba vaikai kažko labai nori, tik nemoka
tinkamu būdu to pasiekti. Tokiu atveju psichologas padeda išaiškinti
priežastis, dėl kurių vaikas prastai jaučiasi ir netinkamai elgiasi, ir rasti
būdus kitaip išreikšti savo pyktį ir pasiekti savo tikslų.
· Kai kurie vaikai
maitinasi kitaip, nei dauguma vaikų. Vieni jų įsitikinę, kad yra per stori,
labai nori numesti svorio, valgo labai mažai ar labai daug sportuoja, dėl to
netenka daug svorio ir kyla pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Antri taip pat sielojasi dėl savo didelio svorio, bet negali susilaikyti nuo persivalgymo, kai
vienu kartu suvalgo labai daug kaloringo maisto, o paskui, pajutę kaltę, maistą
išvemia. Treti nuolat persivalgo ir turi daug antsvorio. Ketvirti valgo
vidutinį kiekį maisto, tačiau jų meniu yra siauras: valgo vien tik tuos pačius
kelis maisto produktus, o kitų tėvų siūlomų produktų griežtai atsisako. Tai
vadinama valgymo sunkumais. Tokiu atveju psichologas padeda išaiškinti tokios žalingos mitybos
priežastis ir rasti būdus maitintis sveikiau.
· Kai kuriems vaikams būna
sunku išsimiegoti. Vieniems būna sunku užmigti naktį, baisu eiti miegoti, vis
prašosi pas tėvus į lovą, užmigę dažnai sapnuoja košmarus, dažnai naktį
prabunda, ryte prabunda per anksti ir nebegali užmigti. Antri užmiega lengvai
ir išmiega visą naktį, tačiau ryte tėvų žadinami negali atsikelti, dar nori
miego, mokykloje jaučiasi apsnūdę, jiems vis trūksta miego. Tai vadinama miego sunkumais. Tokiu atveju
psichologas padeda išaiškinti priežastis, dėl kurių vaikas neišsimiega, ir
rasti būdus geriau išsimiegoti.
· Kai kurie vaikai
pripranta vartoti kenksmingas medžiagas ir nebegali sustoti jų vartoti. Vaikai
rūko, geria alkoholinius gėrimus, vartoja narkotikus, svaiginasi uostydami lakias
medžiagas. Tai vadinama žalingu vartojimu arba priklausomybe. Tokiu atveju
psichologas padeda išaiškinti priežastis, dėl kurių vaikas pradėjo vartoti
kenksmingas medžiagas, ir rasti būdus sustoti.
|
|
LPS renginiai |
|
|
|
|
|
|
|
|