Tėvai turėtų kalbėti su
vaiku kuo paprasčiau, jam suprantamais žodžiais. Sakykite vaikui tiesą ir
įvardinkite priežastis, dėl kurių nusprendė kreiptis į psichologą, pavyzdžiui,
„nes tau sunku susikaupti per pamokas“, „nes tu dažnai nerimauji ir verki, kai nesiseka“,
„nes tu dažnai būni liūdnas”, “nes mes dažnai pykstamės su tavimi dėl to, kad
nesitvarkai kambario ir mušiesi su sese” ir pan. Paaiškinkite vaikui, kad
psichologas yra specialistas, kuris gali padėti suprasti, dėl ko vaikas
jaučiasi prastai, ir rasti būdus, ką padaryti, kad vaikas jaustųsi geriau.
Papasakokite, kaip vyks darbas su psichologu: kur lankysis vaikas, pas kokį
žmogų, kaip dažnai, kaip ilgai, kiek laiko truks vienas užsiėmimas, ką jame
darys vaikas, kur tuo metu bus tėvai. Taip pat pasakykite, kad tėvai kartais
susitiks pasikalbėti su vaiko psichologu, kad visi geriau suprastų vaiko
sunkumus ir geriau jam padėtų.
Svarbu parodyti vaikams, kad Jums rūpi ne tik jų
fizinė, bet ir psichologinė sveikata, emocinė savijauta, kad turite drąsos atvirai
žvelgti į vaikų sunkumus ir esate pasiruošę jiems padėti.