|
Kada kreiptis į psichologą?
Psichologas- tai specialistas,
pasiruošęs išklausyti žmogų, turintį psichologinių sunkumų, padėti jam rasti
išeitis iš susidariusios sudėtingos gyvenimo situacijos ir pasijusti geriau.
Psichologas nėra gydytojas, todėl nereikia sirgti ar jausti organizmo sutrikimo
požymius, jog galėtumėte į jį kreiptis. Į psichologą galite kreiptis, kai
jaučiate poreikį pasikalbėti apie įvairiose gyvenimo srityse kylančius
sunkumus, išgyvenimus, savo savijautą, nuotaiką ir kitais rūpimais klausimais,
kad galėtumėte geriau suprasti patį save ir sau padėti.
Nors
savo emocinę būklę dažnai esame linkę nuvertinti, laikydami ją ne tokia svarbia
kaip fizinė sveikata, visgi psichologinė būsena yra vienas iš pagrindinių
veiksnių, darančių įtaką mūsų gyvenimo kokybei, fiziologinei būklei bei galimų
ligų atsiradimui, todėl itin svarbu ja rūpintis, o prireikus - kreiptis
pagalbos į psichologą.
Į
psichologą galite kreiptis, kai
- Išgyvenate psichologinę krizę dėl artimojo netekties, savo ar artimojo sunkios ligos, skyrybų,
darbo ar gyvenamosios vietos praradimo, emigracijos.
- Vargina emociniai sunkumai: prislėgta nuotaika, nerimas, baimė, panika, pykčio proveržiai, dažna
nuotaikų kaita; jaučiate nepasitikėjimą savimi. Emociniai sunkumai gali
pasireikšti fizinės sveikatos pablogėjimu: energijos stoka, greitu
nuovargiu, dėmesio koncentracijos stoka, pakitusiu miegu, valgymo,
virškinimo, širdies darbo ir kvėpavimo sunkumais, galvos svaigimu, įvairių
kūno vietų skausmais, kitais nemaloniais kūno pojūčiais, košmarais.
- Atrodo, kad yra per sunku gyventi, kyla minčių apie savižudybę.
- Vargina bendravimo sunkumai: sunku bendrauti, užmegzti naujus ryšius, palaikyti ilgalaikius
santykius, tęsiasi ilgalaikiai konfliktai šeimoje, darbe, su draugais.
- Iškilo šeimos ar poros santykių sunkumų ir jų nepavyksta išspręsti patiems.
- Nesiseka išspręsti sunkumų, iškilusių dėl mokslų ar darbo.
- Turite žalingų įpročių, kurių bandote atsikratyti, bet nepavyksta.
- Iškyla sunkumų auklėjant vaikus, nesuprantate savo vaikų, jaučiate, kad prarandate su jais
emocinį ryšį, nepavyksta su vaikais susitarti, susikalbėti, jie Jūsų
neklauso.
- Iškyla kitų psichologinių sunkumų, kurių savarankiškai ar padedant
artimiesiems nepavyksta įveikti.
Į
psichologą galite kreiptis ir dėl vaikų patiriamų psichologinių sunkumų:
- Vaikas turi emocinių sunkumų. Tai yra, pastebite ilgalaikę prastą vaiko nuotaiką: vaikas prislėgtas,
vis liūdnas, dažnai verkia, jaučiasi vienišas, irzlus, labai jautrus, greitai,
dažnai ir stipriai supyksta, jo nuotaikos labai greitai keičiasi.
Emociniai vaikų sunkumai gali pasireikšti ir dažnais sveikatos skundais:
vaikas dažnai skundžiasi pilvo, galvos, širdies skausmais, galvos
svaigimu, pykinimu, sunkumu kvėpuoti, nors gydytojai nenustato jokios
ligos; skundai ypač padažnėja vaikui nerimaujant jam nepalankiomis aplinkybėmis (ryte prieš einant į mokyklą, per atsiskaitymus mokykloje,
kilus konfliktui su šeimos nariais ar draugais ir pan.).
- Vaikas turi adaptacijos sunkumų. Tai yra, jam sunku priprasti
prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, tokių kaip tėvų skyrybos, patėvio
ar pamotės ir jų vaikų atsikraustymas į namus, brolio ar sesers gimimas,
persikraustymas gyventi į kitą vietą, mokyklos ar klasės pakeitimas.
Visiems vaikams reikia laiko priprasti prie tokių didelių gyvenimo
pokyčių, jie gali jaustis liūdni, pasimetę ar pikti, tad tėvai turi būti
kantrūs ir padėti vaikui. Vis dėlto jei vaikas ilgesnį laiką negali
susitaikyti su pokyčiais, verta kreiptis pagalbos.
- Vaikas išgyvena potrauminį stresą dėl patirtų siaubingų,
sukrečiančių įvykių, tokių kaip šeimos nario, draugo ar gyvūnėlio
netektis, labai sunki paties vaiko ar artimojo liga, patirta prievarta.
- Vaikas turi elgesio sunkumų. Tai yra, Jums niekaip nepavyksta suvaldyti vaiko elgesio: vaikas
neklauso, nesilaiko taisyklių namuose ir mokykloje, yra impulsyvus
(apimtas emocijų elgiasi neapgalvotai), pratrūksta pykčiu (supykęs rėkia,
keikiasi, mušasi, spardosi, kandžiojasi, tranko ir svaido daiktus, bėga
tolyn nesidairydamas ir pan.) ar apgalvotai gąsdina kitus, skriaudžia
vaikus ar gyvūnus, tyčia gadina daiktus, vagia.
- Vaikas vartoja žalingas medžiagas: rūko, geria alkoholinius
gėrimus, vartoja narkotikus, gydytojo nepaskirtus vaistus, svaiginasi
uostydamas lakias medžiagas ir pan.
- Vaikas turi bendravimo sunkumų: yra uždaras, vengia
bendravimo; nepasitiki savimi, itin įsitempęs, drovus socialinėse
situacijose, nori draugauti, bet nepavyksta susirasti draugų, patiria
bendraamžių patyčias.
- Vaikas turi mokymosi sunkumų: jam sunku mokykloje mokytis,
susikaupti per pamokas ar ruošiant namų darbus, nesupranta mokytojų
aiškinimo, vis gauna prastus pažymius, nebenori mokytis, vengia eiti į
mokyklą, neatlieka namų darbų, bėga iš pamokų.
- Vaikas turi valgymo sunkumų: įsitikinęs, kad yra per
storas, nors taip nėra, siekia numesti svorio valgydamas labai mažai arba
labai daug sportuodamas; persivalgo ir paskui išvemia maistą; turi labai
siaurą maisto racioną.
- Vaikas turi miego sunkumų: vaikui sunku užmigti vakare,
baisu eiti miegoti, vis prašosi pas tėvus į lovą, užmigęs dažnai sapnuoja
košmarus, dažnai naktį prabunda, ryte prabunda per anksti ir nebegali
užmigti; arba išmiegojęs visą naktį, ryte vis tiek būna neišsimiegojęs,
būna apsnūdęs dienos metu, jaučia miego trūkumą.
- Namuose kyla šeimos santykių sunkumų: sunku suprasti vaiką, su juo susitarti, vaikai
nesutaria tarpusavyje, dažnai pešasi.
|
|
LPS renginiai |
|
|
|
|
|
|
|
|