Kandidatai 2016

1. Doc. dr. Neringa Grigutytė

Esu klinikinė psichologė, psichoterapeutė, Vilniaus universiteto docentė, taip pat registruota EuroPsy psichologė. Nuo 2010 metų aktyviai dalyvauju Lietuvos psichologų sąjungos veikloje, darbavausi LPS Psichikos sveikatos komitete, iš kurio praeitais metais kilo Klinikinės ir sveikatos psichologijos praktikos komitetas, esu šio komiteto pirmininkė.

Dirbdama šiame komitete bei nevyriausybinėje organizacijoje smurto prieš vaikus tematika susipažinau su sveikatos, švietimo, socialine, teisine sistemomis, tad praktinės psichologų bendruomenės aktualijos yra pažįstamos ir artimos. Ir nors LPS – tai ne profesinė sąjunga, įgaliota ginti dirbančių psichologų profesines ir ekonomines teises bei interesus (nors kartais to labai norėtųsi), tačiau tai didžiausia psichologus vienijanti visuomeninė organizacija, atstovaujanti psichologams ir psichologijai Lietuvoje bei Europoje.

Per paskutinius metus LPS yra ženkliai sustiprėjusi: yra aiški struktūra, aukščiausios kvalifikacijos profesionalūs psichologai praktikai ir mokslininkai savanoriškai veikia LPS valdyboje, dešimtyje komitetų, trijose komisijose, atstovauja LPS septyniuose EFPA (European Federation of Psychologists' Associations) komitetuose, organizuoja kasmetines įvairių psichologijos sričių konferencijas, psichologų kongresus ir kitus profesinius renginius, LPS veiklą vykdyti padeda biuras bei savanoriai.

2016-2019 metų kadencijoje būtų svarbu užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą: toliau stiprinti Sąjungą bei jos teikiamas paslaugas psichologams, rūpintis psichologų profesiniu tapatumu, prestižu visuomenėje, psichologinių paslaugų kokybe bei dalyvauti profesijos teisinio reglamentavimo procesuose, derinti europinio lygio kompetencijų modeliu pagrįsto prižiūrimos praktikos modelio sukūrimą ir diegimą Lietuvoje. Siekčiau, kad Lietuvos psichologų sąjunga daugiau dėmesio skirtų psichologų kvalifikacijos kėlimui, teiktų reikiamą ekspertinę, metodologinę ir informacinę pagalbą, didintų psichologinio vertinimo instrumentų prieinamumą bei koordinuotų aprūpinimą jais.

Vienas svarbiausių žingsnių – darbas kartu: su partneriais, valstybės institucijomis, mokslo įstaigomis, psichologų darbdaviais ir su kiekvienu psichologu asmeniškai. Kiekvieno indėlis yra svarbus. Tikiu, kad visiems kartu galima pasiekti užsibrėžtų tikslų ir savo vertę parodyti atliekamais darbais.

KANDIDATAI Į LPS VALDYBĄ 2016-2019 m.

Išrenkami 8 nariai.  

1. Jonas Eimontas

Doktorantas (Vilniaus universitetas), klinikinis psichologas, Vilniaus universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas. Vilniaus universitete veda Psichologo profesinės etikos seminarus.

Lietuvos psichologų sąjungos narys nuo 2013 m. Aktyviai dalyvauja LPS Psichikos sveikatos politikos ir Psichologo veiklos reglamentavimo komitetų veiklose.

Organizavo Europos traumų psichologijos konferenciją, Lietuvos traumų psichologijos konferenciją, Jaunųjų mokslininkų psichologų konferenciją.

Mokslinių interesų sritys apima psichotraumatologiją, su stresu susijusių sutrikimų terapijas, internetu grįstų intervencijų veiksmingumo tyrimus, suicidologiją, psichologo profesinė etiką.

Taip pat priklauso šioms organizacijoms: Europos internetinių intervencijų tyrimo draugija (ESRII) nuo 2015 m., Europos trauminio streso tyrimų draugija (ESTSS) nuo 2014 m., Lietuvos traumų psichologijos asociacija (LTPA), nuo 2013 m., nuo 2014 m. LTPA generalinis sekretorius.

2. Dr. Giedrė Genevičiūtė - Janonienė

Esu Giedrė Genevičiūtė-Janonienė. Jau daugiau nei 10 metų domiuosi organizacinės psichologijos problemomis. Vytauto Didžiojo universitete baigiau psichologijos bakalauro studijas, vėliau - organizacinės psichologijos magistro studijas, 2015 m. apgyniau socialinių mokslų srities, psichologijos krypties daktaro disertaciją, skirtą nagrinėti darbuotojų organizacinio įsipareigojimo kitimo ir pasekmių problemą. Be to, būdama akademinės bendruomenės nare, aktyviai įsitraukiu į mokslinių bei praktinių konferencijų psichologams ir personalo specialistams organizavimą, vedu mokslines-praktines diskusijas, susijusias su darbuotojų gerove ir įvairiais jos aspektais, dalinuosi turima patirtimi ir įžvalgomis praktiniuose ir mokslo renginiuose. Šiuo metu dėstau organizacinės psichologijos kursą Kolpingo kolegijoje. Taip pat turiu praktinės organizacinio psichologo patirties siekiant įvertinti organizacijos stipriąsias ir tobulintinas sritis, ir vystyti darbuotojus bei siekti darbuotojų gerovės organizacijose. Ne vienerius metus esu Lietuvos psichologų sąjungos Organizacinės psichologijos komiteto narė, tad stengiuosi dalyvauti sprendžiant įvairias organizacinės psichologijos problemas.

Besidomėdama šios srities aktualijomis šalyje, esu susidūrusi su kai kuriais iššūkiais. Pavyzdžiui, matau, jog praktikoje dirbantiems psichologams itin trūksta Lietuvoje profesionaliai parengtų ar pritaikytų instrumentų, kuriuos galėtų naudoti siekdami didesnio įmonių konkurencingumo. Taip pat matyčiau prasmę skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp mokslo institucijų ir verslo organizacijų. Taigi norėčiau dar aktyviau įsitraukti į Lietuvos psichologų sąjungos veiklą ir kartu ieškoti esamų problemų sprendimo būdų.

3. Goda Kaniušonytė

Lietuvos psichologų sąjungą matau kaip stiprią organizaciją atstovaujančią kvalifikuotų psichologų interesus, bei suteikiančią galimybes tobulėti ir bendradarbiauti.

4. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė

Lietuvos psichologų sąjungoje dirbu apie penkerius metus. Nuo 2013 m. esu Nacionalinio EuroPsy suteikimo komiteto pirmininkė. Kadangi  mano veikla susijusi su sertifikatų, patvirtinančių Europos psichologų kvalifikacinio standarto atitikimą, suteikimu Lietuvos psichologams, esu įsigilinusi į psichologų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir vertinimo klausimus. Taip pat jau kelerius metus iš eilės atstovauju Lietuvos psichologų sąjungai EFPA susitikimuose dėl EuroPsy Briuselyje. Būdama komiteto pirmininkė pastaruosius trejus metus dalyvavau ir bendruose valdybos-komitetų pirmininkų posėdžiuose, taigi man žinomos LPS veiklos kryptys ir iššūkiai. Be to, 2012 m. esu buvusi didžiausio LPS metų renginio – Lietuvos psichologų kongreso – organizacinio komiteto pirmininkė. Manau, kad šios patirtys ir žinios leis man gerai atstovauti Lietuvos psichologams bei prisidėti prie LPS veiklos tęstinumo.

Mano profesinė veikla apima dėstymą universiteto studentams, mokslinę veiklą bei psichologinį grupių konsultavimą. Šiuo metu Mykolo Romerio universitete taip pat siekiu įgyti daktaro laipsnį. Profesinėje veikloje turiu nemažai tarptautinės patirties: bent kelis kartus per metus dalyvauju tarptautinėse mokslinėse konferencijose ir metodologiniuose seminaruose, rengiu publikacijas ir bendrus pranešimus su užsienio mokslininkais. Taip pat nuolat tobulinu kvalifikaciją psichologinio konsultavimo srityje, dalyvaudama seminaruose Lietuvoje ir užsienyje. Šios patirtys leidžia matyti Lietuvos psichologus ir psichologiją tarptautiniame kontekste ir skatina prisidėti prie kitų šalių gerųjų patirčių diegimo Lietuvoje.

5. Doc. dr. Alfredas Laurinavičius

Vilniaus universiteto dėstytojas, Lietuvos psichologų sąjungos Teisės psichologijos komiteto pirmininkas, Europos psichologijos ir teisės asociacijos narys. Mokslinių tyrimų sritys - nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas.  

Praeitoje kadencijoje dalyvavau Psichologijos įstatymo rengimo darbo grupėje. Dirbdamas valdyboje tęsčiau veiklą šioje kryptyje.

6. Dr. Rytis Pakrosnis

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanas, lektorius. European Brief Therapy Association (EBTA) narys, Lietuvos sveikatos psichologų sąjungos narys, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos bakalauro studijų programos komiteto narys, Vytauto Didžiojo universiteto Sveikatos psichologijos studijų programos komiteto narys, Žurnalo „International Journal of Solution Focused Practices“ redakcinės kolegijos narys. Lietuvos psichologų Sąjungos EuroPsy komiteto narys. Įvairių mokslinių publikacijų autorius.

Mano nuomone, vienas svarbiausių iššūkių psichologijos profesijai šiandien - užimti aiškią vietą dabartinėje visuomenėje tarp kitų kažkiek giminingų profesijų ar tradicijų, kurių vienos atsirado naujai, kitos gyvuoja jau tūkstantmečius. Todėl manyčiau, jog labai svarbu atlikti keletą darbų:

• toliau vienyti psichologų bendruomenę Lietuvoje. LPS jau žengė svarbius žingsnius šia linkme paskutiniais metais. Norėčiau tęsti atvirumo, prieinamumo ir patrauklumo didinimo kelią toliau. Čia vienas svarbių uždavinių - padaryti, kad priklausyti LPS būtų naudinga, ne tik smagu. Pvz., LPS galėtų organizuoti daugiau kvalifikacijos kėlimo seminarų praktikams; išjudinti supervizavimo reikalus ir pan. Kitas dalykas - ieškoti dialogo su psichoterapeutais, diskutuojant apie psichologo ir psichoterapeuto kompetencijų ribas ir šių veiklų teisinį reguliavimą. Taip pat svarbu įsiklausyti į visų interesų grupių (dirbančių privačiai, baigiančių studentų ir pan.) nuomones ir poreikius priimant sprendimus.


• labai svarbu tęsti teisinio psichologų veiklos reglamentavimo diskusijas ir konkrečius pradėtus darbus šioje srityje. Manau, daugiau viešų diskusijų šia tema tikrai padėtų judėti pirmyn.


• kurti teigiamą psichologijos ir psichologo įvaizdį visuomenėje, akcentuoti mūsų darbo efektyvumą ir mokslinį pagrįstumą (tai mus skiria iš minėtų kitų profesijų ir tradicijų tarpo). Šia linkme taip pat jau pajudėta, tereikia tęsti gerai užbrėžtą kursą.


• tvarkyti savo profesijos kiemą, pvz., siekti sutvarkyti daug metų labai lėtai tvarkomus psichologinio įvertinimo metodikų kūrimo ir/ar adaptavimo Lietuvoje reikalus. Gal LPS to nepadarys savo jėgomis, bet gali imtis iniciatyvos ir skatinti kitus (pvz., universitetus, privačias kompanijas ar pan.), apdovanoti už judesius šioje srityje ir pan. Čia galėčiau paminėti ir jau vykstantį darbą EuroPsy diplomo reikalų rėmuose, t.y. būtinybę rasti Lietuvos psichologams priimtiniausią prižiūrimos praktikos modelį ir jį pagaliau įgyvendinti, taip realiai įsiliejant į Europos psichologų bendriją (nes tokios praktikos nebuvimas - viena pagrindinių kliūčių lietuviui psichologui įsidarbinti užsienyje). Be to, tai užtikrintų mūsų pačių teikiamų paslaugų kokybę, tuo pačiu pasitarnautų ir geram įvaizdžiui ir pan.