Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Tėvams ir specialistams      LPK2019      Profesinė etika      Kontaktai      EN

Naujienos  /   Renginiai  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /   LPS RINKIMAI 2019  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

Ekspertai nepritaria Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planui


Viešas pareiškimas


Psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertai, įtraukti į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą darbo grupę, kritiškai vertina ir nepritaria ministerijos parengtam Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planui.

 

Ekspertai sveikina sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio išreikštą politinę valią spręsti psichikos sveikatos ir savižudybių problemas, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad šios iniciatyvos stringa įgyvendinimo etape.

 

Ekspertai darbo grupėje siekė, kad būtų įgyvendinami šiuolaikiniai psichikos sveikatos politikos ir savižudybių prevencijos įgyvendinimo principai, kurie aiškiai išdėstyti ir Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos dokumentuose ir 2007 metais Lietuvos Seimo patvirtintoje Lietuvos Psichikos sveikatos strategijoje.

 

Ekspertų vertinimu, visos priemonės, tarp jų visuomenės švietimas psichikos sveikatos srityje, platus spektras prevencinių bei klinikinių intervencijų ir visapusiška stebėsena, turi atitikti šiuos principus. Deja, ministerijos parengtame plane pasigendama tokio strateginio nuoseklumo. Jį galima būtų pavadinti menkai susijusių priemonių, kurių veiksmingumą sunku įvertinti, sąrašu.

 

Ekspertų grupė pastebi, kad Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planų rengimas buvo organizuotas chaotiškai. Nepaisant ekspertų teiktų pasiūlymų ir pastabų pačios darbo grupės veiklos organizavimui, rezultatas yra nuviliantis. Ekspertų grupė pareiškia, kad:

 

1. Veiksmų planas nepaliečia ydingai veikiančios psichikos sveikatos priežiūros sistemos. Jame nėra numatyta paskatų veiksmingoms šios sistemos permainoms;

 

2. Plane nėra konkrečių rodiklių, kurie padėtų vertinti, ar priemonės bus tinkamai įgyvendinamos, ir ar jos padarys kokį nors pokytį. Jame nėra įvardinta, kokių rezultatų siekiama. Toks planas yra orientuotas į procesą, o ne į rezultatą;

 

3. Plane nėra jokių esminių priemonių, kurios per ateinančius trejus metus padėtų Lietuvoje  įgyvendinti Psichikos sveikatos strategijoje suformuluotus modernius visuomenės psichikos sveikatos principus;

 

4. Plane nėra aiškių prioritetų, t. y. neaišku kurias problemas ir kaip jas reikia spręsti pirmiausia. Vadinasi, yra rizika, kad trūkstant lėšų gali būti įgyvendinamos visiškai ne tos veiklos, kurios yra būtiniausios;

 

5. Planui trūksta skaidrumo. Nepaisant ekspertų  siūlymų, nebuvo aiškiai apibrėžtas planą rengusios darbo grupės sprendimų priėmimo procesas. Planui rengti pasitelkta daug ekspertų, tačiau nėra aišku, kas prisiima atsakomybę už galutinius sprendimus. Pavyzdžiui, jau pasibaigus ekspertų grupės darbui, planas buvo papildytas naujomis programomis, numatant joms didelį finansavimą. Kadangi šios programos nebuvo pateiktos darbo grupėje ir nebuvo joje svarstomos, taip pat nėra aišku kokiais kriterijais jos atrinktos, darbo grupėje dalyvavę ekspertai negali prisiimti atsakomybės už jų įtraukimą į veiksmų planą. Atsakyti už šių lėšų panaudojimo tikslingumą turėtų tuos sprendimus padarę pareigūnai;

 

6. Kai kurios darbo grupėje išsamiai aptartos ir pripažintos svarbiomis priemonės iš plano išimtos taip pat be jokių diskusijų. Pavyzdžiui, nepaisant politikų dažnai išsakomo palaikymo pagalbos telefonu tarnybų veiklai, šios paslaugos prieinamumo didinimas iš veiklos plano išimtas be diskusijų su ekspertais;

 

7. Nors veiksmų planas skirtas Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimui, plane nėra net planuojami pokyčiai, susiję su tokiomis svarbiomis problemomis kaip neatitiktis tarp stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų poreikio ir infrastruktūros, sutrikęs santykis tarp gydymo medikamentais ir psichosocialinių paslaugų prieinamumo, įstrigusi institucinės globos paslaugų transformacija į veiksmingas bendruomenines paslaugas.

 

8. Darbo grupės nariais buvę ekspertai daug kartų kreipėsi prašydami konkrečios informacijos svarbiais klausimais, tačiau SAM jos nesuteikė. Tai apsunkino realios situacijos analizę ir šia analize pagrįstų priemonių formulavimą. Nepaisant to, ekspertai darbo grupėje ne vieną kartą atkreipė dėmesį į rengiamo plano trūkumus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

 

Mes ir toliau remiame ministro V. P. Andriukaičio pastangas siekti veiksmingos ir skaidrios psichikos sveikatos priežiūros sistemos. Tikimės, kad veiksmų planas bus koreguojamas numatant konkrečius rezultatus ir jų indikatorius, ES fondai nebebus naudojami ydingai sistemai remti, kad 2014 metais bus pasiektas proveržis stabdant ydingus dabartinės psichikos sveikatos priežiūros sistemos mechanizmus, ir kad pagaliau Lietuvoje pavyks įtvirtinti šiuolaikinius psichikos sveikatos politikos principus.

 

 

Pasirašo:

 

Prof. Habil. Dr. Danutė Gailienė, VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėja, Tarptautinės savižudybių tyrimų akademijos tikroji narė

Dr. Arūnas Germanavičius, VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas

Dr. Evaldas Kazlauskas, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas

Karilė Levickaitė, VŠĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė

Dr. Robertas Povilaitis, „Vaikų linijos“ vadovas, Lietuvos psichologų sąjungos Psichikos sveikatos komiteto narys

Prof. Dr. Dainius Pūras,  Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas

Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė

Dr. Paulius Skruibis, „Jaunimo linijos“ direktorius, Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos narys

Dovilė Šakalienė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė

Dr. Marija Veniūtė, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto docentė

Prof. Dr. Nida Žemaitienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 





















 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
   Renginiai

Renginių grafikas
Registracija į renginius
   EuroPsy

   Vaikams

Ko tikėtis iš psichologo?
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
Kuo skiriasi psichologas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas?
Kur rasti psichologą?
   Klientams

Kada kreiptis į psichologą?
Kuo skiriasi psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir kiti „psi“?
Ko tikėtis iš psichologo?
Kur rasti psichologą?
Kaip paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
Noriu padėti prenatalinę netektį patiriančioms moterims. Kaip tapti kvalifikuota specialiste, galinčia pasiūlyti savo paslaugas medicinos įstaigoms?
Esu bedarbis, gyvenu Vilniuje. Kur galėčiau gauti nemokamas ar už nedidelę kainą psichoterapines paslaugas?
Filmų ir Knygų psichikos sveikatos temomis sąrašai
   Reglamentavimas

   Žurnalistams

   Tėvams ir specialistams

   LPK2019

LPK 2019
LPK 2019 plenariniai pranešimai
LPK 2019 dalyvių registracija
Pranešimų santraukų teikimas
LPK 2019 organizatoriai
LPK 2019 vieta ir kontaktai
Ankstesni LPK
LPK 2019 programa
LPK 2019 prieškongresiniai seminarai
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose
   Kontaktai