Ekspertai nepritaria Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planui
Viešas pareiškimas
Psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertai, įtraukti į
Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą darbo grupę, kritiškai vertina ir nepritaria
ministerijos parengtam Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir
savižudybių prevencijos veiksmų planui.
Ekspertai sveikina sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo
Andriukaičio išreikštą politinę valią spręsti psichikos sveikatos ir
savižudybių problemas, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad šios iniciatyvos
stringa įgyvendinimo etape.
Ekspertai darbo grupėje siekė, kad būtų įgyvendinami
šiuolaikiniai psichikos sveikatos politikos ir savižudybių prevencijos įgyvendinimo
principai, kurie aiškiai išdėstyti ir Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos
Sąjungos dokumentuose ir 2007 metais Lietuvos Seimo patvirtintoje Lietuvos Psichikos
sveikatos strategijoje.
Ekspertų vertinimu, visos priemonės, tarp jų visuomenės
švietimas psichikos sveikatos srityje, platus spektras prevencinių bei
klinikinių intervencijų ir visapusiška stebėsena, turi atitikti šiuos
principus. Deja, ministerijos parengtame plane pasigendama tokio strateginio
nuoseklumo. Jį galima būtų pavadinti menkai susijusių priemonių, kurių
veiksmingumą sunku įvertinti, sąrašu.
Ekspertų grupė pastebi, kad Psichikos sveikatos strategijos
įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planų rengimas buvo
organizuotas chaotiškai. Nepaisant ekspertų teiktų pasiūlymų ir pastabų pačios
darbo grupės veiklos organizavimui, rezultatas yra nuviliantis. Ekspertų grupė pareiškia,
kad:
1. Veiksmų planas nepaliečia ydingai veikiančios psichikos
sveikatos priežiūros sistemos. Jame nėra numatyta paskatų veiksmingoms šios
sistemos permainoms;
2. Plane nėra konkrečių rodiklių,
kurie padėtų vertinti, ar priemonės bus tinkamai įgyvendinamos, ir ar jos
padarys kokį nors pokytį. Jame
nėra įvardinta, kokių rezultatų siekiama. Toks planas yra orientuotas į
procesą, o ne į rezultatą;
3. Plane nėra jokių esminių priemonių, kurios per
ateinančius trejus metus padėtų Lietuvoje įgyvendinti Psichikos sveikatos strategijoje
suformuluotus modernius visuomenės psichikos sveikatos principus;
4. Plane nėra aiškių prioritetų, t. y. neaišku kurias
problemas ir kaip jas reikia spręsti pirmiausia. Vadinasi, yra rizika, kad
trūkstant lėšų gali būti įgyvendinamos visiškai ne tos veiklos, kurios yra
būtiniausios;
5. Planui trūksta skaidrumo. Nepaisant ekspertų siūlymų, nebuvo aiškiai apibrėžtas planą
rengusios darbo grupės sprendimų priėmimo procesas. Planui rengti pasitelkta
daug ekspertų, tačiau nėra aišku, kas prisiima atsakomybę už galutinius
sprendimus. Pavyzdžiui, jau pasibaigus ekspertų grupės darbui, planas buvo papildytas
naujomis programomis, numatant joms didelį finansavimą. Kadangi šios programos
nebuvo pateiktos darbo grupėje ir nebuvo joje svarstomos, taip pat nėra aišku
kokiais kriterijais jos atrinktos, darbo grupėje dalyvavę ekspertai negali
prisiimti atsakomybės už jų įtraukimą į veiksmų planą. Atsakyti už šių lėšų
panaudojimo tikslingumą turėtų tuos sprendimus padarę pareigūnai;
6. Kai kurios darbo grupėje išsamiai aptartos ir pripažintos
svarbiomis priemonės iš plano išimtos taip pat be jokių diskusijų. Pavyzdžiui,
nepaisant politikų dažnai išsakomo palaikymo pagalbos telefonu tarnybų veiklai,
šios paslaugos prieinamumo didinimas iš veiklos plano išimtas be diskusijų su ekspertais;
7. Nors veiksmų planas skirtas Psichikos sveikatos
strategijos įgyvendinimui, plane nėra net planuojami pokyčiai, susiję su tokiomis
svarbiomis problemomis kaip neatitiktis tarp stacionarinių ir ambulatorinių
paslaugų poreikio ir infrastruktūros, sutrikęs santykis tarp gydymo medikamentais
ir psichosocialinių paslaugų prieinamumo, įstrigusi institucinės globos
paslaugų transformacija į veiksmingas bendruomenines paslaugas.
8. Darbo grupės nariais buvę ekspertai daug kartų kreipėsi
prašydami konkrečios informacijos svarbiais klausimais, tačiau SAM jos
nesuteikė. Tai apsunkino realios situacijos analizę ir šia analize
pagrįstų priemonių formulavimą. Nepaisant to, ekspertai darbo grupėje ne vieną
kartą atkreipė dėmesį į rengiamo plano trūkumus, tačiau į tai nebuvo
atsižvelgta.
Mes ir toliau remiame ministro V. P. Andriukaičio pastangas
siekti veiksmingos ir skaidrios psichikos sveikatos priežiūros sistemos.
Tikimės, kad veiksmų planas bus koreguojamas numatant konkrečius rezultatus ir
jų indikatorius, ES fondai nebebus naudojami ydingai sistemai remti, kad 2014
metais bus pasiektas proveržis stabdant ydingus dabartinės psichikos sveikatos
priežiūros sistemos mechanizmus, ir kad pagaliau Lietuvoje pavyks įtvirtinti
šiuolaikinius psichikos sveikatos politikos principus.
Pasirašo:
Prof. Habil. Dr. Danutė Gailienė, VU Klinikinės ir
organizacinės psichologijos katedros vedėja, Tarptautinės savižudybių tyrimų
akademijos tikroji narė
Dr. Arūnas Germanavičius, VU
Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas
Dr. Evaldas Kazlauskas, Lietuvos
psichologų sąjungos prezidentas
Karilė Levickaitė, VŠĮ „Psichikos
sveikatos perspektyvos“ direktorė
Dr. Robertas Povilaitis, „Vaikų
linijos“ vadovas, Lietuvos psichologų sąjungos Psichikos sveikatos komiteto
narys
Prof. Dr. Dainius Pūras,
Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesorius, Žmogaus teisių
stebėjimo instituto valdybos pirmininkas
Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos
žmogaus teisių centro direktorė
Dr. Paulius Skruibis, „Jaunimo
linijos“ direktorius, Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos narys
Dovilė Šakalienė, Žmogaus teisių
stebėjimo instituto direktorė
Dr. Marija Veniūtė, Vilniaus
Universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto docentė
Prof. Dr. Nida Žemaitienė,
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
|