2012-09-11

Nevyriausybinės organizacijos reiškia susirūpinimą, kad psichikos sveikatos sutrikimai yra prilyginami smurtui ir agresijai

Praėjusią savaitę Lietuvos visuomenę sukrėtė Purplių kaimo tragedija, kuomet buvo rasta nužudyta septynmetė mergaitė. Tragiškų ir sunkiai suvokiamų įvykių fone visuomenė dažniausiai ieško paaiškinimų, kaip ir kodėl tai galėjo atsitikti. Tokiu paaiškinimu didžiajai visuomenės daliai tapo faktas, jog nužudymu įtariamai moteriai yra diagnozuotas psichikos sutrikimas.

Nors laukia dar ilgas bylos nagrinėjimas ir įtariamajai bus atliekama psichiatrinė ekspertizė, tačiau visuomenė jau šiandien padarė savo išvadas ir nustatė nusikaltimo motyvą, priežastis bei aplinkybes: „kalti psichikos ligoniai, jiems reikia uždrausti gyventi laisvėje“. Toks visuomenės verdiktas tik patvirtina itin gajus stereotipus apie psichikos sutrikimų turinčius asmenis. Vilniaus universiteto mokslininkų 2009 m. atliktame tyrime respondentai buvo prašomi įvardyti sutrikusios psichikos asmenims būdingas savybes. Dažniausiai buvo pabrėžiamos savybės, signalizuojančios apie potencialų pavojų aplinkiniams: negebėjimas atsakyti už savo veiksmus (20 proc.); polinkis agresijai (16 proc.) ir neprognozuojamumas (13 proc.).

Nevyriausybinė organizacija VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ drauge su Lietuvos neįgaliųjų forumu, Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrija „Giedra“, Lietuvos psichologų sąjunga ir Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija reiškia viešą susirūpinimą, kad psichikos sveikatos sutrikimai yra prilyginami smurtui ir agresijai, bei norėtų priminti, jog mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tik 3–5 proc. visų smurtinių nusikaltimų įvykdomi sutrikusios psichikos asmenų. Be to, tyrimai patvirtina, kad beveik tris kartus dažniau, negu likusi visuomenės dalis, ši socialinė grupė tampa nusikaltimų aukomis.

Esame įsitikinę, kad eskaluojant įtariamosios diagnozę kaip vienintelį aiškų nusikaltimo motyvą, skatinami neadekvatūs stereotipai susiję su psichikos sveikatos problemomis bei ženkliai prisidedama prie sutrikusios psichikos asmenų stigmos ir diskriminacijos Lietuvoje.

Žemiau pasirašančios nevyriausybinės organizacijos primena, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys gali sėkmingai funkcionuoti visuomenėje, jeigu jie gauna psichosocialines paslaugas bendruomenėje: socialinio darbuotojo, psichologo konsultacijas, paramą buityje, apsaugoto būsto paslaugas, dalyvauja socialinių įgūdžių ugdymo, priešdarbinės reabilitacijos programose ir pan.

Užuot skatinus griežtinti psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų priežiūrą, siūlome atkreipti dėmesį, kad šiandien Lietuvoje bendruomeninės psichosocialinės paslaugos yra neišvystytos, todėl minėtos visuomenės grupės integracija visuomenėje yra neužtikrinama. Pabrėžiame, kad šiuo metu Lietuvoje nėra įgyvendinami 2007 m. Seimo priimtos Psichikos sveikatos strategijos pagrindiniai principai, numatantys bendruomeninių psichosocialinių paslaugų vystymą asmenims, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų.

Kviečiame susilaikyti nuo paviršutiniškų išankstinių apibendrinimų, bei vertinant šį tragišką įvykį suvokti platesnį kontekstą ir pasvarstyti, kodėl iki šiol Lietuvoje atsisakoma vykdyti tarptautines rekomendacijas ir nekuriamos civilizuotos bendruomeninės paslaugos žmonėms su psichikos negalia. Būtent šių paslaugų plėtra ir užtikrintų galimybę minėtos grupės atstovams oriai integruotis į visuomenę, o taip pat – užtikrintų galimybę kiekvienam piliečiui jaustis saugiai.

VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorė Karilė Levickaitė

Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė

Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos „Giedra“ vadovas Giedrius Sadzevičius

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas Evaldas Kazlauskas

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis

Dėl komentarų kreiptis:

VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ tel. +370 5 2715760

LPS renginiai