|
|
Eglė Rimkutė, 2009 m.
Eglė Rimkutė (g. 1938 m. gegužės 4 d., Anykščių m.) – docentė.
Išsilavinimas
1961 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos kvalifikaciją. Po savarankiškų studijų, konsultuojant prof. A. Gučui, įstojo į psichologijos aspirantūrą Vilniaus universitete. 1963–1966 m. Vilniaus universiteto Psichologijos katedros aspirantė. 1972 m. apgynė disertaciją „Kai kurie psichologiniai percepcinio vizualinio ieškojimo dėsningumai“, už kurią suteiktas mokslinis psichologijos mokslų kandidato laipsnis. 1981 m. suteiktas docentės vardas.1994 m. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo socialinių mokslų daktarės laipsnį ir socialinių mokslų docentės vardą, nuo 1995 – doktorantūros komitetų narė.
Profesinė veikla
1966–1980 m. – Vilniaus universiteto Psichologijos katedros vyresnioji dėstytoja, 1980–2004 m. – Psichologijos (vėliau Bendrosios ir pedagoginės psichologijos) katedros docentė, 1989–1993 m. – Bendrosios ir pedagoginės psichologijos katedros vedėja. Jos iniciatyva buvo užmegzti ir palaikomi profesiniai ryšiai su užsienyje dirbančiais lietuvių psichologais Ina Užgiriene, Justinu Pikūnu, Dalia Katiliūte, Algiu Norvilu, Agota Šidlauskaite. Nuo 2008 m. asocijuotoji docentė. Dėstyti dalykai: Bendroji psichologija (Įvadinis kursas), Studijų įvadas, Eksperimentinė psichologija, Kognityvinė psichologija, Kognityvinės raidos tyrimai, Kūrybingumo psichologija, Mąstymas ir kalba, Psichodiagnostika, Psichologijos tyrimų metodologija.
Visuomeninė veikla
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę buvo Lietuvos švietimo tarybos – aukščiausio švietimo ir mokslo ministerijos patariamojo organo – narė (1992–1995 m.). Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto tarybos narė (1989–2003 m.). Žurnalo „Psichologija. Mokslo darbai“ redaktorių kolegijos narė (1983–1993), šio žurnalo vyriausioji redaktorė (1994 - 2002 m.) Vilniaus universitetui pereinant prie 2 pakopų studijų, kartu su kolegomis rengė naujus bakalauro ir magistro pakopų mokymo planus.
Veikla Lietuvos psichologų sąjungoje
Lietuvos psichologų sąjungos Sąjūdžio rėmimo grupės (1988 m.), LPS įkūrimo ir atsiskyrimo nuo TSRS psichologų draugijos viena iš iniciatorių (1988–1989 m.). LPS valdybos narė (1990–2000 m.), LPS Psichodiagnostikos komisijos pirmininkė (1990–1997 m.).
Bibliografija
Parašė keletą dešimčių straipsnių ir keletą mokomųjų priemonių: „Eksperimentinės psichologijos įvadas“ (1983m.), „Psichologijos tyrimo metodai“ A. Gučo redaguotame „Bendrosios psichologijos vadovėlyje“ (1986 m.),„Mąstymo funkcijų įvertinimas Raveno progresuojančių matricų (RPM) testu“ (1990 m.), „Psichologijos specialybės bakalauro ir magistro darbų rašymo metodiniai nurodymai“ (1998 m.), „Mąstymas ir kalba“ (2007 m.), „Anglų –lietuvių kalbų psichologijos žodynas“ (kartu su bendraautoriumi A. Bagdonu, 2013 m.). D. G. Myers „Psichologija“ vertimo (2000 m.) mokslinė redaktorė. I. Užgiris, J. Hunt knygos „Kūdikių psichologinis įvertinimas. Psichologinės raidos eiliškumo skalės“ vertimo (2002) mokslinė redaktorė, parašė knygą „Mano knyga – vaikas. Agotos Šidlauskaitės gyvenimo ir psichologinės pedagoginės praktikos bruožai“ (2008), išvertė iš anglų k. keletą straipsnių ir Paul Madaule knygą „Kai klausymas atgyja. Veiksmingo mokymosi ir bendravimo vadovas“ (2010).
Apdovanojimai
2009 m. suteiktas Lietuvos psichologų sąjungos garbės nario vardas.
|
|
