Prof. Linas Augustine Bieliauskas (g. 1948 m.
liepos 22 d.) – Mičigano universiteto psichologijos profesorius, sertifikuotas
klinikinis psichologas ir klinikinis neuropsichologas. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. paskelbtas Professor
Emeritus.
Lino Bieliausko
profesionalaus psichologo karjeros ypatumas – stipri tyrėjo, praktiko ir
dėstytojo veiklų jungtis. Didžiausia laiko dalis praleista veikiant šiomis
kryptimis praleista Mičigano universiteto Sveikatos centre. Lino specializacija
– galvos traumos, demencija ir Parkinsono liga. Jo tyrimų interesai:
pažintiniai ir asmenybės pokyčiai, susiję su normaliu ir nenormaliu amžėjimu,
psichometriniai pažintinių sutrikimų rodikliai, depresija ir demencija,
kritinių gyvenimo užduočių neuropsichologiniai prognozuojantys veiksniai,
chroninių ligų sukelti pažintiniai pokyčiai. Įgyta tyrėjo, psichologinių
paslaugų teikėjo ir neuropsichologijos pasiekimų žinojimo patirtis įgalino
Liną būti aktyviu neuropsichologijos kaip mokslo plėtros procese: dalyvavo
žurnalų redkolegijose, buvo nacionalinių ir tarptautinių organizacijų ir jų
valdybų nariu arba vadovu.
Su Lietuvos psichologais
Linas pradėjo bendrauti ir bendradarbiauti 1974 m. Pradžioje vizitai buvo
daugiau pažintinio pobūdžio – susipažinta su tėvų kilmės kraštu, didele gausa
giminaičių. Nuo 1996 m. Linas pradėjo dalyvauti Lietuvos psichologijos
plėtroje: konsultavo Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos
specialistus testų standartizavimo klausimais, padėjo užmegzti kontaktus su D.
Wechslerio intelekto testų savininkais ir suprasti kontraktų sudarymo su jais
ypatumus. Nuo 1997 m. Linas Vilniaus universitete skaito Neuropsichologijosir Neuropsichologinio įvertinimo kursus psichologams,
specialiesiems pedagogams, vėliau ir neurobiologams, aktyviai dalyvauja
psichologijos ir neurobiologijos konferencijose. Pastarąjį dešimtmetį dažnai
kviečiamas dalyvauti disertacijų gynimo komitetuose, yra Psichologijos žurnalo
redkolegijos narys. 2015 m. tapo Švietimo ir mokslo premijos užsienio lietuvių
kilmės mokslininkams laureatu.
Išsilavinimas
Baigė šv. Ksavero vidurinę mokyklą Sinsinatyje, JAV
(1962–1966), Ksavero universitete psichologiją (1966–1970), Ohajo universitete
klinikinės psichologijos studijas (1970–1976). 1970 m. tapo JAV kariuomenės
atsargos antruoju leitenantu. Floridos universiteto medicinos centre atliko
klinikinės psichologijos internatūrą (1975–1976). Dirbo ligoninės psichologu ir
asistentu adjutantu 801-oje bendrojoje ligoninėje (kovinės paramos
ligoninėje) (1976–1988). Paaukštintas į kapitonus, vėliau suteiktas majoro,
pirmo laipsnio leitenanto vardas. Gavęs kariuomenės padėkos medalį už
nuopelnus.
Profesinė veikla
Akademinę veiklą pradėjo 1976 m. Rušo universiteto
medicinos centro Psichologijos ir socialinių mokslų departamente (Ilinojus,
JAV): instruktorius (1976–1977), asistentas profesorius (1977–1982), klinikinės
praktikos direktorius (1978–1989), asocijuotas profesorius (1982–1989). Vėliau
dirbo personalo psichologu Veteranų reikalų medicinos centre (Mičiganas, JAV)
(1989–2017). Nuo 1989 m. dirbo akademinį darbą Mičigano universiteto medicinos
centro Psichiatrijos departamente: asocijuotu profesoriumi (1989–2013),
profesoriumi (nuo 2013 m.), Neuropsichologijos sekcijos praktikos direktoriumi
(1990–2020). Taip pat dirbo Vindzoro universitete (Ontarijus, Kanada):
vizituojančiu asocijuotu profesoriumi (1991–2014), vizituojančiu profesoriumi
(nuo 2014 m.).
Laimėjo 29 grantus; tyrė
įvairių neurologinių sutrikimų gydymo metodų, vaistų saugumą ir veiksmingumą,
Alzheimerio liga sergančiųjų ažitacijos valdymą, smegenų aktyvacijos ir su
amžiumi susijusio regimojo erdvinio apdorojimo nuosmukio modelius, funkcinio
įvertinimo instrumentus, saugaus vairavimo senatvėje prediktorius, vaikų
psichikos sveikatą, ūmaus inkstų nepakankamumo ilgalaikes pasekmes ir kt.
Ohajo, Rušo, Mičigano,
Vindzoro ir Veino valstybiniame universitetuose dėstė psichologijos studentams,
internams, neurologijos ir psichiatrijos rezidentams, kitiems sveikatos
specialistams psichologijos įvado, taikomosios psichologijos, asmenybės,
asmenybės įvertinimo, neuropsichologinių tyrimų, streso ir ligų, asmenybės
veiksnių medicinoje, medicininių ligų psichologinių aspektų, medicininio
interviu, psichinės būklės tyrimo kursus. Vedė seminarus neuropsichologijos,
psichopatologijos ir testavimo temomis. Supervizavo psichologijos studentus ir
internus neuropsichologinio įvertinimo, asmenybės įvertinimo, psichoterapijos,
medicininės konsultacijos temomis. Vadovavo studentų tyrimams. Buvo disertacijų
komitetų narys Rušo, Mičigano, Vindzoro, Vilniaus, Rodo universitetuose.
Visuomeninė veikla
Amerikos
klinikinės neuropsichologijos akademija: vykdomasis direktorius (1995–2020).
Amerikos klinikinės neuropsichologijos taryba: Valdybos steigėjas
(1982–1991); Egzaminavimo komiteto pirmininko pavaduotojas (1982–1987),
pirmininkas (1987–1990);Įstatų komiteto narys (1981–1982), pirmininkas
(1987–1988); iždininkas (1987–1991); vykdomasis direktorius (1990–2020);
Neuropsichologijos subspecializacijos komiteto narys (2007–2013). Amerikos
profesionalios psichologijos taryba: egzaminuotojas (nuo 1983); Direktorių
tarybos narys (1986–1993). Amerikos psichologų asociacija (APA): Tarybos
struktūros ir funkcijų komiteto narys (1988–1991), pirmininkas (1990–1991); APA
parlamentaras (1989–1990; 1997–1998); darbo grupės dėl Tarptautinės
funkcionavimo, sutrikimų ir neįgalumo klasifikacijos narys (1996–2001).
APA 38 padalinys (Sveikatos psichologija): mokslinės draugijos narys. APA 40
padalinys (Klinikinė neuropsichologija): mokslinės draugijos narys; darbo
grupės dėl klinikinės neuropsichologijos išsilavinimo, kvalifikacijos
tobulinimo ir akreditavimo (jungtinė darbo grupė su Tarptautine
neuropsichologijos draugija nuo 1988) narys (1979–1991), pirmininkas
(1988–1991); Programos komiteto narys (1980–1986), pirmininkas (1983–1986);
Vykdomojo komiteto narys (1984–1987; 1987–1990; 1996–1999; 2008–2010), atstovas
APA taryboje (1987–1990; 2008–2010), prezidentas (1997–1998); Profesinių
reikalų komiteto pirmininkas (1987–1993); Publikacijų komiteto pirmininkas
(1988–1990); Įstatų komiteto pirmininkas (1996–1998); Nominacijų komiteto
pirmininkas (1998–1999); Specialybės pripažinimo komiteto pirmininkas
(2001–2002). Klinikinės neuropsichologijos postdoktorantūros programų
asociacija: Direktorių taryba (1995–2000). Tarptautinė neuropsichologijos
draugija: narys; Tęstinio mokymosi studijų direktorius (1982–1986); Valdybos
narys (1986–1989; 1991–1994), prezidentas (1992–1993); Programų komiteto narys
(1988–1989; 1998–1999; 2017); Publikacijų komiteto narys (1991–1993);
Nominacijų komiteto narys (1997; 2009); Apdovanojimų peržiūros narys
(1999–2000). Mičigano psichologų asociacija: mokslinės draugijos narys. Vidurio
vakarų psichologų asociacija: mokslinės draugijos narys.
Bibliografija
Pranešimai. Skaitė virš 60 kviestinių pranešimų ir virš 80
nepublikuotų pranešimų šiomis temomis: neuropsichologinis testavimas,
neurologinių sutrikimų, negalių įvertinimas; neurologinių sutrikimų turinčių
asmenų psichologiniai ypatumai ir šių asmenų priežiūra, galvos smegenų traumų
psichologinės ir socialinės pasekmės, streso ir sveikatos bei ligų ryšys,
neurologinių, somatinių ir psichiatrinių sutrikimų ryšys, somatinių simptomų ir
potrauminio streso sutrikimo ryšys, karo veteranų neuropsichologiniai ypatumai
ir psichiatriniai simptomai, karo veteranų galvos traumų neuropsichologinės
pasekmės; amžėjimo neuropsichologija; psichologų specializavimasis sveikatos
srityje, neuropsichologijos studijos, internatūra ir neuropsichologų
sertifikavimas, psichologų ir neuropsichologų podoktorantūrinis mokymas ir kt.
Publikacijos. Išleido dvi knygas („Stress and Its Relationship to
Health and Illness“, 1982; „Individual Differences in Health and
Illness“, 1983). Parašė 25 knygos skyrius. Publikavo virš 130
straipsnių, virš 180 santraukų ar naujienlaiškių. Parašė 7 knygų
apžvalgas.
Redagavimas ir peržiūros. 5 knygų, 1 knygų serijos („Neurology,
Neuropsychology, and Cognition“) ir 5 žurnalų („Association of
Psychology Internship Centers Newsletter“ (Neuropsychology); „The
Clinical Neuropsychologist“; „Journal of Clinical and Experimental
Neuropsychology“; „Aging, Neuropsychology, and Cognition“;
„Psichologija“) redaktorius. Dar 7 žurnalų redaktorių kolegijos narys.26
mokslinių žurnalų išorinis recenzentas. 4 grantų vertintojas.
Apdovanojimai
Linas Bieliauskas buvo daug kartų įvertintas ir
apdovanotas už pasiekimus psichologijos ir ypač neuropsichologijos
srityje. 1987 m. suteiktas Amerikos psichologų asociacijos mokslo
draugijos nario vardas. 1995 m. suteiktas Mičigano psichologijos
asociacijos mokslo draugijos nario vardas. 2005 m. Amerikos neuropsichologijos
akademija suteikė Linui Bieliauskui Metų neuropsichologo vardą. 2009 m.
suteiktas Vidurio vakarų psichologų asociacijos mokslo draugijos nario vardas.
2010 m. apdovanotas už svarų vaidmenį Amerikos profesionalių
psichologų taryboje. 2013 m. Vidurio Vakarų neuropsichologijos grupė
suteikė Charles Matthews fakulteto mentoriaus
apdovanojimą. 2015 m. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos
mokslo premijos, skiriamos užsienio lietuviams mokslininkams už pastarojo
dešimtmečio pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje
humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, laureatas. 2016 m. Tarptautinė
neuropsichologų draugija apdovanojo už išskirtinę karjerą. 2017–2018 m. 23-oji
Onasio bendradarbiavimo su užsienio mokslininkais programa skyrė
Universiteto profesoriaus Graikijai stipendiją. 2020 m. Amerikos profesionalios
psichologijos taryba įteikė Klinikinės neuropsichologijos specialybės tarybos
ir akademijos apdovanojimą. 2022 m. Linui Bieliauskui suteiktas Lietuvos
psichologų sąjungos Garbės nario vardas.