|
LPS Garbės narys 2022 - prof. Linas Bieliauskas
Lietuvos
psichologų kongreso 2022 metu vykusiame Suvažiavime Lietuvos psichologų
sąjungos garbės nario vardas buvo suteiktas prof. Linui Bieliauskui už
reikšmingus nuopelnus psichologijos mokslui ir praktikai.
Pagal prof. Albino Bagdono paruoštą pristatymą 2022 balandžio 29 d.:
Prof. Linas Augustine Bieliauskas (g. 1948 m. liepos 22 d.) –
Mičigano universiteto psichologijos profesorius, sertifikuotas klinikinis
psichologas ir klinikinis
neuropsichologas.
Lino Bieliausko profesionalaus
psichologo karjeros ypatumas – stipri tyrėjo, praktiko ir dėstytojo veiklų
jungtis. Didžiausia laiko dalis praleista veikiant šiomis kryptimis praleista
Mičigano universiteto Sveikatos centre. Lino specializacija – galvos traumos,
demencija ir Parkinsono liga. Jo tyrimų interesai: pažintiniai ir asmenybės
pokyčiai, susiję su normaliu ir nenormaliu amžėjimu, psichometriniai pažintinių
sutrikimų rodikliai, depresija ir demencija, kritinių gyvenimo užduočių
neuropsichologiniai prognozuojantys veiksniai, chroninių ligų sukelti
pažintiniai pokyčiai. Įgyta tyrėjo, psichologinių paslaugų teikėjo ir
neuropsichologijos pasiekimų žinojimo patirtis įgalino Liną būti aktyviu neuropsichologijos kaip mokslo plėtros
procese: dalyvavo žurnalų redkolegijose, buvo nacionalinių ir tarptautinių
organizacijų ir jų valdybų nariu arba vadovu.
Su Lietuvos psichologais Linas pradėjo
bendrauti ir bendradarbiauti 1974 m. Pradžioje vizitai buvo daugiau pažintinio
pobūdžio – susipažinta su tėvų kilmės kraštu, didele gausa giminaičių. Nuo 1996
m. Linas pradėjo dalyvauti Lietuvos psichologijos plėtroje: konsultavo Vilniaus
universiteto Specialiosios psichologijos specialistus testų standartizavimo
klausimais, padėjo užmegzti kontaktus su D. Wechslerio intelekto testų savininkais
ir suprasti kontraktų sudarymo su jais ypatumus. Nuo 1997 m. Linas Vilniaus
universitete skaito Neuropsichologijosir Neuropsichologinio įvertinimokursus psichologams, specialiesiems pedagogams, vėliau ir neurobiologams,
aktyviai dalyvauja psichologijos ir neurobiologijos konferencijose. Pastarąjį
dešimtmetį dažnai kviečiamas dalyvauti disertacijų gynimo komitetuose, yra Psichologijos žurnalo redkolegijos
narys. 2015 m. tapo Švietimo ir mokslo premijos užsienio lietuvių kilmės
mokslininkams laureatu.
Išsilavinimas. Baigė šv. Ksavero
vidurinę mokyklą Sinsinatyje, JAV (1962–1966), Ksavero universitete
psichologiją (1966–1970), Ohajo universitete klinikinės psichologijos studijas
(1970–1976). 1970 m. tapo JAV kariuomenės atsargos antruoju leitenantu. Floridos
universiteto medicinos centre atliko klinikinės psichologijos internatūrą (1975–1976).
Dirbo ligoninės psichologu ir asistentu adjutantu 801-oje bendrojoje ligoninėje (kovinės paramos
ligoninėje) (1976–1988). Paaukštintas į kapitonus, vėliau
suteiktas majoro, pirmo laipsnio leitenanto vardas. Gavęs kariuomenės padėkos
medalį už nuopelnus.
Akademinė-klinikinėveikla. Akademinę veiklą pradėjo 1976 m. Rušo universiteto medicinos
centro Psichologijos ir socialinių mokslų departamente (Ilinojus, JAV):
instruktorius (1976–1977), asistentas profesorius (1977–1982), klinikinės praktikos
direktorius (1978–1989), asocijuotas profesorius (1982–1989). Vėliau dirbo personalo
psichologu Veteranų reikalų medicinos centre (Mičiganas, JAV) (1989–2017). Nuo 1989
m. dirbo akademinį darbą Mičigano universiteto medicinos centro Psichiatrijos
departamente: asocijuotu profesoriumi (1989–2013), profesoriumi (nuo 2013 m.),
Neuropsichologijos sekcijos praktikos direktoriumi (1990–2020). Taip pat dirbo
Vindzoro universitete (Ontarijus, Kanada): vizituojančiu asocijuotu
profesoriumi (1991–2014), vizituojančiu profesoriumi (nuo 2014 m.).
Laimėjo 29 grantus; tyrė įvairių neurologinių sutrikimų gydymo metodų,
vaistų saugumą ir veiksmingumą, Alzheimerio liga sergančiųjų ažitacijos
valdymą, smegenų aktyvacijos ir su amžiumi susijusio regimojo erdvinio
apdorojimo nuosmukio modelius, funkcinio įvertinimo instrumentus, saugaus
vairavimo senatvėje prediktorius, vaikų psichikos sveikatą, ūmaus inkstų
nepakankamumo ilgalaikes pasekmes ir kt.
Pedagoginė veikla. Ohajo, Rušo, Mičigano, Vindzoro ir Veino valstybiniame universitetuose
dėstė psichologijos studentams, internams, neurologijos ir psichiatrijos
rezidentams, kitiems sveikatos specialistams psichologijos įvado, taikomosios
psichologijos, asmenybės, asmenybės įvertinimo, neuropsichologinių tyrimų,
streso ir ligų, asmenybės veiksnių medicinoje, medicininių ligų psichologinių
aspektų, medicininio interviu, psichinės būklės tyrimo kursus. Vedė seminarus
neuropsichologijos, psichopatologijos ir testavimo temomis. Supervizavo
psichologijos studentus ir internus neuropsichologinio įvertinimo, asmenybės
įvertinimo, psichoterapijos, medicininės konsultacijos temomis. Vadovavo
studentų tyrimams. Buvo disertacijų komitetų narys Rušo, Mičigano, Vindzoro,
Vilniaus, Rodo universitetuose.
Pranešimai.Skaitė virš 60 kviestinių pranešimų
ir virš 80 nepublikuotų pranešimų šiomis temomis: neuropsichologinis testavimas,
neurologinių sutrikimų, negalių įvertinimas; neurologinių sutrikimų turinčių
asmenų psichologiniai ypatumai ir šių asmenų priežiūra, galvos smegenų traumų
psichologinės ir socialinės pasekmės, streso ir sveikatos bei ligų ryšys,
neurologinių, somatinių ir psichiatrinių sutrikimų ryšys, somatinių simptomų ir
potrauminio streso sutrikimo ryšys, karo veteranų neuropsichologiniai ypatumai
ir psichiatriniai simptomai, karo veteranų galvos traumų neuropsichologinės
pasekmės; amžėjimo neuropsichologija; psichologų specializavimasis sveikatos
srityje, neuropsichologijos studijos, internatūra ir neuropsichologų sertifikavimas,
psichologų ir neuropsichologų podoktorantūrinis mokymas ir kt.
Publikacijos. Išleido dvi knygas („Stress and Its
Relationship to Health and Illness“, 1982; „Individual
Differences in Health and Illness“, 1983). Parašė 25
knygos skyrius. Publikavo virš 130 straipsnių, virš 180 santraukų ar naujienlaiškių. Parašė
7 knygų apžvalgas.
Redagavimas
ir peržiūros. 5
knygų, 1 knygų serijos („Neurology, Neuropsychology, and Cognition“) ir 5
žurnalų („Association of Psychology Internship Centers Newsletter“ (Neuropsychology);
„The Clinical Neuropsychologist“; „Journal of Clinical and
Experimental Neuropsychology“; „Aging, Neuropsychology, and Cognition“;
„Psichologija“) redaktorius. Dar 7 žurnalų redaktorių kolegijos narys.26 mokslinių žurnalų išorinis recenzentas. 4 grantų vertintojas.
Narystė profesionalų bendruomenėse. Amerikos klinikinės neuropsichologijos
akademija: vykdomasis direktorius (1995–2020). Amerikos klinikinės neuropsichologijos taryba: Valdybos steigėjas
(1982–1991); Egzaminavimo
komiteto pirmininko pavaduotojas (1982–1987), pirmininkas (1987–1990);Įstatų komiteto narys (1981–1982), pirmininkas (1987–1988); iždininkas
(1987–1991); vykdomasis direktorius
(1990–2020); Neuropsichologijos
subspecializacijos komiteto narys (2007–2013). Amerikos profesionalios psichologijos taryba: egzaminuotojas (nuo
1983); Direktorių tarybos narys (1986–1993). Amerikos psichologų asociacija (APA): Tarybos struktūros ir
funkcijų komiteto narys (1988–1991),
pirmininkas (1990–1991); APA
parlamentaras (1989–1990; 1997–1998); darbo grupės dėl Tarptautinės funkcionavimo, sutrikimų ir
neįgalumo klasifikacijos narys (1996–2001). APA 38 padalinys (Sveikatos psichologija): mokslinės draugijos
narys. APA 40 padalinys (Klinikinė neuropsichologija): mokslinės draugijos
narys; darbo grupės dėl klinikinės neuropsichologijos išsilavinimo,
kvalifikacijos tobulinimo ir akreditavimo (jungtinė darbo grupė su Tarptautine
neuropsichologijos draugija nuo 1988) narys (1979–1991), pirmininkas (1988–1991); Programos komiteto narys (1980–1986), pirmininkas (1983–1986); Vykdomojo komiteto narys (1984–1987; 1987–1990; 1996–1999; 2008–2010), atstovas APA taryboje (1987–1990; 2008–2010), prezidentas (1997–1998);
Profesinių reikalų komiteto pirmininkas (1987–1993); Publikacijų komiteto pirmininkas (1988–1990); Įstatų komiteto pirmininkas (1996–1998); Nominacijų komiteto pirmininkas (1998–1999); Specialybės pripažinimo komiteto
pirmininkas (2001–2002). Klinikinės
neuropsichologijos postdoktorantūros programų asociacija: Direktorių taryba (1995–2000). Tarptautinė neuropsichologijos
draugija: narys; Tęstinio mokymosi studijų direktorius (1982–1986); Valdybos narys (1986–1989; 1991–1994), prezidentas (1992–1993);
Programų komiteto narys (1988–1989;
1998–1999; 2017); Publikacijų komiteto
narys (1991–1993); Nominacijų
komiteto narys (1997; 2009); Apdovanojimų peržiūros narys (1999–2000). Mičigano psichologų asociacija:
mokslinės draugijos narys. Vidurio vakarų psichologų asociacija: mokslinės
draugijos narys.
Apdovanojimai.
Linas Bieliauskas buvo daug kartų įvertintas ir apdovanotas už pasiekimus
psichologijos ir ypač neuropsichologijos srityje. 1987 m. suteiktas Amerikos psichologų asociacijos mokslo draugijos nario
vardas. 1995 m. suteiktas Mičigano
psichologijos asociacijos mokslo draugijos nario vardas. 2005 m. Amerikos
neuropsichologijos akademija suteikė Linui Bieliauskui Metų neuropsichologo
vardą. 2009 m. suteiktas Vidurio vakarų psichologų asociacijos mokslo draugijos
nario vardas. 2010 m. apdovanotas už
svarų vaidmenį Amerikos profesionalių psichologų taryboje. 2013 m. Vidurio
Vakarų neuropsichologijos grupė suteikė Charles Matthews fakulteto
mentoriaus apdovanojimą. 2015 m. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo
ministerijos mokslo premijos, skiriamos užsienio lietuviams mokslininkams už
pastarojo dešimtmečio pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros
veikloje humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, laureatas. 2016 m. Tarptautinė neuropsichologų draugija apdovanojo
už išskirtinę karjerą. 2017–2018 m. 23-oji Onasio bendradarbiavimo su užsienio mokslininkais programa skyrė
Universiteto profesoriaus Graikijai stipendiją. 2020 m. Amerikos profesionalios
psichologijos taryba įteikė Klinikinės neuropsichologijos specialybės tarybos
ir akademijos apdovanojimą. 2022 m. Linui Bieliauskui suteiktas Lietuvos
psichologų sąjungos garbės nario vardas.
Akimirka
iš LPS narių suvažiavimo 2022m. balandžio 29 d.
Nuotraukos iš A. Bagdono asmeninio archyvo
|
|
LPS renginiai |
|
|
|
|
|
|
|
|