Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Reglamentavimas      Tėvams ir specialistams      COVID-19       Kontaktai      Lietuvos psichologų kongresas 2024      Profesinė etika      EN

Naujienos  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų pokyčių gairės


2022-03-22 vyko LR sveikatos apsaugos ministerijos posėdis, kuriame buvo pristatytos psichikos sveikatos priežiūros paslaugų pokyčių gairės. Posėdyje dalyvavo institucijų, NVO, gydymo įstaigų atstovai; LPS atstovavo LPS valdybos narė Ieva Salialionė. 

Posėdžio metu pirmiausia buvo pristatytos Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos problemos (aukštas savižudybių skaičius, didelis alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas, menkas teigiamų emocijų patyrimas) bei dabartinės psichikos sveikatos priežiūros problemos (medikamentinių ir stacionarinių paslaugų dominavimas, paslaugų regioniniai netolygumai, žemas psichikos sveikatos finansavimas, prasti psichikos sveikatos priežiūros rezultatai). 

Tada pristatyti psichikos sveikatos priežiūros reformos uždaviniai: mažinti stacionarinių paslaugų, plėtojant bendruomenines ir bazines paslaugas; didinti kokybiškų paslaugų prieinamumą; užtikrinti paslaugų tęstinumą ir jų teikimą remiantis paciento kelio perspektyva; mažinti regioninius paslaugų prieinamumo ir kokybės netolygumus; stiprinti žmogaus teises atitinkančias ir į atsigavimą orientuotas paslaugas. 

Siekiama paslaugų struktūra: daugiausia teikiama bendruomeninių, savitarpio pagalbos bei visuomenės sveikatos biurų paslaugų; mažiau – šeimos gydytojų komandos paslaugų; dar mažiau – psichikos sveikatos centro paslaugų; dar mažiau – dienos stacionarų, psichoterapijos ir II lygio gydytojų konsultacijų; dar mažiau – aktyvaus gydymo stacionare; mažiausiai – psichosocialinės reabilitacijos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų.  

Visuomenės sveikatos biurai toliau teiks psichologinės gerovės, priklausomybių konsultantų, ankstyvosios intervencijos paslaugas; planuojama didinti psichikos sveikatos ir visuomenės sveikatos biurų bendradarbiavimą. 

Psichikos sveikatos centruose planuojama atsisakyti sveikatos stiprinimo ir prevencijos funkcijų, didinti komandos narių savarankiškumą, plėtoti paciento namuose teikiamas bei nuotolines paslaugas, tobulinti specialistų kompetencijas teikti priežiūrą vaikams ir paaugliams ir kt. 

Dienos stacionarų paslaugų aprėptį planuojama didinti (30 naujų skyrių), užtikrinant regioninį prieinamumą, taip pat didinti paslaugų kainas, stiprinti paslaugų teikimo reikalavimus. Planuojama didinti psichoterapijos paslaugų įkainį, plėtoti psichoterapijos dienos stacionaro paslaugas. Planuojama diegti naują paslaugą – 14 iniciatyvios bendruomeninės priežiūros komandų, kurių sudėtyje būtų ir medicinos psichologai; komandos teiktų ilgalaikes paslaugas sunkia psichikos liga sergantiems pacientams. 

Stacionaro paslaugų planuojama mažinti (30 proc.); didinti stacionariniame gydyme psichosocialinių intervencijų dalį; didinti stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos pagal Minesotos programos paslaugų prieinamumą (7 nauji skyriai), kad šios paslaugos būtų prieinamos visose apskrityse ir kt. 

Vaikų ir paauglių ambulatorinės paslaugos centrai bus kuriami kiekviename regione, juose bus teikiamos II lygio konsultacijos, ambulatorinės psichoterapijos, dienos stacionaro ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos. Planuojama tobulinti medicinos psichologų kvalifikaciją vaikų ir paauglių priežiūros srityje ir kt. 

Savižudybių prevencijos srityje planuojama patvirtinti pagalbos teikimo algoritmą, psichosocialinio vertinimo atlikimo tvarką, vienoje vietoje teikti išsamią informaciją apie pagalbos galimybes, stiprinti visuomenės ir šeimos gydytojo komandos gebėjimus atpažinti savižudybės grėsmę, diegti atvejo vadybos modelius, plėtoti krizių intervencijos stacionarus, apmokyti specialistus specializuotų metodų (DBT, ASSIP, CAMS), teikti IBP komandos, psichoterapijos paslaugas ir kt. 

Sisteminių sprendimų lygyje planuojama diegti atsigavimo paradigmą (tai asmens poreikių įvairiose srityse vertinimas ir stebėsena, pagalba juos tenkinant, paciento įtraukimas į gydymo procesą ir jo vertinimas kaip lygiaverčio, darbas su šeima ir aplinka, dėmesys psichosocialinėms intervencijoms); diegti paciento keliu grįstus paslaugų teikimo modelius; įgyvendinti paslaugų atitikties žmogaus teisių standartams vertinimo, stebėsenos ir metodinės pagalbos teikimo modelį; pritaikyti psichologinio vertinimo įrankius bei ankstyvojo psichikos sutrikimų ženklų įvertinimo klausimynus naudojimui Lietuvoje, sukurti informacinę platformą, skirtą tvarkyti informaciją apie adaptuotus ir licencijuotus psichologinio vertinimo įrankius bei klausimynus. 

Išsamesnis reformos pristatymas. 

Po reformos pristatymo socialiniai partneriai teikė savo atsiliepimus apie reformą bei siūlymus, ką tobulinti. 

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 


 




















 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai, grupės ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 1,2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
Intervizijų grupės
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
LPS Garbės nariai
LPS Partneriai
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Reglamentavimas

   Tėvams ir specialistams

   COVID-19

COVID-19
   Kontaktai

   Lietuvos psichologų kongresas 2024

LPK2024
LPK2024 EN
Pranešimų santraukų teikimas
LPK2024 organizatoriai
LPK2024 vieta ir kontaktai
LPK2024 dalyvių registracija
LPK2024 prieškongresiniai pranešimai
Santraukų leidinys
Programa
Plenariniai pranešimai
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose