Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Reglamentavimas      Tėvams ir specialistams      COVID-19       Kontaktai      Lietuvos psichologų kongresas 2024      Profesinė etika      EN

Naujienos  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

Įvyko Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencija - 2021


2021 m. spalio 4 – 14 d. įvyko Lietuvos psichologų sąjungos (toliau – LPS) Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto (toliau – KSPK) organizuota nuotolinė „Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencija – 2021“. Šios konferencijos fokusas buvo asmuo, turintis psichosocialinę negalią. 

Konferencija buvo atidaryta SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo Igno Rubiko pranešimu "Sveikatos ir klinikiniai psichologai: augantis vaidmuo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūroje“. I. Rubikas apžvelgė psichologų vaidmenį gerinant asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą. KSPK buvusi pirmininkė Ieva Salialionė skaitė pranešimą „LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto naujienos“, kuriame apžvelgė KSPK veiklą, atliktus darbus, išryškino spręstinas problemas ir pakvietė kartu jas spręsti. Vėliau KSPK narės doc. dr. Aistė Pranckevičienė, Laura Digrytė Šertvytienė, VDU atstovė dr. Justina Slavinskienė bei VU atstovė doc. dr. Vilmantė Pakalniškienė diskutavo apie „Medicinos psichologų licencijavimą ir stažuotes“.  Diskusijos metu universitetų atstovės pasidalijo apie šiuo metu vykstančius procesus bei iššūkius kylančius dėl medicinos psichologų stažuočių įgyvendinimo. Vakarą pabaigė VDU Sociologijos katedros lektorė Dr. Giedrė Baltrušaitytė pranešimu „Kitu kampu: liga, sveikata ir sveikatos priežiūra sociologo akimis“. Pranešime buvo keliami klausimai apie tai kaip liga, sveikata ir sveikatos priežiūra yra susiję su visuomene? Kodėl tam tikros socialinės grupės gali būti nelinkę rūpintis savo sveikata? Kalbėta apie medicininės diagnozės vaidmenį ir poveikį sergančiajam bei  „sveikajam”. Aptartas lėtinės ligos patyrimas, bei pasidalinta klinikinės ir sveikatos psichologijos srities specialistams naudingomis sociologo įžvalgomis apie ligą, sveikatą ir sveikatos priežiūrą. 

Antrasis konferencijos seminaras vyko spalio 6 dieną. Šio vakaro klausimas buvo „Ar žmogaus teisės – psichologų reikalas?„ Pirmoje vakaro dalyje psichologė Karilė Levickaitė skaitė paskaitą tema „Žmogaus teisėmis grįstas požiūris į psichikos sveikatą: kur esame ir kur norime būti?“. Paskaitos metu kalbėta apie 2010-tais metais Lietuvoje ratifikuotą Jungtinių tautų Žmonių su negalia teisių konvenciją. Susipažindinta su naujomis koncepcijomis psichikos sveikatos srityje, geromis užsienio šalių praktikomis. Taip pat pristatytas Pasaulio sveikatos organizacijos QualityRights priemonių rinkinys bei jo galimybės užtikrinant žmogaus teises asmens psichikos sveikatos priežiūros ar socialinės globos įstaigose . Antroje vakaro dalyje Karilė Levickaitė, prof. dr. Dainius Pūras, Birutė Sabatauskaitė, KSPK pirmininkė Edita Žilienė, Indrė Giedrė Gageckaitė diskustavo apie tai „Ką dėl žmogaus teisių gali nuveikti psichologas?“. Kalbėta apie tai ar psichologas gali prisidėti įgyvendinant lygių galimybių politiką, mažinant stigmą ir didinant įvairovės priėmimą? Su kokiais iššūkiais ir dilemomis susiduria socialinės globos namuose, psichiatrijos ligoninėse dirbantys psichologai, atsidūrę tarp žmogaus ir sistemos? Paliesta jautri psichologų ir psichiatrų bendradarbiavimo tema. 

Spalio 8 d. buvo skirta Psichologo vaidmens dirbant su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis supratimui. Psichologė – psichoterapeutė Neringa Lošakevičienė skaitė pranešimą „Psichosocialinė negalia – ką svarbu žinoti praktikuojančiam psichologui“, kuriame kalbėjoma apie psichosocialinę negalią: kaip ji apibrėžiama, kuo skiriasi nuo intelekto sutrikimų, kuo šis terminas gali būti tikslesnis nei „psichikos negalia/ sutrikimas“. Gilinosi į psichologo darbo ypatumus bendraujant su sunkią psichosocialinę negalią turinčiais žmonėmis: tinkamų nuostatų ir realistiškų lūkesčių svarba. Aptarė rekomenduotinas ir vengtinas konsultavimo strategijas. Apžvelgė darbo su artimaisiais ypatumus. Antroje vakaro dalyje „Psichologo vaidmuo teikiant psichosocialinės reabilitacijos paslaugas“ lektorė gilinosi į psichosocialinę reabilitaciją ir psichologo vietą joje. Aptarė skirtingus psichosocialinės reabilitacijos etapus. Kalbėjo apie galimus psichologo vaidmenis teikiant psichosocialinės reabilitacijos paslaugas: atvejo vadybą, individualias konsultacijas, grupių vedimą. 

Ketvirtasis konferencijos seminaras skirtas Atviro dialogo metodui. “Psichozė – ne liga, o išgyvenimo strategija, kuriai reikalingas dialogas: Atviro dialogo metodas, kaip būdas, organizuoti pagalbą” – teigia lektorius Prof. Jaakko Seikkula. Pranešime „Kodėl Atviro dialogo metodas yra toks efektyvus dirbant su sunkiomis psichikos sveikatos krizėmis“ lektorius kalbėjo kaip per pastaruosius 35 metus Atviro dialogo metodas pakeitė mūsų suvokimą apie pačius sunkiausius psichikos sveikatos sutrikimus. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad metodo efektyvumas stipriai išaugo, o 90% pacientų gali atgauti pilną darbingumą su mažesniu medikamentų vartojimu, teigia jis. Prezentacijos metu buvo pristatytos pagrindinės Atviro dialogo praktikavimo idėjos. Antroje vakaro dalyje gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė skaitė du pranešimus Atviro dialogo tema. Pirmojo „Šeimos terapija, esant sunkiems psichikos sutrikimams ir Atviro Dialogo vieta joje“ pristatė projektą, kurį vykdė dirbdama tuometinėje Žiegždrių Psichiatrijos ligoninėje. Dalijosi savo patirtimi bei įžvalgomis apie tai kaip kaip keitėsi personalo požiūris į gydymo procesą, augo kompetencija taikyti psichoterapiją ūmiame psichiatrijos skyriuje, mažėjo sunkaus psichikos sutrikimo stigma, augo pacientų ir jų šeimų pasitenkinimas. Taip pat pranešime apžvelgė pagrindinius principus, taikant šeimos psichoterapiją asmenims, patiriantiems pirmą psichozės epizodą, metodo galimybės bei kylančius sunkumus. Antrasis pranešimas buvo skirtas pokyčiams organizacijoje aptarti „Atviro dialogo ir kitų šeimos psichoterapijos elementų panaudojimas organizacinių žinių kūrimui ir sisteminių pokyčių įgalinimui“. 

Baigiamasis konferencijos seminaras buvo skirtas Vaikui ir šeimai psichologo darbe. KSPK narė Dalia Guzaitienė, Airijoje kvalifikuota psichoterapeutė ir žaidimo terapeutė vedė seminarą „Pažintis su Nedirektyviąja Žaidimo Terapija: kaip nevadovauti žaidimui ir sekti vaiko nurodyta kryptimi?“, kurio metu pristatė nedirektyviosios žaidimo terapijos aspektus, privalumus ir teorines humanistines nuostatas. Pasakojo apie tai kas yra ir kuo naudinga žaidimo terapija. Kuo ypatinga nedirektyvioji arba į vaiką orientuota (humanistinė) žaidimo terapija. Aptarė taikymo praktikoje privalumus, bei pakalbėjo apie tai kaip ir kada į veiklą integruoti direktyvesnius metodus. Konferencija buvo uždaryta KSPK narės Aušros Norės moderuota diskusija „Iššūkis – tėvai“. Diskusijoje dalyvava Dalia Guzaiteinė ir psichologė, STEP grupių vedančioji Ingrida Pilkionienė. Diskusijos metu aptarti didžiausi iššūkiai kylantys bendraujant su vaikų bei paauglių tėvais ir globėjais. Diskutuota apie tai kada ir kaip nukreipti tėvus asmeninių konsultacijų pas kitus specialistus, kaip bendrauti su vaiko tėvais, kai šie išssikyrę bei aptartos kitos sudėtingos situacijos. 

LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komitetas nuoširdžiai dėkoja konferencijos lektoriams už prasmingus pasidalinimus, bei gausiai susirinkusiems ir aktyviems dalyviams.


 

 

 

 

LPS renginiai
 
 


 




















 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai, grupės ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 1,2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
Intervizijų grupės
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
LPS Garbės nariai
LPS Partneriai
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Reglamentavimas

   Tėvams ir specialistams

   COVID-19

COVID-19
   Kontaktai

   Lietuvos psichologų kongresas 2024

LPK2024
LPK2024 EN
Pranešimų santraukų teikimas
LPK2024 organizatoriai
LPK2024 vieta ir kontaktai
LPK2024 dalyvių registracija
LPK2024 prieškongresiniai pranešimai
Naudinga informacija
Programa
Plenariniai pranešimai
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose