|
|
2012-03-28LIETUVOS PSICHOLOGŲ SĄJUNGA RAGINA ATSIŽVELGTI Į EMOCINIUS VAIKO POREIKIUS Lietuvos psichologų sąjunga, stebėdama konfliktą dėl mažametės mergaitės perdavimo mamai, nori atkreipti abiejų konflikto pusių, valstybinių institucijų ir visuomenės dėmesį į emocinius vaiko poreikius tokioje situacijoje. Vaikas, kuris yra verčiamas pasirinkti kuriuos nors iš jam artimų žmonių ir atsisakyti kitų, išgyvena didžiulę sumaištį. Šis reiškinys vaikų psichologijoje yra gerai žinomas ir gana dažnai sutinkamas – jis būdingas, kai tėvai ar kiti vaiko globėjai smarkiai nesutaria tarpusavyje. Kiekvienam vaikui yra nepaprastai svarbu turėti galimybę mylėti, matytis ir bendrauti su visais jam svarbiais žmonėmis, šiuo konkrečiu atveju su mama, teta, seneliais ir kt. Net ir labai nesutariančios bei viena kitą smerkiančios konflikto pusės turėtų suprasti ir gerbti šiuos vaiko poreikius. Todėl labai svarbu, kad dabar vaiką globojanti teta ir seneliai, net ir kategoriškai nesutikdami su teismo priimtu sprendimu, netrukdytų perduoti vaiko mamai, tokiu būdu pasirūpindami emociniais vaiko poreikiais. Lygiai taip pat, kuomet vaikas gyvens pas mamą, svarbu, kad ji padėtų vaikui išlaikyti ryšį su teta, seneliais ir kitais jam svarbiais asmenimis. Lietuvos psichologų sąjunga atkreipia dėmesį, kad vaikai, kurie tampa jiems svarbių suaugusiųjų konflikto įkaitais, praranda saugumo jausmą, kuris yra tolimesnės adaptacijos pasaulyje ir geros savijautos pamatinis veiksnys. Todėl svarbu, kad suaugusieji ugdytų pasitikėjimą kitais žmonėmis, o ne priešingai – jais gąsdintų. Vaiko nuteikinėjimas prieš kitą konflikto pusę, sakymas, kad kita pusė yra bloga ir padarys vaikui ką nors blogo, daro didžiulę žalą jo emociniam vystymuisi. Tokį gąsdinimą išoriniu pasauliu, skatinimą viešai prieš televizijos kamerą pasirinkti vieną ar kitą konflikto pusę, galima traktuoti kaip emocinę prievartą, kurios pasekmės yra ne mažesnės, o kartais dar ir žymiai gilesnės, negu fizinės prievartos. Lietuvos psichologų sąjunga taip pat ragina konflikto puses ir visuomenę nespekuliuoti vaiko norais. Tokiame aštriame, bekompromisiniame, ilgai užsitęsusiame ir žmonių mirtimis pažymėtame konflikte aštuonių metų vaikas neturi galimybių laisvai pasirinkti. Natūralu, kad tokioje situacijoje vaikas gali būti išsigandęs ir pykti ant jam svarbių žmonių. Tačiau suaugusieji priimdami sprendimus neturėtų remtis šiais momentiniais jausmais, o atsižvelgtų į vaiko poreikį atstatyti ryšius su svarbiausiais žmonėmis jo gyvenime. Lietuvos psichologų sąjunga ragina valstybines institucijas, įtrauktas į šį konfliktą, veikti maksimaliai koordinuotai ir profesionaliai. Jo sprendimas turės įtakos ne tik šios konkrečios šeimos ateičiai, bet ir daugybei kitų konfliktuojančių Lietuvos šeimų. Sunku prognozuoti pasekmes, jei šis konfliktas taps sektinu pavyzdžiu kitoms nesantaikos apimtoms šeimoms. Lietuvos psichologų sąjunga yra didžiausia Lietuvoje psichologus vienijanti visuomeninė organizacija, kuri aktyviai skatina profesionalios psichologinės pagalbos plėtrą, rūpinasi psichologų profesine kvalifikacija, formuoja profesionalios psichologijos sampratą visuomenėje.
|
|
