Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Tėvams ir specialistams      COVID-19      KLINIKINIŲ IR SVEIKATOS PSICHOLOGŲ KONFERENCIJA – 2021      Profesinė etika      Kontaktai      EN

Kontaktai  /   Pranešimai spaudai  /   LPS pozicijos aktualiomis temomis  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

2012-03-28


LIETUVOS PSICHOLOGŲ SĄJUNGA RAGINA ATSIŽVELGTI Į EMOCINIUS VAIKO POREIKIUS
Lietuvos psichologų sąjunga, stebėdama konfliktą dėl mažametės mergaitės perdavimo mamai, nori atkreipti abiejų konflikto pusių, valstybinių institucijų ir visuomenės dėmesį į emocinius vaiko poreikius tokioje situacijoje.
Vaikas, kuris yra verčiamas pasirinkti kuriuos nors iš jam artimų žmonių ir atsisakyti kitų, išgyvena didžiulę sumaištį. Šis reiškinys vaikų psichologijoje yra gerai žinomas ir gana dažnai sutinkamas – jis būdingas, kai tėvai ar kiti vaiko globėjai smarkiai nesutaria tarpusavyje.  Kiekvienam vaikui yra nepaprastai svarbu turėti galimybę mylėti, matytis ir bendrauti su visais jam svarbiais žmonėmis, šiuo konkrečiu atveju su mama, teta, seneliais ir kt. Net ir labai nesutariančios bei viena kitą smerkiančios konflikto pusės turėtų suprasti ir gerbti šiuos vaiko poreikius.
Todėl labai svarbu, kad dabar vaiką globojanti teta ir seneliai, net ir kategoriškai nesutikdami su teismo priimtu sprendimu, netrukdytų perduoti vaiko mamai, tokiu būdu pasirūpindami emociniais vaiko poreikiais. Lygiai taip pat, kuomet vaikas gyvens pas mamą, svarbu, kad ji padėtų vaikui išlaikyti ryšį su teta, seneliais ir kitais jam svarbiais asmenimis.
Lietuvos psichologų sąjunga atkreipia dėmesį, kad vaikai, kurie tampa jiems svarbių suaugusiųjų konflikto įkaitais, praranda saugumo jausmą, kuris yra tolimesnės adaptacijos pasaulyje ir geros savijautos pamatinis veiksnys. Todėl svarbu, kad suaugusieji ugdytų pasitikėjimą kitais žmonėmis, o ne priešingai – jais gąsdintų. Vaiko nuteikinėjimas prieš kitą konflikto pusę, sakymas, kad kita pusė yra bloga ir padarys vaikui ką nors blogo, daro didžiulę žalą jo emociniam vystymuisi. Tokį gąsdinimą išoriniu pasauliu, skatinimą viešai prieš televizijos kamerą pasirinkti vieną ar kitą konflikto pusę, galima traktuoti kaip emocinę prievartą, kurios pasekmės yra ne mažesnės, o kartais dar ir žymiai gilesnės, negu fizinės prievartos.
Lietuvos psichologų sąjunga taip pat ragina konflikto puses ir visuomenę nespekuliuoti vaiko norais. Tokiame aštriame, bekompromisiniame, ilgai užsitęsusiame ir žmonių mirtimis pažymėtame konflikte aštuonių metų vaikas neturi galimybių laisvai pasirinkti. Natūralu, kad tokioje situacijoje vaikas gali būti išsigandęs ir pykti ant jam svarbių žmonių. Tačiau suaugusieji priimdami sprendimus neturėtų remtis šiais momentiniais jausmais, o atsižvelgtų į vaiko poreikį atstatyti ryšius su svarbiausiais žmonėmis jo gyvenime.
Lietuvos psichologų sąjunga ragina valstybines institucijas, įtrauktas į šį konfliktą, veikti maksimaliai koordinuotai ir profesionaliai. Jo sprendimas turės įtakos ne tik šios konkrečios šeimos ateičiai, bet ir daugybei kitų konfliktuojančių Lietuvos šeimų. Sunku prognozuoti pasekmes, jei šis konfliktas taps sektinu pavyzdžiu kitoms nesantaikos apimtoms šeimoms.

Lietuvos psichologų sąjunga yra didžiausia Lietuvoje psichologus vienijanti visuomeninė organizacija, kuri aktyviai skatina profesionalios psichologinės pagalbos plėtrą, rūpinasi psichologų profesine kvalifikacija, formuoja profesionalios psichologijos sampratą visuomenėje.



 

 

 

 

LPS renginiai
 
 

 




















 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 1,2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
LPS Garbės nariai
LPS Partneriai
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Vaikams

Ko tikėtis iš psichologo?
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
Kuo skiriasi psichologas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas?
Kur rasti psichologą?
   Klientams

Kada kreiptis į psichologą?
Kuo skiriasi psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir kiti „psi“?
Ko tikėtis iš psichologo?
Kur rasti psichologą?
Kaip paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
Esu bedarbis, gyvenu Vilniuje. Kur galėčiau gauti nemokamas ar už nedidelę kainą psichoterapines paslaugas?
Filmų ir Knygų psichikos sveikatos temomis sąrašai
   Reglamentavimas

   Žurnalistams

   Tėvams ir specialistams

   COVID-19

COVID-19
   KLINIKINIŲ IR SVEIKATOS PSICHOLOGŲ KONFERENCIJA – 2021

Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencija
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose
   Kontaktai