Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Tėvams ir specialistams      COVID-19      LPK 2021      Profesinė etika      Kontaktai      EN

Naujienos  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

Lietuvos psichologų sąjungos pozicija dėl tinklalapyje „Kauno diena“publikuoto straipsnio


Lietuvos psichologų sąjunga (toliau – LPS) reiškia susirūpinimą dėl „Kauno dienos“ tinklalapyje 2021 m. vasario mėn. 7 d. 18:00 val. publikuotame straipsnyje „Kankinant nemigai - ne pas šeimos gydytoją, o pas psichiatrą?“ pateiktos informacijos, kuri gali klaidinti visuomenę ir priešinti specialistus (šeimos gydytojus, psichiatrus, psichologus, psichoterapeutus ir kt.).

 

Dėl dabartinės COVID-19 pandeminės situacijos visuomenėje daugėja nusiskundimų psichikos sveikata (socialinė izoliacija, dažnesni depresiniai nusiskundimai, nerimo sutrikimai, miego sutrikimai ir pan.). Tad šiuo laikotarpiu ypatingai svarbu, kad su psichikos sveikata susijusi informacija būtų pateikiama tiksliai ir profesionaliai.

 

LPS ragina „Kauno dienos“ redakciją paskelbti patikslinantį straipsnį ir tokiu būdu sumažinti galimai padarytą žalą visuomenei dėl pateiktos netikslios ir šališkos informacijos.

 

LPS atstovai, kartu su kitų 18 organizacijų ir profesinių sąjungų specialistais (Antakalnio psichikos sveikatos centru, Jaunųjų psichiatrų asociacija, Lietuvos biologinės psichiatrijos asociacija, Lietuvos priklausomybių psichiatrijos asociacija, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, Respublikine Vilniaus psichiatrijos ligonine, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės toksikologijos skyriumi, Respublikiniu priklausomybės ligų centru, Santarų klinikų Šeimos medicinos centru, Valstybine vaistų kontrolės tarnyba, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centru, Psichikos sveikatos vadybos asociacija, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu), konsultavo „Kurk Lietuvai“ programos kūrėjus, kurių tikslas buvo parengti metodines rekomendacijas benzodiazepinų (toliau – BZD) vartojimo mažinimui, kad iki 2022 m. BZD vartojimas Lietuvoje sumažėtų iki Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkio. Šios rekomendacijos buvo patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu „Dėl Benzodiazepinų ir benzodiazepinų dariniams priskiriamų bei panašaus veikimo mechanizmo vaistinių preparatų skyrimo ir vartojimo mažinimo ar nutraukimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo. Siūlomas priemonių rinkinys parengtas atsižvelgus į Lietuvos psichikos sveikatos ekspertų siūlymus bei užsienio gerosios praktikos pavyzdžius.

 

Tuo tarpu „Kauno dienos“ straipsnyje minėtas ministro įsakymas interpretuojamas ir pateikiamas kaip ribojantis šeimos gydytojų darbą. Visai neminima nemedikamentinė pagalba esant nemigai ar nerimui, psichologų ir psichoterapeutų pagalbos galimybės.

 

LPS susirūpinusi, kad straipsnyje tendencingai ir neprofesionaliai pateikiamas lengvų depresijos ir nerimo formų gydymas („[...] iki šiol siekta, kad šeimos gydytojai gydytų lengvas depresijos formas, kad dėl jų nereikėtų siųsti žmogaus pas psichiatrus. Dabar, priešingai – atsiranda daug daugiau atvejų, kai šeimos gydytojai turės siųsti savo pacientus pas psichiatrus. Vis dėlto psichiatrai turėtų užsiimti sudėtingesniais atvejais, o depresijas, kol jos nėra stipriai išreikštos, turėtų gydyti šeimos gydytojai“). Skaitytojas neinformuojamas, kad tokiais atvejais visada pirmiausia rekomenduotina psichologo ar psichoterapeuto nemedikamentinė pagalba, nenurodoma apie šeimos gydytojų praktiką siųsti pacientus psichologų, dirbančių pirminės asmens sveikatos priežiūros centruose, konsultacijoms. LPS nori pabrėžti, kad tokios rekomendacijos nurodytos ir minėtame ministro įsakyme („5. Kai BZD skiriami nerimo sutrikimams ar nemigai gydyti, prieš tai visada įvertinamas nemedikamentinių gydymo priemonių veiksmingumas, pacientui paaiškinami miego higienos, atsipalaidavimo principai, esant indikacijų gali būti siunčiama psichologo konsultacijos).  Straipsnyje pateikiama informacija gali klaidinti skaitytojus ir skatinti juos lengvos depresijos ir nerimo atvejais pirmiausia griebtis medikamentinės pagalbos, o ne nemedikamentinės. Tai yra itin žalinga, nes turi ilgalaikių pasekmių. Lietuvoje žmonės yra labiau linkę įvairius negalavimus gydyti vaistais, todėl svarbu juos informuoti apie nemedikamentines gydymo priemones ir jų veiksmingumą.

Straipsnyje apie nemigą pateikiama dviejų gydytojų ir kelių pacientų nuomonė, kuri neatspindi mokslu ir gerąja praktika grįstų nemigos gydymo rekomendacijų.

Patiriant nemigą kaip simptomą, pvz., sergant depresija ar vienu iš nerimo sutrikimų (generalizuotu nerimu, socialiniu nerimu ir kt.), tikslingiausios pirmiausia yra psichologinės ir/ar psichoterapinės intervencijos, gydymas antidepresantais ir tik retu atveju BZD. Tokios rekomendacijos šeimos gydytojams ir yra pateikiamos minėtame ministro įsakyme („15.2.jeigu įtariama ar diagnozuojama nemiga, rekomenduojama išsiaiškinti nemigos priežastis ir taikyti medikamentinį gydymą ir (ar) pasiūlyti pacientui kreiptis medicinos psichologo, psichoterapeuto konsultacijos; gydančio gydytojo kompetencijai nepriskirtais atvejais siųsti gydytojo psichiatro konsultacijos“). Šeimos gydytojui diagnozavus lėtinę nemigą tikslingiausios, kaip pirmasis pasirinkimas, yra psichologinės intervencijos: kognityvinė elgesio terapija nemigai, miego higienos taisyklių peržiūra, atsipalaidavimo technikų mokymas. Šios rekomendacijos atsispindi minėtame ministro įsakyme („5.   Kai BZD skiriami nerimo sutrikimams ar nemigai gydyti, prieš tai visada įvertinamas nemedikamentinių gydymo priemonių veiksmingumas, pacientui paaiškinami miego higienos, atsipalaidavimo principai, esant indikacijų gali būti siunčiama psichologo konsultacijos“).

LPS tikisi, kad žiniasklaidai svarbu laikytis etikos ir kad straipsnių apie psichikos sveikatą tikslas yra šviesti visuomenę. Dėl to svarbu, kad pokalbiams sveikatos temomis žiniasklaida pasirinktų kompetentingus sveikatos priežiūros specialistus (šeimos gydytojus, psichiatrus, psichologus, psichoterapeutus ir kitus) bei atsakingai teiktų informaciją visuomenei.

Lietuvos psichologų sąjunga aktyviai bendradarbiauja su žiniasklaida ir yra pasirengusi šį bendradarbiavimą palaikyti bei stiprinti.

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 



















 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 1,2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
LPS Garbės nariai
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Vaikams

Ko tikėtis iš psichologo?
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
Kuo skiriasi psichologas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas?
Kur rasti psichologą?
   Klientams

Kada kreiptis į psichologą?
Kuo skiriasi psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir kiti „psi“?
Ko tikėtis iš psichologo?
Kur rasti psichologą?
Kaip paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
Esu bedarbis, gyvenu Vilniuje. Kur galėčiau gauti nemokamas ar už nedidelę kainą psichoterapines paslaugas?
Filmų ir Knygų psichikos sveikatos temomis sąrašai
   Reglamentavimas

   Žurnalistams

   Tėvams ir specialistams

   COVID-19

COVID-19
   LPK 2021

LPK 2021
Pranešimų santraukų teikimas
LPK 2021 organizatoriai
LPK 2021 vieta ir kontaktai
LPK 2021 dalyvių registracija
Plenariniai pranešimai
LPK 2021 programa
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose
   Kontaktai