Įvyko Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencija – 2020

2020 m. spalio 5 – 15 d. įvyko Lietuvos psichologų sąjungos (toliau – LPS) Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto (toliau – KSPK) organizuota nuotolinė „Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencija – 2020“, kurios metu psichologai mokslininkai ir praktikai dalinosi žiniomis apie klinikinio darbo aspektus.

Reaguojant į 2020 metų aktualijas, pandemiją ir iššūkius, kylančius medicinos psichologams teikiant paslaugas karantino sąlygomis ir po jo, spalio 5 d. renginys „Psichologai COVID-19 pandemijos metu“ buvo skirtas šio laikotarpio problemoms aptarti. Pirmoje renginio dalyje prof. Nida Žemaitienė ir Laura Digrytė-Šertvytienė pristatė pranešimą „Kokias karantino laikotarpio pamokas turėtume išmokti rūpindamiesi mūsų sveikatos sergėtojais“, kuriame apžvelgė pirmuosius LSMU mokslininkų grupės atliekamo tyrimo „Su COVID-19 pandemija susiję sveikatos priežiūros darbuotojų ir farmacijos specialistų darbo iššūkiai, psichologinė savijauta ir pagalbos poreikiai“ rezultatus. KPSK pirmininkė Ieva Salialionė pranešimo „LPS klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto veikla: iki pandemijos ir per pandemiją“ metu apžvelgė KSPK veiklą, atliktus darbus iki pandemijos ir per ją, išryškino spręstinas problemas ir pakvietė kartu jas spręsti. Toliau vykusioje KSPK narių Ingridos Pilkionienės ir Lauros Digrytės-Šertvytienės diskusijoje „LPS klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto ir LPS narių bendradarbiavimas“ buvo išklausyti klausytojų siūlymai komiteto veiklai, psichologai pakviesti prisijungti prie komiteto veiklos. Antroje renginio dalyje buvo aptariamas psichologo nuotolinis darbas. KSPK narės Laura Šalčiūnaitė ir dr. Aistė Pranckevičienė skaitė pranešimą „Psichologas „ant laido“ apie medicinos psichologų nuotolinį darbą karantino metu: pristatė LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto organizuotos 2020 m. birželio mėn. vykdytos internetinės apklausos rezultatus, medicinos psichologų nuotolinio darbo patirtis ir ypatumus. Platformos Manodaktaras.lt ir programėlės AOC atstovai pristatė nuotolinį darbą palengvinančias programas. KSPK narių Aušros Griškonytės, Editos Žilienės ir dr. Aistės Pranckevičienės diskusijoje „Psichologinės konsultacijos: gyvai ar internetu?“ kalbėta apie karantino metu praplėstas psichologinio konsultavimo galimybes – daugelis psichologų su klientais bendravo internetu – ir kaip į tai reagavo psichologai, dirbantys valstybinėse įstaigose ir privačiai.

Spalio 7 d. buvo skirta kalbos neuropsichologijos žinių plėtimui ir psichologinio kalbos įvertinimo įgūdžių ugdymui. Dr. Thomas H. Bak skaitė pranešimą „Language development – what are the facts?“ („Kalbos raida – ką apie tai sako mokslas?“) apie žmonių svarstymą mokytis ir kalbėti keliomis kalbomis ir ar tai normalu, sveika ar naudinga; savo pranešime lektorius pristatė šį ,,dvikalbystės ginčą“ remdamasis evoliucijos istorija ir naujausiais neuromokslų tyrimais. Vėliau vykusiose dirbtuvėse „Language assessment“ („Kalbos funkcijų vertinimas“) dr. Thomas H. Bak pasidalino savo klinikine kalbos sutrikimų vertinimo patirtimi.

Spalio 9 d. KSPK narė Aušra Griškonytė vedė diskusiją „Darbas grupėje: kodėl ir kaip psichologas/ė konfrontuoja“, kurioje aptarta grupės vedėjui neretai iškylanti būtinybė stabdyti neproduktyvų, žalingą grupės dalyvių elgesį, kokiais tikslais grupės vedėjas taiko konfrontacijos metodą grupės veikloje, kaip dažnai ir tinkamai konfrontuoti, kas yra empatiškas konfrontavimas ir kokių įgūdžių iš profesionalo reikalauja konfrontavimas. Diskusijos metu analizuoti psichologų pateikti konfrontacijos grupėje atvejai.

Spalio 13 d. buvo skirta porų terapijos temai. Prof. Sarah Corrie pranešimo „Expanding the Focus of CBT from the Individual to the Couple: The Application of Cognitive Behavioural Couple Therapy to the Treatment of Physical and Mental Illness“ („Kognityvinės elgesio terapijos (KET) taikymas nuo individo iki poros: Porų KET gydant fizines ir psichines ligas“) metu pristatyta porų kognityvinė elgesio terapija (PKET) kaip efektyvi terapija klientais, turintiems lėtinių tiek fizinės, tiek psichikos sveikatos problemų; pristatytos dažniausiai naudojamos PKET intervencijos; nagrinėta, kaip individualiu lygmeniu efektyvūs KET principai ir metodai yra pritaikomi porų terapijoje; supažindinta su sunkumais, kuriuos gali patirti KET terapeutai pereidami nuo darbo su asmenimis prie darbo su poromis, ir kaip yra ruošiami PKET specialistai. Prof. Sarah Corrie seminare „How to Work with Couples when One Partner has a Chronic Health Condition: A Cognitive-Behavioural Approach“ („Kaip dirbti su poromis, kai vienas iš partnerių serga lėtine liga: Kognityvinės elgesio psichoterapijos požiūris“) pristatyta PKET nauda, dirbant su pora, kai vienas iš poros serga lėtine liga, pagrindiniai intervencijų taikiniai; aptarti bendravimo įgūdžiai, kuriantys poroje emocinį intymumą ir abipusę paramą gyvenimo su lėtine liga kontekste, bei bendravimo įgūdžiai, skatinantys veiksmingą problemų sprendimą ir sprendimų priėmimą, susijusius su lėtinės ligos įveika.

Spalio 15 d. buvo skirta nevaisingumo apžvalgai. Aušros Norės ir dr. Giedrės Širvinskienės pranešimo „Nevaisingumas kaip trauma moteriai ir šeimai“ metu pristatyta, kad viena iš keturių porų išsivysčiusiose šalyse susiduria su vaisingumo problema, atskleisti biologiniai, psichologiniai ir socialiniai nevaisingumo problemos aspektai, aptartos terapinės kryptys, vertingos konsultuojant su nevaisingumu susiduriančius asmenis. Ievos Masliukaitės pranešimo „Pagalbinio apvaisinimo apžvalga“ bei Ramintos Baušytės pranešimo „Praktiniai nevaisingumo tyrimo ir gydymo aspektai Lietuvoje“ metu pristatytas apvaisinimo process, nevaisingumo samprata, vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodai, vaisingumo išsaugojimo galimybės. Evelina Sabaitytė pranešime „Psichologinio konsultavimo kryptys gydant nevaisingumą“ pristatė, kad nevaisingumo gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, paliečiantis ne tik fiziškai, bet ir emociškai: poros susiduria ne tik su visa galybe fizinių intervencijų, priverčiančių peržengti daugybę vidinių barjerų, tokių kaip kūno vientisumo pažeidimas, skausmo baimė, vyriškumo ir moteriškumo praradimas ar išorinė pačių intymiausių gyvenimo sričių kontrolė – itin dažnai didžiausiais iššūkiais tampa sudėtingi egzistenciniai, etiniai bei moraliniai klausimai ir baimės, kurie gali reikšmingai sumažinti pastojimo tikimybę; aptarta, kaip padėti poroms pasiruošti ir priimti gydymą bei neprarasti natūralaus gyvybės pradėjimo džiaugsmo, susiduriant su vaisingumo sutrikimais bei jų gydymu. Renginys baigtas Aušros Norės moderuota diskusija „Nevaisingumas Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės“, kurioje pasisakė patyrusios nevaisingumo ir krizinio nėštumo specialistės: dr. Giedrė Širvinskienė, Ieva Masliukaitė, Raminta Baušytė, Evelina Sabaitytė ir Romena Kačinienė.

LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komitetas nuoširdžiai dėkoja konferencijos lektoriams, pasidalinusiems savo žiniomis bei patirtimi, bei gausiai susirinkusiems dalyviams.

LPS renginiai