PATVIRTINTAS ILGALAIKIŲ NEIGIAMŲ COVID-19 PANDEMIJOS PASEKMIŲ PSICHIKOS SVEIKATAI MAŽINIMO VEIKSMŲ PLANAS
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos
ministras 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1596 patvirtinimo Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių
visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą. Šiuo įsakymu įgyvendintas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. pasitarimo protokolo Nr. 25 8 klausimo 2 punktą bei Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 565 „Dėl
lėšų skyrimo“ 1.2–1.4 papunkčius ir siekdamas sumažinti ilgalaikes neigiamas
COVID-19 pandemijos pasekmes visuomenės psichikos sveikatai.
Nuoširdžiai dėkoju LPS nariams, prisidėjusiems prie šio priemonių
plano rengimo.
Ilgalaikių
neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo veiksmų
plano paskirtis – reaguojant į COVID-19 pandemijos sukeltas ilgalaikes
neigiamas pasekmes visuomenės psichikos sveikatai, įgyvendinti kompleksines
priemones visuomenės psichikos sveikatai gerinti.
Planas parengtas siekiant įgyvendinti šiuos
tikslus:
1. Didinti psichologinės pagalbos ir
psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, mažinant neigiamas
COVID-19 pandemijos ir susijusių socialinių-ekonominių reiškinių pasekmes
gyventojų psichikos sveikatai.
2. Užtikrinti pagalbą asmenims, patiriantiems
didesnę psichikos ir elgesio sutrikimų riziką dėl COVID-19 pandemijos, ir
stiprinti jų psichikos sveikatą.
Tikslams
įgyvendinti plane numatytos priemonės:
· Didinti psichologų, dirbančių psichikos sveikatos centruose,
skaičių: skiriamos papildomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo
lėšos, siekiant mažinti prie psichikos sveikatos centrų prirašytų asmenų,
tenkančių vienam psichologui, skaičių iki 10 000. Numatoma, kad padidės
psichologų skaičius psichikos sveikatos centruose 117 psichologų, papildomai
bus suteikta apie 70 000 paslaugų per metus;
· Plėtoti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas: padidinus skiriamų Privalomojo
sveikatos draudimo fondo rezervo lėšų dydį, 2021 m. paslaugas galės gauti
dvigubai daugiau asmenų;
· Plėtoti visuomenės psichikos sveikatos (stiprinimo ir prevencijos)
paslaugas gyventojams visuomenės sveikatos biuruose: visuomenės sveikatos biuruose
teikiamos psichikos sveikatos stiprinimo ir prevencijos paslaugos, kurias teiks
papildomai apie 90 psichikos sveikatos specialistų. Teikiamos nerimo ir streso
prevencijos, psichikos sveikatos raštingumo įgūdžių formavimo paslaugos,
individualios psichologinės pagalbos paslaugos asmeniui;
· Išbandyti ir išplėtoti mobiliųjų komandų paslaugas, užtikrinant
neatidėliotiną ir skubią psichologinę pagalbą bendruomenėje nutikus krizei,
galinčiai turėti neigiamų pasekmių psichikos sveikatai;
· Stiprinti specialistų kompetencijas psichikos sveikatos sutrikimų
ir jų požymių atpažinimo ir psichosocialinės pagalbos suteikimo, krizių
įveikos, nuotolinių konsultavimo paslaugų teikimo ir kitose srityse;
· Stiprinti emocinę, psichologinę, konsultacinę pagalbą telefonu,
internetu, nuotoliniu būdu tikslinėms grupėms;
· Teikti pagalbą psichologinių sunkumų patiriantiems mokiniams;
· Įteisinti ir išplėtoti nuotolinį psichikos sveikatos specialistų
(psichiatrų, psichoterapeutų ir (ar) psichologų) konsultavimą teikiant įprastines
(ne karantino laikotarpio) paslaugas;
· Informuoti gyventojus, siekiant paskatinti juos atpažinti
emocinius sunkumus ir kreiptis pagalbos;
· Steigti papildomus psichologų etatus savivaldybių pedagoginėse
psichologinėse tarnybose / švietimo pagalbos tarnybose ir mokyklose;
· Steigti papildomus socialinių pedagogų etatus savivaldybių
pedagoginėse psichologinėse tarnybose / švietimo pagalbos tarnybose;
· Vykdyti mokymus mokyklų bendruomenėms, kaip tinkamai reaguoti į
krizinę situaciją, ją valdyti ir organizuoti pagalbos teikimą ir kt
Įgyvendinant planą
dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Plano priemonių
įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Išsamiai su planu galite
susipažinti čia.
Valija Šap, LPS prezidentė
|