Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Tėvams ir specialistams      LPK 2020      Nuotoliniai mokymai      COVID-19      Profesinė etika      Kontaktai      EN

Naujienos  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

Psichoemocinio klimato ir psichologinės (emocinės) gerovės sveikatos priežiūros sistemoje gerinimo 2020–2022 metų veiksmų planas


LR sveikatos apsaugos ministras 2020-03-10 pasirašė įsakymą Nr. V-322Dėl psichoemocinio klimato ir psichologinės (emocinės) gerovės sveikatos priežiūros sistemoje gerinimo 2020–2022 metų veiksmų plano patvirtinimo“. Darbo grupėje šiam įsakymui parengti dalyvavo ir LPS narės: prof. Nida Žemaitienė, doc. Rūta Sargautytė, dr. Ieva Vaskelienė, Ieva Salialionė.

Psichosocialinio klimato ir psichologinės (emocinės) gerovės sveikatos priežiūros sistemoje gerinimo 2020–2022 metų veiksmų plano rengimo paskirtis – nacionaliniu mastu formuoti psichologinei gerovei palankų klimatą sveikatos priežiūros sistemoje bei stiprinti asmens sveikatos priežiūros specialistų (toliau – APS specialistų) psichikos sveikatą.

Veiksmų planą rengti paskatinusios priežastys – pastaraisiais dešimtmečiais, kintant darbo pobūdžiui vis daugiau darbuotojų patiria su darbu susijusį stresą ir susiduria su psichosocialine rizika, darančia poveikį darbuotojų sveikatai ir gerovei. Psichosocialinės rizikos veiksniai siejami su darbo organizavimu, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimu, darbo pobūdžiu, turiniu, socialiniais santykiais tarp darbuotojų, darbuotojų ir vadovo, darbuotojų ir klientų. Lietuvoje ASP specialistai darbo aplinkoje susiduria su reikšminga psichosocialine rizika, jaučia perdegimo sindromo simptomus, skundžiasi per dideliu darbo krūviu, maža įtaka priimant darbo sprendimus, dideliais reikalavimais darbe, nepakankama vadovo ar bendradarbių parama. Patiriamo su darbu susijusio streso dažna priežastis būna medicinos praktikos klaidos baimė, nesutarimai su pacientais, bendradarbiais, vadovais bei patiriamas psichologinis smurtas. Atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASP įstaigų) darbuotojų patiriamos psichosocialinės rizikos poveikio mastą, nuspręsta imtis veiksmų, kurie leistų pagerinti psichosocialinį klimatą ir psichologinę gerovę ASP įstaigose. Iškelti du tikslai: įtvirtinti prielaidas formuoti psichologinei gerovei palankią kultūrą ir diegti psichosocialinį klimatą užtikrinančias sąlygas ASP įstaigose.

Siekiant pirmojo tikslo įtvirtinti prielaidas formuoti psichologinei gerovei palankią kultūrą ASP įstaigose – iškelti keturi uždaviniai. Pirma, tai formuoti ir diegti nacionalinį susitarimą dėl psichologinės gerovės vertybių sveikatos priežiūros sistemoje; planuojama parengti chartiją dėl principinių psichologinei gerovei palankaus klimato gerinimo APS įstaigose gairių įtvirtinimo ir laikymosi, Asmens sveikatos priežiūros specialistų etikos kodeksą bei „Darbuotojams palankios darbo aplinkos“ ASP įstaigose koncepciją; o taip pat nustatyti pacientų ir ASP specialistų teises ir pareigas, kai pacientai elgiasi netinkamai ar įžūliai. Antra, formuoti ir skleisti ASP specialisto sampratą; planuojama organizuoti renginių ciklą, skirtą ASP specialisto sampratai ir vaidmeniui šiuolaikinėje visuomenėje aptarti ir išplėtoti; kovo 12 d. minėti Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos priežiūros specialistus dieną; stiprinti ASP specialistų socialines-emocines kompetencijas nustatant, kad dalyvavimas tokiose veiklose būtų privaloma kvalifikacijos tobulinimo dalis; išplėsti pirmosios medicinos pagalbos sampratą įtraukiant emocinės pagalbos teikimą. Trečia, į ASP specialistų ruošimo aukštosiose mokyklose procesą įdiegti kompetencijas, susijusias su tinkamos psichosocialinės aplinkos sveikatos priežiūros sistemoje formavimu; planuojama rekomenduoti aukštosioms mokykloms atnaujinti sveikatos priežiūros studijų programas daugiau dėmesio skiriant psichikos sveikatos raštingumui, socialinėms-emocinėms kompetencijoms ir etikos aspektų integravimui į klinikinę praktiką; gydytojams rezidentams dėstyti privalomą modulį apie bendravimą su pacientu, konsultacijos struktūrą ir lyderystę; taikyti simuliacijos metodą sveikatos mokymo praktikoje; organizuoti tarpprofesinio bendradarbiavimo mokymus; stiprinti studijų komitetų vaidmenį rengiant studijų programas ir įtraukiant studentus kaip vertinimo procesų dalyvius; reglamentuoti dėstytojų pedagoginių kompetencijų įgijimo ir tobulinimo tvarką; skatinti abipusio grįžtamojo ryšio praktiką tarp studentų, rezidentų ir jų dėstytojų bei rezidentų vadovų; parengti psichologinės pagalbos teikimo modelį studentams bei užtikrinti psichologinės pagalbos teikimą darbo vietoje savo darbuotojams. Ketvirta, stiprinti visuomenės psichologinį raštingumą ir didinti informuotumą apie sveikatos apsaugos sistemą; planuojama mažinti psichikos sutrikimais sergančių asmenų atskirtį keičiant teisės aktus; įgyvendinti socialinę kampaniją didinant visuomenės raštingumą psichikos sveikatos srityje bei didinant visuomenės supratimą apie sveikatos apsaugos sistemą ir formuojant pacientų pagrįstus lūkesčius; mokyklose stiprinti mokinių raštingumą apie sveikatos apsaugos sistemą bei psichologinį raštingumą.

Siekiant antrojo tikslo – diegti psichosocialinį klimatą užtikrinančias sąlygas ASP įstaigose – iškelti keturi uždaviniai. Pirma, didinti psichologinės pagalbos prieinamumą ASP specialistams; planuojama skatinti savitarpio paramos (Balinto) grupių organizavimą; plėtoti psichologinės pagalbos prieinamumą ASP specialistams; sukurti mobiliosios pirmosios psichologinės pagalbos ASP įstaigoms sistemą krizių atvejais. Antra, įgyvendinti psichosocialinę įtampą ASP įstaigose mažinančias priemones; planuojama diegti pacientų saugos kultūrą, parengiant metodines rekomendacijas įvykus medicininei klaidai; diegti „nulinės tolerancijos“ psichologiniam smurtui principus; tobulinti ASP specialistų galimybes saugiai pranešti apie psichologinį smurtą ASP įstaigoje; praplėsti medicinos etikos komisijų funkcijas įtvirtinant pareigą nagrinėti elgesio ir tarpusavio santykių etikos klausimus; skatinti ASP įstaigas pasitvirtinti aiškias ir skaidrias vidaus darbo tvarkos taisykles, pasirašyti šakos kolektyvines sutartis, kurios apimtų darbo krūvių ir grafikų nustatymą, darbo laiko apskaitą, darbo užmokesčio nustatymą ir atsiskaitymą už viršvalandžius, karjeros ir tobulinimosi galimybes, skatinamųjų ir drausminių priemonių skyrimą; skatinti ASP įstaigas rūpintis darbuotojų gerove, gerinant žmogiškųjų išteklių valdymo kompetencijas. Trečia, gerinti psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo kokybę; planuojama parengti mokymus, skirtus psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo kompetencijoms įgyti; atlikti ASP įstaigose atliekamų psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimų tyrimą; įvertinti informacinių technologijų platformos, suteikiančios galimybę ASP įstaigoms saugiai atlikti psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimą, poreikį. Ketvirta, stiprinti šiuolaikiniam vadovui reikalingas kompetencijas bei didinti ASP įstaigų vadovų ir vidurinės grandies vadovų atskaitomybę; planuojama papildyti ASP įstaigų veiklos vertinimo rodiklius įtraukiant psichosocialinio klimato įstaigoje užtikrinimo rodiklį bei siūlyti, kad ASP įstaigų vadovai turėtų asmenines metines veiklos užduotis ir į jas būtų privaloma įtraukti psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo atlikimą įstaigoje, psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių prevencijos plano parengimą ir jo įgyvendinimą; įvesti ASP įstaigų vadovų ir vidurinės grandies vadovų rotacijas.

Nustatyta, kad veiksmų planas turi būti įgyvendintas iki 2022 m. pabaigos, o ataskaita parengta iki 2023 m. kovo 1 d.

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 













 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 1,2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
LPS Garbės nariai
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Vaikams

Ko tikėtis iš psichologo?
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
Kuo skiriasi psichologas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas?
Kur rasti psichologą?
   Klientams

Kada kreiptis į psichologą?
Kuo skiriasi psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir kiti „psi“?
Ko tikėtis iš psichologo?
Kur rasti psichologą?
Kaip paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
Esu bedarbis, gyvenu Vilniuje. Kur galėčiau gauti nemokamas ar už nedidelę kainą psichoterapines paslaugas?
Filmų ir Knygų psichikos sveikatos temomis sąrašai
   Reglamentavimas

   Žurnalistams

   Tėvams ir specialistams

   LPK 2020

LPK 2020
LPK 2020 vieta ir kontaktai
Pranešimų santraukų teikimas
LPK 2020 organizatoriai
LPK 2020 dalyvių registracija
LPK 2020 programa
LPK 2020 prieškongresiniai seminarai
Žodiniai ir stendiniai pranešimai
Simpoziumai
Diskusijos
prof. A. Gučo vardo apdovanojimas
Plenariniai pranešimai
Rėmėjai
   Nuotoliniai mokymai

Nuotoliniai mokymai
SAVIŽUDYBĖS GRĖSMĖJE ESANTYS BEI SAVE ŽALOJANTYS VAIKAI IR PAAUGLIAI: PSICHOLOGINĖ PAGALBA NUOTOLINIU BŪDU
BDAR: ką turi žinoti psichologai?
AŠ TAU – PING, TU MAN – PONG: kaip psichologams bendrauti su žiniasklaida?
Tėvų konsultavimo praktiniai aspektai
   COVID-19

COVID-19
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose
   Kontaktai