|
Ar gali tyrėjai, turintys biomedicininį išsilavinimą, taikyti psichikos sveikatą vertinančius klausimynus?
KLAUSIMAS
Ar gali
tyrėjai, turintys biomedicininį išsilavinimą, taikyti psichikos sveikatą
vertinančius klausimynus?
Ar yra
apibrėžta, kas gali atlikti psichikos sveikatos vertinimą, taikant įvairias
skales, klausimynus, pvz., depresijai įvertinti? Tenka susidurti su
biomedicininiais tyrimais, kur tyrėjai, turintys biomedicininį išsilavinimą
(bet ne gydytojo psichiatro, o tarkim kardiologo, neurologo ir pan.) greta kitų
matavimų atlieka ir psichikos sveikatos vertinimą. Susidaro įspūdis, kad
bet kuris medicininį išsilavinimą turintys specialistas gali taikyti psichikos
sveikatą vertinančius klausimynus. Nors iš tiesų gali būti, kad tam tyrėjas
neturi reikiamų kompetencijų.
ATSAKYMAS (2020-01-30)
Psichologinio
įvertinimo instrumentai yra skirstomi į keturias kategorijas pagal jų
vartotojui keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Skirtingi testų leidėjai gali
naudoti šiek tiek skirtingus kategorijų pavadinimus, bet dažniausiai išlaikomi
tie patys kategorijų kriterijai.
A kategorija –
psichologinio įvertinimo instrumentai, kuriuos įsigyti ir administruoti gali
visiškai bet kas. Tai dažniausiai įvairios trumpos savižinos skalės, turinčios
aiškias ir paprastas interpretavimo taisykles.
S kategorija –
testai, kuriuos gali taikyti įvairūs sveikatos priežiūros specialistai, jei jie
turi etiško testų administravimo, vertinimo ir interpretavimo pagrindus ir yra
baigę apmokymus naudotis konkrečiu testu. Į šią kategoriją patenka daugelis
trumpų neurologinei formalizuotai atrankai skirtų instrumentų, tokių kaip MMSE
ar MOCA, taip pat kai kurie asmenybės klausimynai, pavyzdžiui NEO-PI-R.
B kategorija –
reikalauja bent psichologijos bakalauro kvalifikacinio laipsnio bei baigtų
platesnių mokymų psichologinio įvertinimo tema. Šiai kategorijai priskiriami
tokie instrumentai, kaip nebaigtų sakinių testas.
C kategorija –
reikalauja aukštesnio psichologijos kvalifikacinio laipsnio (magistro ar
daktaro), profesinės specializacijos tam tikroje srityje (pvz., klinikinėje,
sveikatos, organizacinėje, neuropsichologijos ar kt.) bei pripažintos
institucijos licencijos ar mokymų baigimo pažymėjimo, kurie įrodo, kad
specialistas yra įgijęs specialias kompetencijas dirbti konkrečiu testu. Šiai
grupei priskiriami dauguma intelekto testų, klinikiniai asmenybės testai, tokie
kaip MMPI, ir kiti sudėtingi testai.
Taigi daugeliu
atveju kiti sveikatos priežiūros specialistai tikrai turi teisę naudoti
psichologinio įvertinimo instrumentus. Jei kyla klausimų, ar konkretus
klausimynas ar testas yra naudojamas tinkamai, reikėtų pasitikrinti, kokius
vartotojo kvalifikacijos reikalavimus nurodo testo autorius ar testą
platinantis leidėjas.
Taip pat
nereikėtų painioti psichologinio įvertinimo instrumentų naudojimo moksliniame
darbe ir jų taikymo klinikoje. Išsamų individualų psichologinį įvertinimą
turėtų atlikti tik psichologas, net jei jame naudojami testai, kuriuos taikyti
gali ir kiti specialistai, kadangi toks įvertinimas apima ne tik instrumentų
administravimą, bet ir interviu, stebėjimo duomenų interpretavimą, susiejimą su
sveikatos ir gyvenimo istorija ir pan. Tokiam vertinimui reikalingos specifinės
psichologo žinios. Tuo tarpu, jei psichologinio įvertinimo metodai taikomi tik
tiriamųjų apklausai, duomenys analizuojami apibendrintai, jų pagrindu
nepriimami jokie klinikiniai sprendimai, reikalavimai vartotojo kvalifikacijai
paprastai yra mažesni.
|
|
LPS renginiai |
|
|
|
|
|
|
|
|