Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Tėvams ir specialistams      COVID-19       Profesinė etika      Kontaktai      EN

LPS komitetai  /   Etikos komitetas  /   Nacionalinis EuroPsy suteikimo komitetas  /   Organizacinės psichologijos komitetas  /   Edukacinės psichologijos komitetas  /   Psichologinio įvertinimo ir testavimo komitetas  /   Klinikinės ir sveikatos psichologijos komitetas  /   Vaiko psichologinės gerovės komitetas  /   Teisės psichologijos komitetas  /   Krizių ir katastrofų psichologijos komitetas  /   Psichologijos mokslo ir studijų politikos komitetas  /   Neuropsichologijos grupė  /   Aplinkos psichologijos grupė  /   LGBTQIA+ psichologijos grupė  /   Aukštųjų mokyklų psichologų grupė  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

Ar gali tyrėjai, turintys biomedicininį išsilavinimą, taikyti psichikos sveikatą vertinančius klausimynus?


Klausimas:

Ar yra apibrėžta, kas gali atlikti psichikos sveikatos vertinimą, taikant įvairias skales, klausimynus, pvz., depresijai įvertinti? Tenka susidurti su biomedicininiais tyrimais, kur tyrėjai, turintys biomedicininį išsilavinimą (bet ne gydytojo psichiatro, o tarkim kardiologo, neurologo ir pan.) greta kitų matavimų atlieka ir psichikos sveikatos vertinimą. Ar bet kuris medicininį išsilavinimą turintys specialistas gali taikyti psichikos sveikatą vertinančius klausimynus? Ar tokie tyrėjai turi reikiamas kompetencijas?

 

Atsakymas (2020-01-31):

Psichologinio įvertinimo instrumentai yra skirstomi į keturias kategorijas pagal jų vartotojui keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Skirtingi testų leidėjai gali naudoti šiek tiek skirtingus kategorijų pavadinimus, bet dažniausiai išlaikomi tie patys kategorijų kriterijai.

A kategorija – psichologinio įvertinimo instrumentai, kuriuos įsigyti ir administruoti gali visiškai bet kas. Tai dažniausiai įvairios trumpos savižinos skalės, turinčios aiškias ir paprastas interpretavimo taisykles.

S kategorija – testai, kuriuos gali taikyti įvairūs sveikatos priežiūros specialistai, jei jie turi etiško testų administravimo, vertinimo ir interpretavimo pagrindus ir yra baigę apmokymus naudotis konkrečiu testu. Į šią kategoriją patenka daugelis trumpų neurologinei formalizuotai atrankai skirtų instrumentų, tokių kaip MMSE ar MOCA, taip pat kai kurie asmenybės klausimynai, pavyzdžiui NEO-PI-R.

B kategorija – reikalauja bent psichologijos bakalauro kvalifikacinio laipsnio bei baigtų platesnių mokymų psichologinio įvertinimo tema. Šiai kategorijai priskiriami tokie instrumentai, kaip nebaigtų sakinių testas.

C kategorija – reikalauja aukštesnio psichologijos kvalifikacinio laipsnio (magistro ar daktaro), profesinės specializacijos tam tikroje srityje (pvz., klinikinėje, sveikatos, organizacinėje, neuropsichologijos ar kt.) bei pripažintos institucijos licencijos ar mokymų baigimo pažymėjimo, kurie įrodo, kad specialistas yra įgijęs specialias kompetencijas dirbti konkrečiu testu. Šiai grupei priskiriami dauguma intelekto testų, klinikiniai asmenybės testai, tokie kaip MMPI, ir kiti sudėtingi testai.

Taigi daugeliu atveju kiti sveikatos priežiūros specialistai tikrai turi teisę naudoti psichologinio įvertinimo instrumentus. Jei kyla klausimų, ar konkretus klausimynas ar testas yra naudojamas tinkamai, reikėtų pasitikrinti, kokius vartotojo kvalifikacijos reikalavimus nurodo testo autorius ar testą platinantis leidėjas.

Taip pat nereikėtų painioti psichologinio įvertinimo instrumentų naudojimo moksliniame darbe ir jų taikymo klinikoje. Išsamų individualų psichologinį įvertinimą turėtų atlikti tik psichologas, net jei jame naudojami testai, kuriuos taikyti gali ir kiti specialistai, kadangi toks įvertinimas apima ne tik instrumentų administravimą, bet ir interviu, stebėjimo duomenų interpretavimą, susiejimą su sveikatos ir gyvenimo istorija ir pan. Tokiam vertinimui reikalingos specifinės psichologo žinios. Tuo tarpu, jei psichologinio įvertinimo metodai taikomi tik tiriamųjų apklausai, duomenys analizuojami apibendrintai, jų pagrindu nepriimami jokie klinikiniai sprendimai, reikalavimai vartotojo kvalifikacijai paprastai yra mažesni.

 

Atsakymą 2020-01-30 parengė LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto narė dr. Aistė Pranckevičienė

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 


 




















 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai, grupės ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 1,2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
LPS Garbės nariai
LPS Partneriai
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Vaikams

Ko tikėtis iš psichologo?
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
Kuo skiriasi psichologas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas?
Kur rasti psichologą?
   Klientams

Kada kreiptis į psichologą?
Kuo skiriasi psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir kiti „psi“?
Ko tikėtis iš psichologo?
Kur rasti psichologą?
Kaip paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
Esu bedarbis, gyvenu Vilniuje. Kur galėčiau gauti nemokamas ar už nedidelę kainą psichoterapines paslaugas?
Filmų ir Knygų psichikos sveikatos temomis sąrašai
   Reglamentavimas

   Žurnalistams

   Tėvams ir specialistams

   COVID-19

COVID-19
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose
   Kontaktai