Spalio mėnesį pradėję tradicine tapusia ir psichologų laukiama Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencija – 2019 Birštone įkvėpėme bendrystės ir profesionalumo dvasios, kurios labai reikėjo visą mėnesį. LPS valdyba posėdžio metu aptarė esmines nuostatas, kurios pateikiamos dviejuose, Seime registruotuose, Psichologų praktinės veiklos įstatymų projektuose (NR. XIIIP-685 ir NR. XIIIP-3234), o minimi įstatymo projektai visai netrukus po to buvo svarstomi ir LR Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje. Kartu su LPS valdybos, Psichologų veiklos reglamentavimo komiteto nariu Neriju Ogintu savo dalyvavimu atstovavome LPS ir skatinome ieškoti susitarimo, kuris pagaliau sudarytų galimybę įstatymo priėmimui. Posėdžio ginčus nustelbė žinia apie jauno gydytojo savižudybę, kuri sukrėtė ir iškėlė nemažai klausimų. Ar tikrai pokyčių kaina – žmogaus gyvybė? Kaip savo aktyviu dalyvavimu mūsų bendruomenė gali prisidėti sprendžiant visuomenės psichikos sveikatos problemas? Ką dar turime ir galime padaryti? Ieškokime atsakymų. Visi kartu. Ir kiekvienas.
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap
Aktualijos
Konferencija „Žmogaus orumo klausimas. Su kokiomis problemomis susiduriame Lietuvoje?"
2019-10-29 d. Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė inicijavo konferenciją „Žmogaus orumo klausimas. Su kokiomis problemomis susiduriame Lietuvoje?“ Prezidentūroje, į kurią pakvietė įvairių nevyriausybinių ir profesinių organizacijų atstovus, politikus, visuomenininkus, žiniasklaidą. Konferencijoje LPS atstovavo LPS valdyvos narė, Vaiko psichologinės gerovės komiteto pirmininkė Ingrida Bobinienė ir LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto narė Edita Žilienė.
Pasaulinei orumo dienai paminėti skirtą renginį D. Nausėdienė pristatė išsakydama, koks aktualus žmogaus orumas; pažymėjo, jog būtina atkreipti dėmesį į socialinę nelygybę, skurdą ir kitas opias problemas, kurios sukuria žmogaus orumo pažeidimus. Pranešimus taip pat skaitė prof. Ilona Tamutienė (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Giedrė Širvinskienė (Krizinio nėštumo centras), dr. Zita Žebrauskienė (Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas), dr. Vladas Gaidys (visuomenės nuomonės ir tyrimų centras „Vilmorus").
Sveikatos apsaugos sistemai reikalingi esminiai pokyčiai
Lietuvos psichologų sąjunga solidarizuojasi ir palaiko medikų bendruomenę, pasiryžusią kovoti su sveikatos priežiūros specialistų patiriamu psichologiniu smurtu darbe. Moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad savižudybės priežastys yra kompleksinės ir niekada nebūna vienos savižudybės priežasties. Tačiau taip pat žinome, kad psichologinis smurtas gali būti labai reikšmingu savižudiško elgesio rizikos veiksniu. Prisijungiame prie skatinimų visiems sveikatos priežiūros specialistams (gydytojams, slaugytojams, psichologams ir kitiems) kalbėti apie savo patiriamus sunkumus, palaikyti vienas kitą emociškai ir kreiptis profesionalios pagalbos, kai to reikia. Tačiau taip pat manome, kad būtų klaida problemą spręsti tik individo lygmenyje. Akivaizdu, kad dabartinei sveikatos apsaugos sistemai reikalingi esminiai pokyčiai, užtikrinantys sveikesnes sąlygas visiems sveikatos apsaugos specialistams. Lietuvos psichologų sąjunga taip pat siūlo stiprinti psichologijos žinių sklaidą tiek medicinos studentams, tiek jau dirbantiems sveikatos apsaugos specialistams. Esame įsitikinę, kad tokios žinios būtinos tiek rūpinantis pacientų gerove, tiek savo pačių emocine sveikata. Lietuvos psichologų sąjunga yra pasiruošusi dalintis savo žiniomis bei patirtimi, kuri galėtų būti naudinga sprendžiant šias sveikatos apsaugos sistemos problemas.
Parengė Lietuvos psichologų sąjungos Savižudybių prevencijos specialistų grupė.
LPS naujienos
Už donorystę!
Artėjant Vėlinėms, kai lankome savo artimųjų kapus, susimąstome ir apie mirties neišvengiamybę, apie gyvybės trapumą ir būtinybę ją saugoti. Kaip tik šiuo metu priėmiau sprendimą tapti donore. Raginu kiekvieną apsvarstyti šią galimybę. Gyvybė ir mirtis visada šalia. Mirtis gali išgelbėti kitą gyvybę. Taip paprasta ir kartu ypatinga.
Atnaujintas knygų ir filmų psichologijos temomis sąrašas
LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto savanorės Dovilė Erminaitė ir Rūta Budreckytė atnaujino knygų ir filmų psichologijos temomis sąrašus. LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komitetas nuoširdžiai dėkoja LPS nariams, teikusiems savo siūlymus, kokias knygas ir filmus reiktų įtraukti į sąrašus! Sąrašus planuojama vis atnaujinti, tad kviečiame LPS narius siūlyti kūrinius, kuriuos vertėtų įtraukti į sąrašus.
Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų pokyčiai
Kviečiame medicinos psichologus, teikiančius paslaugas vaikams ir paaugliams, susipažinti su naujais LR SAM įsakymais. 2019-09-01 įsigaliojo LR sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 713 „Dėl vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro ir psichoterapijos paslaugų bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimas – nustatyti didesni vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionaro, vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro bei vaikų ir paauglių psichoterapijos seansų įkainiai. Nuo 2019-11-01 įsigalioja LR sveikatos apsaugos ministro 2019-06-27 įsakymas Nr. V-752, kuriuo keičiamas įsakymas Nr. 730 „Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašas“. Aprašas nustato vaikų ir paauglių pirminių ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, vaikų ir paauglių ambulatorinių psichiatrijos paslaugų, vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų, vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionarinių paslaugų, vaikų ir paauglių krizių intervencijos stacionarinių paslaugų ir vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo reikalavimus ir apmokėjimo tvarką. Aprašo rengėjams siūlymus teikė ir LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komitetas; į kai kuriuos siūlymus buvo atsižvelgta.
Praėję renginiai
Spalio 25 d. Vilniuje vyko IX-oji kasmetinė traumų psichologijos konferencija
2019 spalio 25 d. Vilniuje vyko IX-oji kasmetinė traumų psichologijos konferencija, kurioje pranešimus skaitė žymūs psichotraumatologijos mokslininkai iš Šveicarijos, Norvegijos, Izraelio bei Lietuvos. Žymūs Lietuvos ir pasaulio psichotraumatologijos mokslininkai dalinosi įžvalgomis ir patirtimi, kaip efektyviai suteikti pagalbą įvairius trauminius išgyvenimus patyrusiems žmonėms. Džiaugiamės, kad pavyko į Vilnių pasikviesti vienus geriausių psichotraumatologijos atstovų, tokių kaip prof. Ulrich Schnyder (Šveicarija). Jis apžvelgė efektyviausias pagalbos praktikas, skirtas išgyvenantiems potrauminį stresą. Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė prof. Siri Thoresen (Norvegija) bei prof. Rachel Dekel (Izraelis). Jautrią temą gvildeno prof. Thoresen – apie vaikų, išgyvenusių trauminiu įvykius, raidą ir ateitį. O prof. Dekel apžvelgė, kaip sunkūs asmens išgyvenimai neišvengiamai keičia ir visos šeimos ar poros santykius ir kaip tokiu atveju geriausia padėti ne tik traumą patyrusiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems. Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė mokslininkai iš Lietuvos – dokt. I. Daniūnaitė, D. Prižginė, dokt. D. Gražulytė ir dokt. A. Bakaitytė. Konferencijos organizatoriai Lietuvos traumų psichologijos asociacija ir Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras. Renginio partneris Lietuvos psichologų sąjunga.
Spalio 11-12 d. Vilniuje vyko seminaras „(Klinikinės) neuropsichologijos studijų diegimas Lietuvoje"
Seminarą organizavo VU Psichologijos instituto Taikomosios (buvusi Specialiosios) psichologijos laboratorija 2019 m. spalio 11 ir 12 dienomis. Renginio partneris Lietuvos psichologų sąjunga. Užsienio šalių žinomų neuropsichologų kelionės į Vilnių ir apgyvendinimo išlaidas apmokėjo INS – Tarptautinė neuropsichologijos draugija (International Neuropsychological Society) pagal 2019 m. pradžioje teiktą ir laimėtą projektą. Į seminarą užsiregistravo 65 dalyviai, realiai dalyvavo apie 50 keturių Lietuvos universitetų dėstytojų, tyrėjų, studentų ir praktinį darbą vykdančių specialistų (psichologų, neurologų, neurobiologų). Seminaro pirmąją dieną keturi pranešėjai pristatė išsamų neuropsichologų rengimo ir jų praktinio darbo ypatumus keturiose šalyse: Emilia Lojek – Lenkija, Linas Bieliauskas – JAV, Katherine Carpenter – Didžioji Britanija ir Erik Hessen – Norvegija. E. Hessen taipogi pristatė neuropsichologijos būklės tyrimus Europos šalyse. Devyni Lietuvos mokslininkai ir praktikai (A. Bagdonas , R. Dirvanskienė, A. Daugirdienė, A. Pranckevičienė, O. Rukšėnas, A. Saudargienė, R. Stanikūnas, V. Sutnikienė, L. Šinkariova) trumpuose pranešimuose pristatė neuromokslų situaciją Lietuvoje (metaforiškai ši diskusijų dalis buvo pavadinta Neuro-Lietuva: neuromokslų šimtmečio raidos apžvalga). Seminaro antroji diena buvo skirta neuropsichologijos kaip praktinės veiklos ir studijų diegimo Lietuvoje klausimams. Diskusiją moderavo E. Lojek, K. Carpenter ir L. Bieliauskas, aktyviais diskutantais ir problemų kėlėjais buvo su praktine psichologo veikla neurologinėje klinikoje susiduriantys specialistai. Aptarti tokie dalykai kaip neuropsichologo etato nebuvimas, biurokratizuota psichologo paslaugų teikimo neurologinėje klinikoje tvarka, studijų organizavimas, netiesioginis psichologo paslaugų apmokėjimas iš ligonio kasų (per priedą psichiatro paslaugoms) ir daugybė kitų. Parengtos preliminarios neuropsichologijos plėtros Lietuvoje rekomendacijos atsižvelgiant į rengiamą psichologijos specializacijų Europoje standartą (jis bus baigtas 2021 m.). Iš siūlytų rekomendacijų minėtinos tokios: parengti neuropsichologijos studijų kursus pagal standartų reikalaujamas kompetencijas, nustatyti dėstomų dalykų apimtis, spręsti visų psichologų teikiamų paslaugų adekvataus apmokėjimo klausimus, įsteigti nacionalinį neuropsichologijos komitetą, skatinti neurologijos srityje dirbančius psichologus tapti INS nariais, plėtoti psichologinio įvertinimo instrumentus, bendradarbiauti su neurologais. Šios rekomendacijos jau pradėtos įgyvendinti – įsteigta Neuropsichologijos grupė prie Lietuvos psichologų sąjungos (teikiamas prašymas ir jau parengti tokios grupės nuostatai). Vienerių metų laikotarpiui grupės vadove išrinkta dr. Ramunė Dirvanskienė.
Spalio 10 d. Kaune vyko teismo psichologų konferencija
2019 m. spalio 10 d. Kauno apygardos teisme įvyko Lietuvos teismų psichologų organizuota konferencija „Teismo psichologas – skambus šūkis ar reali pagalba?“ Konferencijos idėja – aptarti penkerius metus teismuose sėkmingai veikiančią teismo psichologo pareigybę. 2014–2015 metais apygardų teismuose buvo įdarbinti 5 pirmieji psichologai – kiekvienoje apygardoje po vieną. Šiandien šalies teismuose dirba jau 15 psichologų. Apie tai, kaip šiuos pokyčius teismuose mato ir vertina, savo mintimis dalinosi iš skirtingų institucijų susirinkę konferencijos dalyviai: teismų, prokuratūros, advokatūros, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, universitetų, ekspertizių centrų, nevyriausybinių organizacijų.
Spalio 7 d. Birštone vyko „Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencija - 2019"
2019 m. spalio 7 d. Birštone, „Eglės“ sanatorijoje, vyko „Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencija – 2019“. Konferencijos dalyviams sveikinimo žodžius tarė LR Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LPS prezidentė Valija Šap, „Eglės“ sanatorijos generalinis direktorius Artūras Salda. Konferencijos metu pristatytas LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto 2019 m. atliktas tyrimas apie medicinos psichologų profesinės veiklos realijas; klausytasi pranešimų apie tris požiūrius į sveikatą, apie tai, kaip išbūti santykyje su emociškai sunkiais klientais, bei apie tradiciškai netradicines psichoaktyviąsias medžiagas; susipažinta su mitais ir faktais apie ribinės asmenybės sutrikimą paauglystėje bei aptartos Paauglių rizikos ir atsako į intervencijas artimiausioje ateityje vertinimo instrumento (START:AV) taikymo galimybės asmens sveikatos priežiūros srityje; diskutuota, ar reikia Lietuvos sveikatos sistemai neuropsichologų, bei sužinotos neuroreabilitacijos naujovės; mokytasi įvertinti trauminę patirtį bei aptarta specialistų patirtis dirbant su suicidiškais asmenimis; gilintasi į psichoanalitinį asmenybės sutrikimų ir jų gydymo suvokimą bei lėtinių neuždegiminių ligų prevenciją ir reabilitaciją.
Spalio 4 d. Vilniuje vyko konferencija „Smurto artimoje aplinkoje priežastys, pasekmės ir valdymas"
Šių metų spalio 4 d. Mykolo Romerio universitete įvyko tarptautinė mokslinė į praktiką orientuota konferencija „Smurto artimoje aplinkoje priežastys, pasekmės ir valdymas“. Šio renginio metu buvo siekiama sustiprinti smurto artimoje aplinkoje fenomeną tyrinėjančių mokslininkų ir praktikų bendradarbiavimą ieškant tarpdisciplininių smurto artimoje aplinkoje problemų sprendimo būdų. Konferencijos metu savo pranešimus pristatė aukščiausio lygio mokslininkai ir praktikai, tokie kaip Jungtinių Tautų specialioji raportuotoja smurto prieš moteris priežasčių ir padarinių klausimais (2009–2015 m.) prof. dr. Rashida Monjoo (PAR), GREVIO, Stambulo konvencijos Europos Tarybos stebėsenos institucijos prezidentė ir WAVE (ang. Women Against Violence Europe) tinklo patariamosios tarybos narė dr. Marceline Naudi (Malta), tarptautiniu mastu pripažinta prekybos žmonėmis problematikos tyrėja prof. dr. Donna M. Hudges (JAV), Niujorko Universiteto profesorius prof. dr. Pekka O. Santtila (Kinija) ir daugelis kitų. Specialistai renginio metu dalinosi mokslinių tyrimų rezultatais, praktinėmis įžvalgomis bei diskutavo smurto artimoje aplinkoje klausimais. Renginys sulaukė virš 100 dalyvių. Konferenciją bendradarbiaujant su Vilniaus Moterų namais ir Lietuvos psichologų sąjunga organizavo Mykolo Romerio universtiteto Psichologijos Institutas. Renginio „Smurto artimoje aplinkoje priežastys, pasekmės ir valdymas“ organizavimui paramą suteikė Lietuvos mokslo taryba (Sutarties Nr. S-MOR-19-44/ PRC-11).
Liepos 24 d. vyko pasitarimas dėl SAM ir LPS bendradarbiavimo
2019-07-24 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje (toliau – SAM) vyko pasitarimas dėl SAM ir Lietuvos psichologų sąjungos (toliau – LPS) bendradarbiavimo. Pasitarime dalyvavo SAM ir LPS atstovai: SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas, patarėja Edita Bishop ir kiti SAM darbuotojai, „Kurk Lietuvai“ projekto vadovai Monika Nedzinskaitė ir Enrikas Etneris, LPS valdybos nariai Šarūnas Mačiulis, Ingrida Bobinienė, Laura Ustinavičiūtė, Antanas Mockus bei LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto narė Edita Žilienė. Susitikimo metu buvo diskutuota psichologams aktualiais klausimais. Kiekvienas LPS narys pristatė savo darbovietėje kylančias problemas.
Viena aktualiausių problemų – psichologų licencijavimo nebuvimas. SAM siūlė LPS teikti savo siūlymus.
Kita problema – medicinos psichologų atliekamų procedūrų (diagnostikos ir gydymo) standartų nebuvimas. Siūlyta SAM parengti bendrus medicinos psichologų procedūrų aprašus, kurie galiotų kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Medicinos psichologų procedūrų aprašai glaudžiai susiję su SAM šiuo metu atliekamu draudimų asmenims, turintiems psichikos sutrikimų, vykdyti tam tikrą profesinę veiklą peržiūrėjimu. LR Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija organizavo kelis posėdžius, siekdama pakeisti ydingą sveikatos tikrinimo tvarką asmenims, siekiantiems užimti tam tikras pareigas (dirbti teisėjais, prokurorais, advokatais, gydytojais, slaugytojais, statutiniais pareigūnais ir t.t.); komisija siūlė SAM keisti tvarką, stigmatizuojančią psichikos sutrikimų turinčius ar turėjusius asmenis; siūlyta pereiti nuo diagnozių, kurioms esant draudžiama dirbti, sąrašų prie funkcijų, reikalingų atlikti konkretų darbą, įvertinimo. LPS pritaria tokiam komisijos siūlymui; medicinos psichologai galėtų būti vieni iš tų, kurie galėtų įvertinti kai kurias darbui atlikti reikalingas funkcijas. Pasitarimo metu siūlyta SAM nustatyti tvarką, pagal kurią būtų vertinama, ar asmuo geba atlikti reikiamas darbui funkcijas.
Iškeltas klausimas apie legalių adaptuotų ir standartizuotų psichologinio įvertinimo instrumentų būtinumą praktikams ir dabartinį instrumentų trūkumą. Nėra standartizuotų instrumentų asmenybės sutrikimams, mažų vaikų (iki 5 m.) intelektui vertinti. Be to, dalis SAM įsakymuose nurodytų privalomai taikyti, esant tam tikroms situacijoms, instrumentų nėra Lietuvoje legalūs, adaptuoti ir standartizuoti (pvz., CARS, MMSE, BLESSED); jų taikymas praktikoje prieštarauja kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams, susijusiems su autoriaus teisių apsauga. SAM pasiūlė pagalbą bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu dėl psichologinių instrumentų standartizavimo.
SAM Psichikos sveikatos skyrius susipažino su medicinos psichologų profesinėje veikloje kylančiomis problemomis, pažadėjo bendradarbiavimą.
Būsimi renginiai
IX-oji organizacinės psichologijos konferencija „Toksiškas elgesys organizacijoje: priežastys, pasekmės ir sprendimo būdai"
Visus organizacinius ir verslo psichologus, personalo specialistus ir vadovus bei šia sritimi besidominčius 2019 m. lapkričio 8 d. kviečiame dalyvauti jau IX-ojoje organizacinės psichologijos konferencijoje „Psichologas organizacijoje”. Šiais metais kviesime atkreipti dėmesį į šiek tiek kitokį organizacijos realybės aspektą – nepageidaujamą elgesį organizacijoje t.y. tyčinį taisyklių, priimtų normų ir/arba lūkesčių ignoravimą/pažeidimą, kuris dažniausiai turi neigiamas pasekmes organizacijai ir jos nariams. Konferencijos metu gilinsimės į tokias temas kaip: psichologinis smurtas, agresija, patyčios, nesąžiningumas, sąmoningai neefektyvi veikla, piktnaudžiavimas, priklausomybės darbe ir pan. Sieksime atsakyti: kokios yra nepageidaujamo elgesio organizacijoje priežastys bei pasekmės (individo, komandos ir organizacijos lygmenimis) bei kokių veiksmų galėtume imtis, siekdami sumažinti arba panaikinti tokio elgesio pasireiškimo tikimybę, sušvelninti jau įvykusias pasekmes. Konferencijoje savo patirtimi ir įžvalgomis dalinsis mokslininkai, įvairių įmonių atstovai, praktikoje dirbantys psichologai, teisininkai bei kitų sričių specialistai. Taip pat vyks praktiniai užsiėmimai bei diskusijos.
Praktinis seminaras "Suicide bereavement clinical training program"
Kviečiame į seminarą apie psichologinę pagalbą nusižudžiusių artimiesiems. Seminaro lektorius – John R. Jordan, Ph.D (JAV), ilgametę praktiką turintis psichologas, dirbantis su nusižudžiusių artimaisiais ir kitas traumines netektis patyrusiais klientais. Mokslinių straipsnių ir knygų apie gedulą autorius, JAV prevencinių programų konsultantas.
Seminaras skirtas psichologams, psichiatrams, psichoterapeutams. Seminaras vyks anglų kalba be vertimo. Data: lapkričio 16 d., 9:00-16:30. Vieta: Vilnius (konkreti vieta bus nurodyta vėliau). Dalyvio mokestis: LPS nariams 150 eurų; ne LPS nariams 170 eurų.
Papildoma informacija: seminaro metu bus suteikiama dalomoji medžiaga, pažymėjimas, pietūs ir kavos pertrauka.
Seminarą organizuoja Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centras ir Lietuvos psichologų sąjungos Savižudybių prevencijos specialistų grupė.
