Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Tėvams ir specialistams      LPK2019      Profesinė etika      Kontaktai      EN

Naujienos  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

Posėdis Seime dėl psichikos sutrikimų turinčių asmenų atskirties ir destigmatizacijos


2019-06-26 Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija, vadovaujama R. Šarknicko, organizavo posėdį, kurio metu nagrinėtas klausimas dėl psichikos sutrikimų turinčių asmenų atskirties ir destigmatizacijos. Posėdyje dalyvavo Seimo nariai, Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė, programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Vaiva Gerasimavičiūtė ir Monika Nedzinskaitė, Lietuvos psichoterapijos draugijos vadovas Eugenijus Laurinaitis; Lietuvos psichologų sąjungai atstovavo LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto pirmininkė Ieva Salialionė. Posėdžiui vadovavęs Seimo narys A. Navickas išsakė posėdžio tikslą – rasti sprendimus, kad žmogus, ieškantis pagalbos dėl savo psichikos sveikatos, jos sulauktų, o ne būtų stigmatizuojamas ir ne sulauktų neigiamų pasekmių dėl gydymosi.

 

„Kurk Lietuvai“ projekto vadovės pristatė E. Etnerio, M. Nedzinskaitės ir V. Gerasimavičiūtės atliktą tyrimą „Negatyvių nuostatų apie psichikos sveikatos sutrikimus mažinimas“. Tyrimo duomenimis, psichikos sutrikimų turintys asmenys vis dar stigmatizuojami Lietuvoje; dėl stigmos žmonės, patirdami psichikos sveikatos sunkumų, vengia kreiptis pagalbos. Viena iš stigmos priežasčių yra teisės aktuose įtvirtinta diskriminacija, t. y. taikomi teisių apribojimai dėl nustatytų psichikos sutrikimų: draudimai dirbti (gydytojams, slaugytojams, vaistininkams, teisėjams, prokurorams, advokatams, statutiniams pareigūnams, norintiems dirbti su slapta medžiaga), vairuoti, įsivaikinti. „Kurk Lietuvai“ projekto vadovai pasiūlė kovos su institucine stigma būdus: vertinamas funkcionalumas, individualus vertinimas (asmuo vertinamas tik tada, kai kyla įtarimų), naikinami veiklą ribojantys diagnozių sąrašai, garbės deklaracijos konceptas, reagavimo sistema įtarus neadekvatų elgesį; bei kovos su socialine stigma būdus: stigmos mąsto ir pobūdžio tyrimas, nacionalinė platforma apie psichikos sveikatą, socialinės kampanijos, kontakto strategija, darbdavių įtrauktis.

 

Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija peržiūri draudimus dirbti teisėjams, advokatams ir prokurorams. Iškilo nesutarimas dėl draudimo principo: Sveikatos apsaugos ministerija laikosi principo, kad draudžiama dirbti pagal nustatytas psichikos sutrikimų diagnozes, tuo tarpu teisininkai siūlo vertinti, ar asmuo geba atlikti reikiamas darbui funkcijas.

 

Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlyta suburti darbo grupę, kuri sukurtų sistemą, kaip vertinti reikiamas darbui funkcijas – tada būtų galima atsisakyti apribojimų pagal diagnozes. Išsakytas siūlymas teisės aktais įtvirtinti požiūrį, kad psichikos sutrikimas gali baigtis, t.y. numatyti pasveikimo galimybę. Pasiūlyta į Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupes, svarstančias tam tikrų grupių teisių apribojimus, įtraukti ne vien gydytojus, bet ir tų grupių atstovus, o taip pat psichologus ir socialinius darbuotojus. Reikia daugiau įgalinti psichikos sutrikimų turinčius asmenis, juos įtraukti į sprendimų priėmimą. Visuomenėje svarbu didinti psichikos sveikatos raštingumą; tuo tikslu VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vykdo projektą „1 iš 4“, kurio metu organizuojami psichikos sveikatos raštingumo mokymai jaunimui, remiantis moderniais psichikos sveikatos principais ir žmogaus teisių standartais.

 

2019 m. spalio mėnesį numatomas kitas Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdis šia tema, kurioje Seimas kvies ministerijas pristatyti, ką pavyko padaryti, kad psichikos sutrikimų turinčių asmenų atskirtis ir stigmatizacija sumažėtų.

 

Diskusijos vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=fYgu9Tpo2No

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 

















 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Vaikams

Ko tikėtis iš psichologo?
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
Kuo skiriasi psichologas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas?
Kur rasti psichologą?
   Klientams

Kada kreiptis į psichologą?
Kuo skiriasi psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir kiti „psi“?
Ko tikėtis iš psichologo?
Kur rasti psichologą?
Kaip paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
Noriu padėti prenatalinę netektį patiriančioms moterims. Kaip tapti kvalifikuota specialiste, galinčia pasiūlyti savo paslaugas medicinos įstaigoms?
Esu bedarbis, gyvenu Vilniuje. Kur galėčiau gauti nemokamas ar už nedidelę kainą psichoterapines paslaugas?
Filmų ir Knygų psichikos sveikatos temomis sąrašai
   Reglamentavimas

   Žurnalistams

   Tėvams ir specialistams

   LPK2019

LPK 2019
LPK 2019 plenariniai pranešimai
LPK 2019 dalyvių registracija
Pranešimų santraukų teikimas
LPK 2019 organizatoriai
LPK 2019 vieta ir kontaktai
Ankstesni LPK
LPK 2019 programa
LPK 2019 prieškongresiniai seminarai
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose
   Kontaktai