Posėdis Seime dėl psichikos sutrikimų turinčių asmenų atskirties ir destigmatizacijos

2019-06-26 Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija, vadovaujama R. Šarknicko, organizavo posėdį, kurio metu nagrinėtas klausimas dėl psichikos sutrikimų turinčių asmenų atskirties ir destigmatizacijos. Posėdyje dalyvavo Seimo nariai, Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė, programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Vaiva Gerasimavičiūtė ir Monika Nedzinskaitė, Lietuvos psichoterapijos draugijos vadovas Eugenijus Laurinaitis; Lietuvos psichologų sąjungai atstovavo LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto pirmininkė Ieva Salialionė. Posėdžiui vadovavęs Seimo narys A. Navickas išsakė posėdžio tikslą – rasti sprendimus, kad žmogus, ieškantis pagalbos dėl savo psichikos sveikatos, jos sulauktų, o ne būtų stigmatizuojamas ir ne sulauktų neigiamų pasekmių dėl gydymosi.

„Kurk Lietuvai“ projekto vadovės pristatė E. Etnerio, M. Nedzinskaitės ir V. Gerasimavičiūtės atliktą tyrimą „Negatyvių nuostatų apie psichikos sveikatos sutrikimus mažinimas“. Tyrimo duomenimis, psichikos sutrikimų turintys asmenys vis dar stigmatizuojami Lietuvoje; dėl stigmos žmonės, patirdami psichikos sveikatos sunkumų, vengia kreiptis pagalbos. Viena iš stigmos priežasčių yra teisės aktuose įtvirtinta diskriminacija, t. y. taikomi teisių apribojimai dėl nustatytų psichikos sutrikimų: draudimai dirbti (gydytojams, slaugytojams, vaistininkams, teisėjams, prokurorams, advokatams, statutiniams pareigūnams, norintiems dirbti su slapta medžiaga), vairuoti, įsivaikinti. „Kurk Lietuvai“ projekto vadovai pasiūlė kovos su institucine stigma būdus: vertinamas funkcionalumas, individualus vertinimas (asmuo vertinamas tik tada, kai kyla įtarimų), naikinami veiklą ribojantys diagnozių sąrašai, garbės deklaracijos konceptas, reagavimo sistema įtarus neadekvatų elgesį; bei kovos su socialine stigma būdus: stigmos mąsto ir pobūdžio tyrimas, nacionalinė platforma apie psichikos sveikatą, socialinės kampanijos, kontakto strategija, darbdavių įtrauktis.

Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija peržiūri draudimus dirbti teisėjams, advokatams ir prokurorams. Iškilo nesutarimas dėl draudimo principo: Sveikatos apsaugos ministerija laikosi principo, kad draudžiama dirbti pagal nustatytas psichikos sutrikimų diagnozes, tuo tarpu teisininkai siūlo vertinti, ar asmuo geba atlikti reikiamas darbui funkcijas.

Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlyta suburti darbo grupę, kuri sukurtų sistemą, kaip vertinti reikiamas darbui funkcijas – tada būtų galima atsisakyti apribojimų pagal diagnozes. Išsakytas siūlymas teisės aktais įtvirtinti požiūrį, kad psichikos sutrikimas gali baigtis, t.y. numatyti pasveikimo galimybę. Pasiūlyta į Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupes, svarstančias tam tikrų grupių teisių apribojimus, įtraukti ne vien gydytojus, bet ir tų grupių atstovus, o taip pat psichologus ir socialinius darbuotojus. Reikia daugiau įgalinti psichikos sutrikimų turinčius asmenis, juos įtraukti į sprendimų priėmimą. Visuomenėje svarbu didinti psichikos sveikatos raštingumą; tuo tikslu VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vykdo projektą „1 iš 4“, kurio metu organizuojami psichikos sveikatos raštingumo mokymai jaunimui, remiantis moderniais psichikos sveikatos principais ir žmogaus teisių standartais.

2019 m. spalio mėnesį numatomas kitas Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdis šia tema, kurioje Seimas kvies ministerijas pristatyti, ką pavyko padaryti, kad psichikos sutrikimų turinčių asmenų atskirtis ir stigmatizacija sumažėtų.

Diskusijos vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=fYgu9Tpo2No

LPS renginiai