Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Psichologas organizacijoje 2019      Tėvams ir specialistams      LPK2019      Profesinė etika      Kontaktai      EN

Naujienos  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

Diskusija „Medicinos psichologų ir psichiatrų bendradarbiavimas“


Lietuvos psichologų sąjungos Klinikinės ir sveikatos psichologijos komitetas (toliau - LPS KSPK) ir Jaunųjų psichiatrų asociacija organizavo diskusiją „Medicinos psichologų ir psichiatrų bendradarbiavimas: iššūkiai, kylantys dirbant komandinį darbą“, kuri įvyko 2019-04-29 Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete.

Diskusiją moderavo gydytojas psichiatras, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. dr. Arūnas Germanavičius. Diskusijoje dalyvavo gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos prezidentė Goda Bačienė, gydytoja psichiatrė, Jaunųjų psichiatrų asociacijos valdybos narė dr. Aistė Leleikienė, medicinos psichologė, LPS KSPK narė Edita Žilienė ir medicinos psichologė, LPS KSPK narė Vilija Banevičienė.

 

Diskusiją galima peržiūrėti čia:

https://www.youtube.com/watch?v=b1Q1OePS1UQ&feature=youtu.be

LPS KSPK nuoširdžiai dėkoja Emilijai Jonaitytei už diskusijos peržiūros sukūrimą.

 

Diskusijos metu buvo siekiama išsiaiškinti medicinos psichologų ir psichiatrų nesusikalbėjimo priežastis, specialistų dalijimosi savo įžvalgomis apie pacientus svarbą, siekiant užtikrinti pacientų psichologinę gerovę. Sutarta, kad bendradarbiavimo efektyvumas komandoje priklauso nuo visų komandos narių noro ir pastangų.

 

Renginio metu psichiatrai iškėlė problemą, kad medicinos psichologų paruošimas yra nevienodas, pavyzdžiui, vieni medicinos psichologai moka įvertinti asmens intelektą, kiti ne. Nevienodos kompetencijos apsunkina lygiavertų darbo pasidalinimą įstaigose, nuoseklų paslaugų pacientams teikimą konkretaus specialisto atostogų metu. Teirautasi, ar nėra medicinos psichologų rengimo standarto. Medicinos psichologai paaiškino, kad medicinos psichologo kvalifikaciją gali įgyti studijavę keturias skirtingas magistrantūros programas trijuose Lietuvos universitetuose ir šių programų turinys nevienodas. 2018 m. įsigaliojusi medicinos psichologų medicinos norma apibrėžė medicinos psichologų kompetencijas; ši norma privaloma ir medicinos psichologus rengiančioms mokslo institucijos, tad universitetai turėtų sudaryti sveikatos psichologijos ir klinikinės psichologijos programas taip, kad jas baigę psichologai įgytų visas normoje apibrėžtas medicinos psichologų kompetencijas ir būtų pasirengę iš karto po studijų vykdyti visas medicinos normoje surašytas medicinos psichologų pareigas.

 

Psichiatrai pasidalino nuogąstavimu dėl to, kad nėra psichologinio įvertinimo išvadų standarto. Remiantis diskusijoje dalyvavusiųjų medicinos psichologų pasisakymais, išvados skiriasi, nes kiekvienas psichologas turi savitą rašymo stilių.

 

Iškelta standartizuotų įvertinimo instrumentų stokos problema, todėl svarbu visiems apjungti pajėgas legaliai įsigyti ir standartizuoti instrumentus.

 

Be to, diskusijos metu iškeltos problemos, kurių patys specialistai ar psichikos sveikatos priežiūros įstaigų vadovai nepajėgūs išspręsti – reikia sprendimų valstybiniu mastu.

Viena iš problemų yra sveikatos apsaugos ministro įsakymuose nurodyti privalomi tam tikrais atvejais taikyti įvertinimo instrumentai (tokie kaip MMSE, Blessed, CARS), kurie yra saugomi autoriaus teisių ir Lietuvoje taikomi nelegaliai (instrumentai neadaptuoti, nestandartizuoti; anketos kopijuojamos, nors tai draudžiama; už kiekvieną įvertinimą tokiais instrumentais privaloma mokėti mokestį autoriams, tuo tarpu autoriams niekas nemoka). Sveikatos priežiūros specialistai ministro įsakymu verčiami pažeisti Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, Administracinių nusižengimų kodeksą, o gal net ir Baudžiamąjį kodeksą, atsižvelgiant į autorių patiriamus nuostolius dėl didžiulio kiekio nelegaliai kopijuojamų instrumentų valstybės mastu. Jei iš tiesų yra poreikis būtent tuos instrumentus privalomai taikyti pacientams, sprendimas būtų valstybiniu mastu kreiptis į instrumentų autorius ir pasirašius sutartį, už mokestį gauti oficialų leidimą adaptuoti, standartizuoti ir taikyti šiuos instrumentus sveikatos priežiūros sistemoje.

Kita problema – perdėtas pirminės psichikos priežiūros specialistų darbo krūvis, dėl kurio paslaugos neteikiamos taip kokybiškai, kaip būtų galima teikti, esant optimaliam darbo krūviui. Perdėtas krūvis dalinai sąlygotas per mažo apmokėjimo už paslaugas (vieno gyventojo pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos metinės bazinės kainos), dėl kurio neįdarbinama pakankamai specialistų. Dėl mažų kai kurių paslaugų įkainių centrams neapsimoka tas paslaugas teikti: pvz., savižudybės krizę išgyvenančio asmens psichosocialinio vertinimo paslaugos įkainis 5,70 Eur, šios procedūros atlikimas užtrunka apie 1,5 val., vadinasi, už specialisto darbo valandą skiriama 3,40 Eur, kai minimalus valandinis atlyginimas šalyje, mokamas už nekvalifikuotą darbą, yra 3,39 Eur.

Perdėtą konkrečiai psichiatrų ir vaikų ir paauglių psichiatrų darbo krūvį būtų galima dalinai spręsti keičiant pirminės psichikos sveikatos paslaugų teikimo tvarką. Kol kas pacientai dažniausiai pirma patenka pas psichiatrą, kuris gali nukreipti pacientą kitiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams. Šiuo metu numatyta ir galimybė pacientams kreiptis pirma į medicinos psichologą. Psichikos sveikatos slaugytojų vaidmuo kol kas menkas. Buvo pasidalinta, kad Didžiojoje Britanijoje sistema veikia atvirkščiai: pvz., vaikui pirma stengiasi padėti socialiniai darbuotojai, jei to negana – psichologai, jei to negana – tik tada psichiatrai. Tik sunkiausi atvejai patenka pas psichiatrus ir taip taupomi valstybės resursai.

 

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 

















 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Vaikams

Ko tikėtis iš psichologo?
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
Kuo skiriasi psichologas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas?
Kur rasti psichologą?
   Klientams

Kada kreiptis į psichologą?
Kuo skiriasi psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir kiti „psi“?
Ko tikėtis iš psichologo?
Kur rasti psichologą?
Kaip paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
Noriu padėti prenatalinę netektį patiriančioms moterims. Kaip tapti kvalifikuota specialiste, galinčia pasiūlyti savo paslaugas medicinos įstaigoms?
Esu bedarbis, gyvenu Vilniuje. Kur galėčiau gauti nemokamas ar už nedidelę kainą psichoterapines paslaugas?
Filmų ir Knygų psichikos sveikatos temomis sąrašai
   Reglamentavimas

   Žurnalistams

   Psichologas organizacijoje 2019

Psichologas organizacijoje 2019
   Tėvams ir specialistams

   LPK2019

LPK 2019
LPK 2019 plenariniai pranešimai
LPK 2019 dalyvių registracija
Pranešimų santraukų teikimas
LPK 2019 organizatoriai
LPK 2019 vieta ir kontaktai
Ankstesni LPK
LPK 2019 programa
LPK 2019 prieškongresiniai seminarai
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose
   Kontaktai