Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Tėvams ir specialistams      LPK2019      Profesinė etika      Kontaktai      EN

Naujienos  /   Renginiai  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /   LPS RINKIMAI 2019  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

LR Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdis dėl senjorų psichikos sveikatos ir emocinės būsenos


2019 m. balandžio 24 d. įvyko LR Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdis, kuriame buvo aptariami senjorų psichikos sveikatos ir emocinės būsenos klausimai. Komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas akcentavo būtinybę rūpintis ne tik jaunesnio, bet ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojais. Jo teigimu, mūsų šalyje senjorų nusižudo beveik tiek pat, kiek darbingo amžiaus žmonių, tačiau vis dar mažai dėmesio skiriama šios gyventojų grupės poreikiams, jų užimtumui ir socialinės atskirties mažinimui. Komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Navickas priminė, kad mūsų šalyje gyvena virš 0,5 mln. senjorų. Ir šie mūsų šalies gyventojai vis dažniau jaučia atskirtį: visų pirma technologinę (ne visi senjorai gali ir moka naudotis kompiuteriais), ekonominę (kuomet vaikai išvyksta į užsienį ir palieka savo tėvus vienus), sveikatos (didėja priklausomybė vaistams, nepakankamas sveikatinimo paslaugų prieinamumas). Kalbant apie emocinę sveikatą, A. Navickas pažymėjo, kad vis dažniau nusižudo senjorai, ypač vyrai. Visa tai kelia realias abejones, ar mūsų šalyje viskas padaryta, kad senjorai gyventų saugiai ir oriai. Siekiant išsiaiškinti, kokios problemos yra nematomos, bet turėtų būti spręstinos, į posėdį buvo sukviesti kviestiniai svečiai: Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro, Trečiojo amžiaus universiteto, Maltos ordino bei Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro atstovai; Lietuvos psichologų sąjungą atstovavo LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto narė Palmira Kazlauskienė. Diskusijos dalyviai akcentavo, kad siūloma daug paslaugų ir užsiėmimų aktyviems ir gana sveikiems senjorams, tačiau ligoti bei negalintys judėti ir savimi pasirūpinti senoliai palikti lyg už linijos. Maltos ordino atstovė pažymėjo, kad jie padeda ir lanko vos 2500 senjorų visoje Lietuvoje ir tai yra „mažas lašas gerumo“, kurio reikėtų. Ji iškėlė kompleksinių paslaugų būtinumo klausimą. LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto narė, medicinos psichologė P. Kazlauskienė atkreipė dėmesį į psichologinių paslaugų poreikį: senjorai taip pat susiduria su įvairiomis emocinėmis problemomis, kurių nepajėgia patys išspręsti, tačiau ne visuomet yra galimybė gauti psichologines paslaugas. Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas informavo, kad svarstomas psichoterapijos paslaugų teikimo įsakymas. Komisijos pirmininko pavaduotojas A. Navickas nurodė, kad svarstoma galimybė šalia „mamadienių“ įteisinti ir „tėvadienius“, kuomet būtų skirtas laikas pagyvenusių ir ligotų tėvų priežiūrai. Komisijos narė Dovilė Šakalienė akcentavo, kad labai svarbu, jog visos paslaugos būtų nuoseklios ir jų finansavimas taip pat būtų nuoseklus.

Aptarimą apie senjorų psichikos sveikatą ir emocinę būseną moderavęs A. Navickas išreiškė viltį, kad greitu laiku vėl turėtų susirinkti visos suinteresuotos pusės ir jau konkrečiau aptartų, kokių paslaugų senjorams reikia, kas jas galėtų/turėtų teikti, kas finansuotų ir kokie įstatymai dar turėtų būti priimti, kad senjorai galėtų saugiai ir oriai gyventi mūsų šalyje.

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 





















 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
   Renginiai

Renginių grafikas
Registracija į renginius
   EuroPsy

   Vaikams

Ko tikėtis iš psichologo?
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
Kuo skiriasi psichologas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas?
Kur rasti psichologą?
   Klientams

Kada kreiptis į psichologą?
Kuo skiriasi psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir kiti „psi“?
Ko tikėtis iš psichologo?
Kur rasti psichologą?
Kaip paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
Noriu padėti prenatalinę netektį patiriančioms moterims. Kaip tapti kvalifikuota specialiste, galinčia pasiūlyti savo paslaugas medicinos įstaigoms?
Esu bedarbis, gyvenu Vilniuje. Kur galėčiau gauti nemokamas ar už nedidelę kainą psichoterapines paslaugas?
Filmų ir Knygų psichikos sveikatos temomis sąrašai
   Reglamentavimas

   Žurnalistams

   Tėvams ir specialistams

   LPK2019

LPK 2019
LPK 2019 plenariniai pranešimai
LPK 2019 dalyvių registracija
Pranešimų santraukų teikimas
LPK 2019 organizatoriai
LPK 2019 vieta ir kontaktai
Ankstesni LPK
LPK 2019 programa
LPK 2019 prieškongresiniai seminarai
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose
   Kontaktai