Lietuvos psichologų kongresas „DIALOGAI“
2019 m. gegužės 24-25 d.
Vilniaus universitetas
PLENARINIAI PRANEŠIMAI
***
ŠIUOLAIKINĖ PSICHOTRAUMATOLOGIJA: IR MOKSLAS, IR PRAKTIKA
dr. Evaldas Kazlauskas
VU Psichologijos instituto profesorius
Psichotraumatologijos centro vadovas
Pranešime bus pristatoma, ką atskleidžia
šiuolaikiniai psichotraumatologijos tyrimai Lietuvoje ir kitose šalyse bei kaip
šių tyrimų žinias galima taikyti praktikoje. Kaip įvertinti asmens traumines
patirtis ir trauminio streso reakcijas? Kokia pagalba yra veiksmingiausia
asmenims, kurie patiria stresorius ir trauminius įvykius? Šie ir kiti klausimai
apie psichologines traumas bus analizuojami Vilniaus universiteto profesoriaus
dr. Evaldo Kazlausko pranešime, kuriame remiantis E. Kazlausko
psichotraumatologijos tyrimais ir praktinio darbo patirtimi bus pateikiamos
šiuolaikinės psichotraumatologijos įžvalgos, aktualios praktikams ir tyrėjams.
***
SMURTO
FENOMENO MOKSLINIAI TYRIMAI: (NE)SĖKMĖS ISTORIJA
dr. Ilona
Laurinaitytė
VU
Psichologijos instituto docentė
Kriminalinio
elgesio tyrimų grupės vadovė
Jau ne vieną dešimtmetį
įvairių mokslinių tyrimų rezultatai demonstruoja neigiamą smurto poveikį
tiek atskiro žmogaus fizinei ir psichikos sveikatai, tiek ir visos visuomenės
gerovei. Vis dėlto pasaulyje iki šiol nėra pripažintos vieningos smurto
sampratos, todėl egzistuojanti smurto apibrėžties įvairovė mokslininkams kelia
nemažai metodologinių ir etinių iššūkių, apie kuriuos ir bus kalbama šiame
pranešime. Šalia to, iš mokslininko tyrėjo perspektyvos, bus skiriama dėmesio
ir smurto prevencijos politikos aktualijoms bei taikomų intervencijų
veiksmingumo problemoms.
***
SAVĘS ŽALOJIMAS PAAUGLYSTĖJE. AR TAI PALIEKA ILGALAIKIUS
PĖDSAKUS?
10 METŲ TRUNKANČIO LONGITUDINIO PROJEKTO ŠVEDIJOJE REZULTATAI
dr. Daiva Daukantaitė
Lundo universiteto Psichologijos departamento
docentė (Švedija)
Savęs žalojimas, dažnai apibrėžiamas kaip
sąmoningai atliekami, prieš save nukreipti veiksmai (pvz., odos pjaustymas,
deginimas), ypač paplitęs tarp paauglių. Tyrimai rodo, kad daugelis save
žalojusių paauglių vėliau to nebedaro, tačiau vis tik daliai jaunų žmonių savęs
žalojimas yra ilgalaikis. Nors per pastarąjį dešimtmetį mokslinių tyrimų,
analizuojančių paauglių savęs žalojimą, skaičius labai išaugo, vis dar trūksta
longitudinių tyrimų, kurie leistų kelti prielaidas apie ilgalaikes save
žalojančių asmenų prognozes. Konferencijoje pristatysiu dešimt metų trunkančio
longitudinio projekto „Sąmoningas savęs žalojimas, emocijų reguliavimas ir
tarpasmeniniai santykiai jaunystėje“ rezultatus.
***
GABIŲ VAIKŲ TYRIMŲ DEKADA LIETUVOJE: KĄ SUŽINOJOME IR KO TIKIMĖS
dr. Sigita Girdziauskienė, dr. Gražina Gintilienė,
Dovilė Butkienė, dr. Dalia Nasvytienė, Kęstutis Dragūnevičius
VU Psichologijos institutas
Gabių vaikų tyrimai pasaulyje turi ilgą
istoriją, tačiau Lietuvoje galima suskaičiuoti tik pavienius psichologų ir
edukologų atliktus didesnius tyrimus. Paskutinį dešimtmetį gabių vaikų tyrimai
Lietuvoje suintensyvėjo, o jų rezultatai leido įžvelgti ir tam tikras
tendencijas. Pirmiausia susiduriama su gabumų apibrėžimo problema, nes
skirtingi apibrėžimai lemia skirtingą tiriamųjų grupės operacionalizaciją, o
tai gali lemti skirtingus rezultatus. Antra, visuose gabių vaikų tyrimuose
susiduriama su metodologiniais iššūkiais – iš bendros vaikų populiacijos
atrinktų vaikų tyrimai reikalauja didelių sąnaudų, o gautų rezultatų
reprezentatyvumas visuomet diskutuotinas dėl santykinai mažo tiriamųjų
skaičiaus. Trečia, Lietuvoje, priešingai nei daugelyje Europos ir kitų
valstybių, dominuoja gabių vaikų psichologinių ypatumų tyrimai, tačiau tyrimų
apie gabių vaikų įvairių ugdymo formų efektyvumą ir poveikį vaiko gerovei iš
viso nėra. Pranešime taip bus pristatomos įžvalgos apie gabių vaikų įvairovę ir
rekomendacinės gairės tyrėjams, praktikams ir švietimo politikams.
***
AR IŠLIKS ŽMOGUS ŽMOGUMI?
dr. Osvaldas Rukšėnas
VU Gyvybės mokslų centro
profesorius
Neurobiologijos ir
biofizikos katedros vedėjas
Šiuolaikiniame pasaulyje dažnai kyla
klausimas kokia gi žmogaus ateitis sparčiai besikeičiančių ir besivystančių
technologijų pasaulyje. Technologijoms tobulėjant kiekvieną dieną klausiame
kiek žmogaus organų / dalių galima pakeisti, kad žmogus vis dar vadintųsi
žmogumi.
***
PSICHOLOGINIS TESTAVIMAS: DABARTINĖ SITUACIJA IR ATEITIES
GALIMYBĖS
(pranešimas vyks anglų k. PSYCHOLOGICAL TESTING: CURRENT
STATE AND FUTURE OPPORTUNITIES)
dr. Dragoș Iliescu
Bukarešto universiteto profesorius (Rumunija)
Pranešime bus pristatoma
trumpa dabartinės psichologinio testavimo situacijos apžvalga, akcentuojant
testavimo taikymą darbo ir organizacinės psichologijos srityje. Taip pat bus
kalbama apie šiuolaikinius psichometrinių charakteristikų tendencijų, technologijų,
metodų, kuriems teikiama pirmenybė, ir naudotojų kompetencijų pokyčių, kartu
aptariant diskusinius validumo, su juo susijusių koncepcijų (pavyzdžiui,
testavimo sąžiningumas, darbdavio patrauklumas ir pan.) ir naudingumo klausimus.
Bus aptartos tam tikros mokslui bei praktikai svarbios ateities galimybės,
kurios yra susijusios su anksčiau minėtais pokyčiais, ypatingą dėmesį skiriant
organizacinių psichologų veiklai.