LPK 2019 plenariniai pranešimai

 

Lietuvos psichologų kongresas „DIALOGAI“

2019 m. gegužės 24-25 d.

Vilniaus universitetas

 

PLENARINIAI PRANEŠIMAI

 

***

ŠIUOLAIKINĖ PSICHOTRAUMATOLOGIJA: IR MOKSLAS, IR PRAKTIKA

 

dr. Evaldas Kazlauskas

VU Psichologijos instituto profesorius

Psichotraumatologijos centro vadovas

 

Pranešime bus pristatoma, ką atskleidžia šiuolaikiniai psichotraumatologijos tyrimai Lietuvoje ir kitose šalyse bei kaip šių tyrimų žinias galima taikyti praktikoje. Kaip įvertinti asmens traumines patirtis ir trauminio streso reakcijas? Kokia pagalba yra veiksmingiausia asmenims, kurie patiria stresorius ir trauminius įvykius? Šie ir kiti klausimai apie psichologines traumas bus analizuojami Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Evaldo Kazlausko pranešime, kuriame remiantis E. Kazlausko psichotraumatologijos tyrimais ir praktinio darbo patirtimi bus pateikiamos šiuolaikinės psichotraumatologijos įžvalgos, aktualios praktikams ir tyrėjams.

 

 

***

SMURTO FENOMENO MOKSLINIAI TYRIMAI: (NE)SĖKMĖS ISTORIJA

 

dr. Ilona Laurinaitytė

VU Psichologijos instituto docentė

Kriminalinio elgesio tyrimų grupės vadovė

 

Jau ne vieną dešimtmetį įvairių mokslinių tyrimų rezultatai demonstruoja neigiamą smurto poveikį tiek atskiro žmogaus fizinei ir psichikos sveikatai, tiek ir visos visuomenės gerovei. Vis dėlto pasaulyje iki šiol nėra pripažintos vieningos smurto sampratos, todėl egzistuojanti smurto apibrėžties įvairovė mokslininkams kelia nemažai metodologinių ir etinių iššūkių, apie kuriuos ir bus kalbama šiame pranešime. Šalia to, iš mokslininko tyrėjo perspektyvos, bus skiriama dėmesio ir smurto prevencijos politikos aktualijoms bei taikomų intervencijų veiksmingumo problemoms.

 

 

***

SAVĘS ŽALOJIMAS PAAUGLYSTĖJE. AR TAI PALIEKA ILGALAIKIUS PĖDSAKUS?

10 METŲ TRUNKANČIO LONGITUDINIO PROJEKTO ŠVEDIJOJE REZULTATAI

 

dr. Daiva Daukantaitė

Lundo universiteto Psichologijos departamento docentė (Švedija)

 

Savęs žalojimas, dažnai apibrėžiamas kaip sąmoningai atliekami, prieš save nukreipti veiksmai (pvz., odos pjaustymas, deginimas), ypač paplitęs tarp paauglių. Tyrimai rodo, kad daugelis save žalojusių paauglių vėliau to nebedaro, tačiau vis tik daliai jaunų žmonių savęs žalojimas yra ilgalaikis. Nors per pastarąjį dešimtmetį mokslinių tyrimų, analizuojančių paauglių savęs žalojimą, skaičius labai išaugo, vis dar trūksta longitudinių tyrimų, kurie leistų kelti prielaidas apie ilgalaikes save žalojančių asmenų prognozes. Konferencijoje pristatysiu dešimt metų trunkančio longitudinio projekto „Sąmoningas savęs žalojimas, emocijų reguliavimas ir tarpasmeniniai santykiai jaunystėje“ rezultatus.

 

 

***

GABIŲ VAIKŲ TYRIMŲ DEKADA LIETUVOJE: KĄ SUŽINOJOME IR KO TIKIMĖS

 

dr. Sigita Girdziauskienė, dr. Gražina Gintilienė, Dovilė Butkienė, dr. Dalia Nasvytienė, Kęstutis Dragūnevičius

VU Psichologijos institutas

 

Gabių vaikų tyrimai pasaulyje turi ilgą istoriją, tačiau Lietuvoje galima suskaičiuoti tik pavienius psichologų ir edukologų atliktus didesnius tyrimus. Paskutinį dešimtmetį gabių vaikų tyrimai Lietuvoje suintensyvėjo, o jų rezultatai leido įžvelgti ir tam tikras tendencijas. Pirmiausia susiduriama su gabumų apibrėžimo problema, nes skirtingi apibrėžimai lemia skirtingą tiriamųjų grupės operacionalizaciją, o tai gali lemti skirtingus rezultatus. Antra, visuose gabių vaikų tyrimuose susiduriama su metodologiniais iššūkiais – iš bendros vaikų populiacijos atrinktų vaikų tyrimai reikalauja didelių sąnaudų, o gautų rezultatų reprezentatyvumas visuomet diskutuotinas dėl santykinai mažo tiriamųjų skaičiaus. Trečia, Lietuvoje, priešingai nei daugelyje Europos ir kitų valstybių, dominuoja gabių vaikų psichologinių ypatumų tyrimai, tačiau tyrimų apie gabių vaikų įvairių ugdymo formų efektyvumą ir poveikį vaiko gerovei iš viso nėra. Pranešime taip bus pristatomos įžvalgos apie gabių vaikų įvairovę ir rekomendacinės gairės tyrėjams, praktikams ir švietimo politikams.

 

 

***

AR IŠLIKS ŽMOGUS ŽMOGUMI?

 

dr. Osvaldas Rukšėnas

VU Gyvybės mokslų centro profesorius

Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas

 

Šiuolaikiniame pasaulyje dažnai kyla klausimas kokia gi žmogaus ateitis sparčiai besikeičiančių ir besivystančių technologijų pasaulyje. Technologijoms tobulėjant kiekvieną dieną klausiame kiek žmogaus organų / dalių galima pakeisti, kad žmogus vis dar vadintųsi žmogumi.

 

 

***

PSICHOLOGINIS TESTAVIMAS: DABARTINĖ SITUACIJA IR ATEITIES GALIMYBĖS

(pranešimas vyks anglų k. PSYCHOLOGICAL TESTING: CURRENT STATE AND FUTURE OPPORTUNITIES)

 

dr. Dragoș Iliescu

Bukarešto universiteto profesorius (Rumunija)

 

Pranešime bus pristatoma trumpa dabartinės psichologinio testavimo situacijos apžvalga, akcentuojant testavimo taikymą darbo ir organizacinės psichologijos srityje. Taip pat bus kalbama apie šiuolaikinius psichometrinių charakteristikų tendencijų, technologijų, metodų, kuriems teikiama pirmenybė, ir naudotojų kompetencijų pokyčių, kartu aptariant diskusinius validumo, su juo susijusių koncepcijų (pavyzdžiui, testavimo sąžiningumas, darbdavio patrauklumas ir pan.) ir naudingumo klausimus. Bus aptartos tam tikros mokslui bei praktikai svarbios ateities galimybės, kurios yra susijusios su anksčiau minėtais pokyčiais, ypatingą dėmesį skiriant organizacinių psichologų veiklai.