Prisijungti

 
   

Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Tėvams ir specialistams      COVID-19       Profesinė etika      Kontaktai      EN

Naujienos  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /  





           

                

                  







 


 
.

 

 

DĖL VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SITUACIJOS


Lietuvos psichologų sąjunga (toliau – LPS) reiškia didelį susirūpinimą dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymo) pakeitimo projekte numatytų pakeitimų, kuriuos priėmus būtų susilpninta Lietuvos vaikų teisių apsauga (pateisinant kai kurias smurto prieš vaikus formas ir apribojant galimybę apsaugoti vaikus nuo smurto) bei šių siūlymų lydimo visuomenės susipriešinimo.

LPS ragina ne keisti Įstatyme smurto prieš vaikus apibrėžtis, bet tinkamai organizuoti bei pakankamai finansuoti kompleksinės pagalbos šeimai teikimą bei užtikrinti vaiko teisių apsaugos specialistų kvalifikaciją ir reikiamas darbo sąlygas kokybiškoms paslaugoms šeimai teikti.

 

LPS palaiko dabartiniame Įstatyme pateiktą fizinio smurtoapibrėžtį kaip pagrįstą ir nepritaria Įstatymo pakeitimo projekte siūlomoms šios apibrėžties pataisoms. Įstatymu apibrėžus, kaip siūloma Įstatymo pakeitimo projekte, kad fiziniu smurtu nebelaikomas „nežymus“ skausmo sukėlimas vaikui, būtų sudarytos prielaidos interpretacijoms, normalizuojamas smurto reiškinys, kai skausmas vaikui, neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis, „žymus“. Bet kokio skausmo – fizinio ar psichinio, „žymaus“ ar „nežymaus“ – tyčinis kėlimas vaikui yra žalingas jo psichikai, gali sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes vaiko psichologinei raidai, dėl to yra netoleruotinas.


Be to, LPS palaiko dabartiniame Įstatyme pateiktą fizinės bausmėsapibrėžtį kaip pagrįstą ir nepritaria Įstatymo pakeitimo projekte siūlomai šios apibrėžties pataisai. Svarbu nesuniveliuoti valstybės legaliai taikomų bausmių nepilnamečiams ir bet kokio fizinio asmens taikomų bausmių, nes taip atveriamas kelias asmenų savivalei prieš vaikus.


LPS nepritaria Įstatymo pakeitimo projekto siūlymui psichologinio smurtoapibrėžtį papildyti „prievartiniu vaiko ir tėvų atskyrimu prieš jų valią“ dėl rizikos, kad vaikai, kuriems iškilęs pavojus, nebus laiku apsaugoti. Prievartinis vaiko atskyrimas nuo tėvų vaikui gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes, todėl valstybė turėtų dėti maksimaliai pastangų užtikrinti vaiko saugumą jo šeimoje, teikiant šeimai reikiamą savalaikę ir nemokamą pagalbą. Vis tik kraštutiniais atvejais, kai kitomis pagalbos šeimai priemonėmis neįmanoma užtikrinti vaiko saugumo, vaiko atskyrimas nuo tėvų neturėtų būti prilyginamas psichologiniam smurtui.


Taip pat LPS nepritaria Įstatymo pakeitimo projekto nuostatai, kad smurtu prieš vaikąbūtų laikoma tik tyčinė nepriežiūra. Vaiko nepriežiūra – tiek tyčinė, tiek kylanti dėl tėvų (globėjų) nerūpestingumo – yra vaikui kenksminga ir visi vaikai turi būti nuo to apsaugoti. Taip pat vaiko psichikai žalingas ir dėl to netoleruotinas tyčinis vaiko garbės ir orumo pažeminimas: tiek „šiurkštus“, tiek ir „mažiau šiurkštus“.


LPS manymu, įstatymai turi nuosekliai įtvirtinti nulinės tolerancijos smurtui poziciją, o smurto sąvokos turi būti apibrėžtos vienareikšmiškai, paliekant kuo mažiau erdvės subjektyviems vertinimams. Dėl subjektyvumo ir didėjančios rizikos, kad bus priimami klaidingi sprendimai, dėl kurių nebus užtikrintas vaikų saugumas, LPS nepritaria ir Įstatymo pakeitimo projekto nuostatai, kad švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir kitų institucijų darbuotojai turėtų pranešti tik apie „šiurkščius vaiko teisių pažeidimus“.


Dėl to LPS jungiasi prie nevyriausybinių organizacijų kreipimosiį Lietuvos Respublikos Seimo narius prašant nepritarti Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektui.

 

LPS supranta, kad galiojantis smurto prieš vaikus apibrėžimas gali gąsdinti tiek tėvus, tiek pilietiškai aktyvius žmones, nes daliai žmonių gali formuotis įspūdis, kad bet kokio smurto panaudojimas prieš vaikus gresia vaiko atskyrimu nuo šeimos. Tam, kad būtų užkirstas kelias panašioms interpretacijoms svarbu, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, profesionaliai patobulinti poįstatyminius aktus, apibrėžiančius vaiko patiriamas grėsmes bei nustatančius pagalbos vaikui ir šeimai mechanizmus. LPS pritaria nuostatai, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos ir perdavimas artimiausiems giminaičiams ar globėjams turi būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, kiek galima objektyviauįvertinus, kokia vaikui žala yra mažesnė – ar likti šeimoje, ar būti nuo jos atskirtam laikotarpiui, kol šeimai bus suteikta derama socialinė, psichologinė, švietimo pagalba ir iki kol vaikui bus saugu grįžti į šeimą.

 

Tėvai yra teisiškai įpareigoti kurti namuose vaikui sveiką ir saugią aplinką, todėl svarbu, kad jie mokėtų tinkamai reaguoti į vaiko raidos bei asmenybės ypatumus, naudodami pozityvaus auklėjimo būdus. LPS mano, jog tam, kad vaikams būtų užtikrinta saugi aplinka šeimose, būtina užsiimti prevenciniu šviečiamuoju darbu jau mokyklose, mokant mokinius – galimai būsimus tėvus ir globėjus, – kaip pozityviai auklėti vaikus, nenaudojant fizinių bausmių kaip auklėjimo priemonės. LPS ragina LR švietimo ir mokslo ministeriją imtis aktyvios pozicijos bei matyti rengimą šeimos gyvenimui bei pozityvių bendravimo įgūdžių ugdymą kaip prioritetinę sritį. Be to, LPS ragina sukurti efektyviai veikiantį socialinės ir psichologinės pagalbos tinklą šeimoms, kurioms iškyla vaikų auklėjimo sunkumų: užtikrinti prieinamas nemokamas individualias arba grupines psichologines konsultacijas, socialines paslaugas, šviečiamojo pobūdžio paskaitas. 


Efektyviam pagalbos vaikui ir šeimai sistemos veikimui būtina ne tik atsakingai atrinkti kompetentingus, nepriekaištingos reputacijos specialistus, bet taip pat užtikrinti jų nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, darbo supervizavimą bei tinkamą atlygį už atsakingą darbą. 

 

LPS tikisi, kad politinės diskusijos ir dalies visuomenės pasipriešinimas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui nepaliks paraštėse svarbiausio – vaiko ir jo saugumo. Vaikas yra pažeidžiamas, ir valstybė privalo užtikrinti jo saugumą, kai to neužtikrina tėvai. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 1,4 tūkst. vaikų iki aštuoniolikos metų amžiaus, 90,3 proc. iš jų patyrė smurtą iš savo tėvų arba įtėvių. Šie skaičiai liudija apie šimtus Lietuvos vaikų, kuriems reikalinga išorinė pagalba. Tačiau dėl dabartinio visuomenės susipriešinimo ne vien šie vaikai jaučia baimę. Visiems vaikams gali kelti nerimą suaugusiųjų susipriešinimas ir audringos diskusijos tiek apie (ne)galimą vaikų mušimą, tiek apie (ne)galimą vaikų atskyrimą nuo šeimos. Dėl to svarbu nuraminti vaikus, skleidžiant jiems žinią, kad visi suaugę – tėvai, giminės, mokykla ir valstybė – stengsis, kad vaikai šeimose jaustųsi saugūs ir mylimi bei apsaugos juos nuo bet kokio smurto. Taip pat svarbu vaikus mokyti, jog niekas neturi teisės jų skriausti ar žeminti, o tuo atveju, kai kas nors jį skriaudžia, vaikas turi kreiptis pagalbos ir tinkama pagalba bus suteikta.  


Vardan vaikų interesų, LPS ragina neeskaluoti emociškai jautrios situacijos, akcentuojant skirtumus tarp skirtingų požiūrių, o kviečia ieškoti sąlyčio taškų bei konstruktyvių sprendimų, leisiančių užtikrinti Lietuvos vaikų teisių įgyvendinimą. Svarbu prisiminti, kad visų mūsų tikslas yra bendras – veiksmingos pagalbos vaikui ir šeimai sistema.



 

 

 

 

 

 

LPS renginiai
 
 


 




















 

Apie LPS

Apie LPS
Prezidentė
Valdyba
Komitetai, grupės ir komisijos
Apdovanojimai
Biuras
Leidiniai
LPS savanorystės programa
Skirkite 1,2% GPM
Prisidėkite prie LPS veiklos!
LPS metinės ataskaitos
Privatumo politika
   Narystė

Apie narystę
Psichologams
Mokestis
Narystės anketa
   LPS nariai

LPS narių sąrašas
LPS Garbės nariai
LPS Partneriai
   Renginiai

Renginių grafikas
   EuroPsy

   Vaikams

Ko tikėtis iš psichologo?
Kokias atvejais gali padėti psichologas?
Kuo skiriasi psichologas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas?
Kur rasti psichologą?
   Klientams

Kada kreiptis į psichologą?
Kuo skiriasi psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir kiti „psi“?
Ko tikėtis iš psichologo?
Kur rasti psichologą?
Kaip paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
Esu bedarbis, gyvenu Vilniuje. Kur galėčiau gauti nemokamas ar už nedidelę kainą psichoterapines paslaugas?
Filmų ir Knygų psichikos sveikatos temomis sąrašai
   Reglamentavimas

   Žurnalistams

   Tėvams ir specialistams

   COVID-19

COVID-19
   Profesinė etika

Psichologų profesinės etikos kodeksas
Kaip pateikti nusiskundimą
EFPA etikos metakodeksas
Bendravimas su žiniasklaida
Mokslinių tyrimų etikos komisijos universitetuose
   Kontaktai