Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Reglamentavimas      Tėvams ir specialistams      COVID-19       Kontaktai      Lietuvos psichologų kongresas 2024      Profesinė etika      EN

Naujienos  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /  

Naujienos

2018.06.21 PASITARIMAS DĖL EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS 2014 - 2021 M. FINANSINIO MECHANIZMO SVEIKATOS PROGRAMOS SRIČIŲ

2018 m. birželio 5 d. vyko Centrinės projektų valdymo agentūros, Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų organizuojamas susitikimas, kurio metu buvo aptartos Europos ekonominės erdvės 2020 - 2024 m. finansinio mechanizmo Sveikatos programos sritys.

2018 m. birželio 13 d. LR Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje buvo svarstoma iniciatyva peržiūrėti ribojimus, susijusius su asmens psichikos sveikata, dirbti tam tikrą darbą. Diskusiją moderavo seimo narys A. Navickas, problemos matymu ir galimais sprendimais dalinosi seimo nariai D. Šakalienė, M. Majauskas, Z. Streikus, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijų atstovai, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas R. Andrijauskas,  Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja A. Širvinskienė. Lietuvos psichologų sąjungą atstovavo Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto narė Aistė Pranckevičienė. Diskusijos metu buvo konstatuota, kad dabartiniuose teisės aktuose numatyti ribojimai neskatina kreiptis pagalbos dėl psichikos sunkumų, verčia juos slėpti ar ieškoti pagalbos anonimiškai, todėl Savižudybių ir smurto prevencijos komitetas imasi iniciatyvos tarpininkauti tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų, psichikos liga sergančiųjų ir visuomenės, kad ribojimai būtų peržiūrėti. Kol kas tai pirmieji žingsniai, kurie, tikimės, išaugs į realius veiksmus, mažinančius psichikos ligos stigmą ir skatinančius didesnę psichikos ligomis sergančiųjų integraciją.

Birželio 7 d. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius organizavo tarpinstitucinį susitikimą dėl psichologų baudžiamajame procese. LPS prezidentė Neringa Grigutytė išsakė, jog psichologams kyla eilė praktinių klausimų dėl nepilnamečių apklausų. Teisingumo ministerija, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, kuri organizuoja kvalifikacijos kėlimo kursus psichologams apklausti nepilnamečius, patvirtino sulaukiančios daug psichologų užklausų. Buvo priimtas sprendimas parengti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Susipažinti su atsakymais galite teisingumo ministerijos puslapyje:  http://www.tm.lt/naujienos/pranesimasspaudai/2782

Kviečiame teikti pranešimus VIII-ajai konferencijai „Psichologas organizacijoje". Šių metų tema: Veiklos vertinimas – motyvavimas ar prievolė? Konferencija vyks lapkričio 9 d. Vilniuje- Mykolo Romerio universiteto laboratorijose. Konferencija skirta organizacijų psichologams, personalo specialistams ir įmonių vadovams. Konferencijoje savo patirtimi ir įžvalgomis dalinsis įvairių įmonių atstovai, praktikoje bei moksle dirbantys psichologai.  Siekdami didesnio praktikos ir mokslo bendruomenių dalinimosi žiniomis, kviečiame teikti ir stendinius pranešimus.
Klausimai, į kuriuos siekiama atsakyti: kaip įmonės vertina darbuotojus; ko tikisi iš taikomų įrankių ir kokią naudą gauna; kaip jaučiasi vertinami darbuotojai; veiklos vertinimas juos motyvuoja ar tėra tik formali prievolė; kokia yra efektyvaus veiklos vertinimo formulė?

2018 m. birželio 1 d. Teisingumo ministerijoje vyko pasitarimas dėl psichologų, padėsiančių apklausti vaikus baudžiamojo proceso metu, sąrašo sudarymo. Atsakingų institucijų atstovai trumpai pristatė esamą situaciją, pasidalino kylančiais sunkumais ir aptarė tolimesnius žingsnius. Kviečiame susipažinti su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parengtu pristatymu, kuriame nurodyta kiek psichologų kokiame regione yra užsiregistravę į Sąrašą ir į mokymus (daugiau čia). Policijos atstovų nuomone per dieną vidutiniškai psichologų paslaugų gali prireikti 25-iose nepilnamečių apklausose. LPS prezidentė Neringa Grigutytė pristatė, kad psichologams kyla nemažai praktinių klausimų kaip bus įgyvendinamos tam tikros nuostatos: pasižadėjimas įsirašyti į Sąrašą išklausius mokymus ir teikti paslaugas, psichologų paslaugų kokybės vertinimas, galimybė iškvietimus į apklausą suderinti su pagrindiniu darbu, apmokėjimo už darbą tvarka ir kt. Siekiant aptarti praktines problemas ir surasti jų sprendimo būdus, birželio 7 dieną Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius organizuoja tarpinstitucinį susitikimą. Teisingumo ministerija paskelbė informaciją, kad siekiant užtikrinti pakankamą vaikus baudžiamajame procese padedančių apklausti psichologų skaičių, iki šių metų pabaigos planuojama įvadinius mokymus surengti 100 psichologų. Plačiau – pranešime spaudai: http://www.tm.lt/naujienos/pranesimasspaudai/2779.

2018 m. gegužės 30 d. Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga įsakymas Nr. V-627 patvirtino medicinos psichologo medicinos normą - „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 162:2018 „Medicinos psichologas“ patvirtinimo“. Normoje apibrėžtos medicinos psichologo teisės, pareigos ir kompetencija. Ji privaloma visiems medicinos psichologams, jų darbdaviams bei institucijoms, rengiančioms medicinos psichologus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

Nuoširdžiausia padėka LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komitetui, darbo grupei bei visiems, prisidėjusiems prie šio svarbaus dokumento atsiradimo.

Briuselyje, EFPA būstinėje vyko supervizorių mokymų gairių pristatymas, skirtas prižiūrimos praktikos paremtos EuroPsy modeliu diegimui. Seminare kartu su atstovais iš Norvegijos, Olandijos, Graikijos, Kroatijos, Švedijos, Slovėnijos, Portugalijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Kipro ir Lenkijos dalyvavo Lietuvos nacionalinio EuroPsy komiteto atstovė – Goda Kaniušonytė. Siekiant palaikyti aukštos kokybės psichologinių paslaugų standartą buvo pristatyti EuroPsy supervizorių mokymų principai, diskutuota apie prižiūrimos praktikos diegimo įvairiose šalyse iššūkius ir galimybes.

Vadovaujantis Švietimo įstatymu, smurto atveju švietimo įstaigos vadovas imasi priemonių, kad jo vadovaujamos švietimo įstaigos mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai), pedagogai, kurie smurtavo ar patyrė smurtą turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą. Tai didina psichologinės pagalbos poreikį, kuris, deja, remiantis Švietimo informacinės sistemos duomenimis, nėra patenkinamas. Švietimo ir mokslo ministerija siekdama savivaldybėms padėti plėtoti psichologinės pagalbos paslaugas, 2018 m. gegužės 24 d. organizavo pasitarimą/konsultaciją, kurios metu buvo ieškoma galimybių kaip didinti psichologinių paslaugų prieinamumą ir kokybę pasitelkus ESF lėšas panaudojant ne tik mokyklose, Pedagoginėse psichologinėse tarnybose, bet ir nevyriausybinėse organizacijose dirbančius psichologus. ŠMM 2018-2019 m. tam yra skyrusi 3.8 mln. eurų, tad siekia užtikrinti tikslingą lėšų panaudojimą ir kokybišką psichologinės pagalbos teikimą. Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė N. Grigutytė buvo pakviesta pristatyti, kaip, šalia naujų etatų steigimo ir adekvataus atlygio būtinybės, būtų galima užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę. Neužtenka tik įdarbinti tinkamą išsilavinimą turintį psichologą – būtina užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir kvalifikacijos tobulinimą konkrečioje srityje.

Gegužės 16 d. Briuselyje Europos Parlamente vyko Psichikos sveikatos, gerovės ir smegenų sutrikimų grupės posėdis, kuriame buvo pristatytas „Kvietimas veikti“. Tai kvietimas imtis veiksmingų priemonių įgalinant psichikos sutrikimų turinčius asmenis ir suteikiant jiems galimybę patiems dalyvauti sprendžiant su globa ir gydymu susijusius klausimus. Dokumentas  pateikia visą spektrą įgalinimą skatinančių priemonių įvairiuose lygiuose – individualiame, organizacijos, visuomenės, kurias GAMIAN-Europe  kartu su ekspertų grupe, atstovaujančia suinteresuotas Europos organizacijas,  suformulavo dar 2018 m. kovo mėn. vykusiame susitikime. Be 5 Europos parlamentarų, kurie pasidalino savo motyvais ir įžvalgomis, naujai sukurto Kvietimo veikti aptarime dalyvavo platus ratas  atstovų – psichikos sveikatos specialistų, pacientų, jų globėjų, buvo diskutuojama, siūlomos tikslesnės formuluotės. Europos psichologų asociacijų federaciją (EFPA) atstovavo LPS narė doc. Rūta Sargautytė. Po galutinės redakcijos su „Kvietimu veikti“ bus supažindinama Europos visuomenė ir sveikatos priežiūros specialistai,  Europos organizacijos bus kviečiamos pasirašyti po dokumentu skatinant politikus inicijuoti pokyčius kiekvienoje Europos valstybėje. Daugiau informacijos čia.

2017 m. įvykusi pirmoji klinikinės ir sveikatos psichologų konferencija atskleidė mūsų profesijos atstovų bendrystės troškimą. Smagiai susirinkome, dalinomės nauja informacija, įgijome patirties, sulaukėme kolegų palaikymo.

Ir vėl artėja metas susitikti. 2018 m. spalio 1 d.  rinksimės į „Klinikinių ir sveikatos psichologų konferenciją – 2018“ Birštone, „Eglės“ sanatorijoje, kurios administracija geranoriškai atveria mums sanatorijos erdves susiburti ir drąsiai tenkinti psichologijos profesijai itin aktualų poreikį – nuolat kelti vis gilesnius klausimus ir aktyviai ieškoti dar efektyvesnių atsakymų.

Lietuvos psichologų kongreso 2018 metu, gegužės 18 d., vieną iš plenarinių pranešimų skaitė prof. E. Karayianni, EFPA valdybos narė, Kipro Psichologijos asociacijos prezidentė, Kipro universiteto mokslininkė.

Teisingumo ministerija informuoja, kad psichologai, norintys padėti apklausti vaikus baudžiamajame procese, jau gali registruotis į įvadinius mokymus. Ypač kviečiami psichologai iš Skuodo, Mažeikių, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Kupiškio, Šalčininkų, Varėnos, Druskininkų, Prienų, Kėdainių, Raseinių, Radviliškio, Kelmės, Šilalės, Pagėgių rajonų, kuriuose šiuo metu vis dar trūksta specialistų, galėsiančių dalyvauti apklausose.